TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijos Seimas rinks naująjį valstybės vadovą

2015 06 03 8:29
Rygos senamiestis. LŽ archyvo nuotrauka

Latvijos parlamentas trečiadienį rinks naująjį šalies vadovą, nesisklaidant nerimui dėl saugumo, kurį kursto smarkiai išaugusi įtampa santykiuose su kaimynine Rusija.

Į valstybės vadovo postą pretenduoja keturi kandidatai, tačiau turint galvoje, kad prezidentą netiesiogiai renka 100 narių turintis Seimas, neaišku, ar kuriam nors iš jų pavyks užsitikrinti 51 balsą, kurio reikia siekiant pakeisti šiame poste centristą Andrį Bėrzinį.

A.Bėrzinis, prezidentu tapęs 2011-aisiais, nesiekia perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai.

Latvijoje nuolat girdimi raginimai reformuoti sunkiai prognozuojamų netiesioginių rinkimų, per kuriuos prezidentas Seime renkamas slaptu balsavimu, sistemą ir leisti piliečiams patiems rinkti savo valstybė vadovą, tačiau kol kas jie bevaisiai.

„Tai, kas vyksta parlamente rinkimų dieną, labai panašu į juodąją dėžę“, - naujienų agentūrai AFP sakė Latvijos universiteto politologas Ivaras Ijabas.

„Dabar Latvijoje niekas nežino, kas bus kitas prezidentas. Tai reiškia, kad stebime tai kaip futbolo mačą“, - pridūrė jis.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

Rinkimų favoritais laikomi gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), bei valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas.

Didžiausia valdančiosios koalicijos narė - centro dešinioji „Vienybė“ - pareiškė paramą R.Vėjuonio kandidatūrai.

R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai, akcentuoja savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje. Tuo tarpu 59 metų E.Levitas sako, kad jo „prioritetai yra teisinės sistemos reforma, saugumo ir socialiniai klausimai“.

Latvija, kuri 1991-aisiais ištrūko iš sovietų imperijos gniaužtų, sustiprino dėmesį nacionaliniam saugumui po to, kai Rusija pernai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

„Jei turėčiau balsą“

Valstybės vadovo posto taip pat siekia buvusi krepšinio žvaigždė ir bankininkas 43 metų Martinis Buondaras, kurį iškėlė nedidelis opozicinis Latvijos regionų susivienijimas, ir Seimo veteranas 73 metų Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“.

„Santarvės centras“ užėmė pirmą vietą pernai spalį vykusiuose rinkimuose, tačiau kitos politinės partijos atsisakė su juo bendradarbiauti dėl prorusiškos pozicijos.

„Jei turėčiau balsą, atiduočiau jį už Martinį Buondarą. Jis kurtų teigiamą Latvijos įvaizdį ir turi ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, kurios yra svarbios“, - AFP Rygoje sakė rinkėja Ilzė Alksnė, turėdama galvoje, kad M.Buondaras Harvardo universitete yra įgijęs viešojo administravimo magistro laipsnį.

Etninis rusas Sergejus Borisovas AFP sakė, jog nebalsuotų už S.Dolgopolovą.

„Gyvenu netoli sienos su Rusija. Saugumas yra svarbiausias dalykas, todėl man labiau patiktų Vėjuonis ar net Levitas“, - sakė jis.

Visi keturi kandidatai varžysis pirmajame balsavimo ture, kuriame mažiausiai balsų surinkęs pretendentas turės pasitraukti iš kovos. Tuomet bus rengiamas antrasis ratas, kuriame varžysis trys kandidatai, o vėliau trečiasis - tik su dviem pretendentais.

Tačiau Seimo nariams turint galimybę per balsavimą susilaikyti ir esant įvairių užkulisinių susitarimų tikimybei, nėra jokių garantijų, kad naująjį prezidentą šalis turės jau trečiadienį.

Jei laimėtojas nepaaiškės, po maždaug 10 dienų visas procesas su naujais kandidatais bus rengiamas iš naujo.

Latviai - už tiesioginius rinkimus

Didžioji dauguma latvių - 70 proc. - mano, kad valstybės vadovą turėtų rinkti rinkėjai, o ne įstatymų leidėjai, rodo naujausia apklausa, kurią atliko viešosios nuomonės tyrimų centras SKDS.

Šiais metais vykdytos apklausos metu 43 proc. respondentų nurodė, kad visiškai sutinka su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas rinkėjų, o 27 proc. apklaustųjų sakė, jog yra linkę jai pritarti.

Tuo tarpu 11 proc. apklausos dalyvių buvo linkę nesutikti su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas tiesioginiuose rinkimuose, o 6 proc. respondentų nurodė, jog visiškai tam nepritaria.

13 proc. tyrimo dalyvių nurodė neturintys konkrečios nuomonės šiuo klausimu.

Analogiškoje SKDS apklausoje, kuri buvo surengta pernai, 83 proc. respondentų pasisakė už tai, kad prezidentas būtų renkamas tiesiogiai, o ne parlamento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"