TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijos saugumiečiai nekels bylos Pirmajam Baltijos kanalui

2013 12 11 10:05
lenta.ru nuotrauka

Latvijos Saugumo policija (SP) neinicijavo baudžiamojo proceso prieš televizijos Pirmąjį Baltijos kanalą (PBK) dėl parodytos Rusijoje sukurtos laidos „Žmogus ir įstatymas“, kurioje buvo neigiama, kad sovietų „specnazas“ 1991 metų sausio 13-ąją atakavo Vilniaus televizijos bokštą, antradienį vakare pranešė Latvijos televizijos naujienų laida.

SP nurodė, kad to siužeto negalima laikyti kurstančiu tarnacionalinę nesantaiką. Tuo pačiu SP mano, kad PBK pažeidė Įstatymą dėl elektroninių masinio informavimo priemonių, o tai yra administracinis pažeidimas. SP nuomone, tas siužetas yra „viena „minkštosios valdžios“ apraiškų“.

PBK valdanti bendrovė „Baltic Media Alliance“ („Baltijas Mediju Alianse“) anksčiau aiškino, kad PBK nerengė tos laidos apie 1991 metų sausio įvykius Vilniuje ir kad gavo ją iš Rusijos Pirmojo kanalo, likus nedaug laiko iki transliacijos, todėl neturėjo laiko pasidomėti laidoje išsakytomis nuomonėmis. Minimoje spalio 4 dienos laidoje „Žmogus ir įstatymas“ buvo parodytas interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa“ tuomečiu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) televizijai PBK už istorijos faktų iškraipymą toje laidoje skyrė maksimalią administracinę baudą - 1 500 latų (7,3 tūkst. litų). Bauda lapkričio mėnesį buvo skirta, nes PKB nevykdė savo pareigos objektyviai pateikti faktus ir įvykius, užtikrinant nuomonių įvairovę ir neskelbiant vienašališkos propagandos.

Kaip žinia, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario mėnesį pasirašė naują šalies užsienio politikos strategiją, kurioje sakoma, kad Rusija turi naudoti „minkštąją valdžią“ siekdama savo tikslų kaimyninėse valstybėse.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) taip pat yra pradėjusi tyrimą dėl minėtos PBK laidos. Lietuvos kabelinis transliuotojas „Cgates“ yra sustabdęs šio kanalo retransliaciją.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina – Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų. Vykdant agresiją prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kurį tik savo kūnais gynė daugiatūkstantinė taikių Lietuvos gyventojų minia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"