TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijos Seimo rinkimus temdo Rusijos šešėlis

2014 10 03 16:35
Reuters/Scanpix nuotrauka

Latviai šeštadienį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, kurie vyks tvyrant įtampai santykiuose su didžiąja kaimyne Rusija dėl Ukrainos krizės, veikiausiai parems griežto kurso Maskvos atžvilgiu besilaikančią valdančiąją centro dešiniųjų koaliciją.

Vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma užėmė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu dėl jos agresijos Ukrainoje, priėmusi sprendimą didinti išlaidas krašto gynybai ir kartu su kaimynėmis Lietuva bei Estija spausdama NATO dislokuoti regione daugiau savo pajėgų.

Rimčiausia valdančiosios koalicijos varžovė rinkimuose yra prorusiška kairiųjų partija „Santarvės centras“, kurios pagrindinis elektoratas yra etniniai rusai, sudarantys apie ketvirtadalį Latvijos gyventojų, kurių iš viso yra kiek daugiau nei 2 milijonai.

„Manau, labiausiai tikėtina, jog turėsime tą pačią centro dešiniųjų koaliciją, kokią matome dabar. Pagrindinė priežastis yra Rusijos agresija Ukrainoje“, - sakė Rytų Europos politikos studijų centro vykdomasis direktorius Andis Kudoras.

„Latvijos partijoms būtų sunku pasiaiškinti rinkėjams, jei jos sudarytų koaliciją su „Santarvės centru“, kuris nesmerkia Rusijos agresijos“, - sakė jis.

Latvijos viešosios nuomonės tyrimų centro SKDS atlikta apklausa parodė, kad 32,5 proc. respondentų ketina balsuoti už dabartinę keturių partijų koaliciją, o 27,5 proc. - už opoziciją, kuriai priklauso „Santarvės centras“ bei nauja partija „Iš širdies - Latvijai“ (NSL). Ją gegužę įkūrė buvusi valstybės kontrolierė Inguna Sudraba, ir ši partija yra vienintelė šeštadienį vyksiančių rinkimų debiutantė.

SKDS apklausa taip pat parodė, kad 30,4 proc. respondentų dar nėra apsisprendę, už ką balsuos, arba apskritai neketina dalyvauti rinkimuose.

Latvija, kurios ekonomika šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje (ES), dažnai pateikiama kaip sėkmingos biudžeto taupymo politikos pavyzdys.

Siaučiant 2008-2009 metų pasaulinei finansų krizei Latvija patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais.

Tuomet šalis drastiškai apkarpė išlaidas, atlyginimus ir sumažino valstybės tarnautojų skaičių, siekdama išlaikyti latą susietą su euru.

Už griežtą ekonominio taupymo politiką, leidusią Latvijai pasiekti vienus geriausių ūkio augimo rodiklių ES, šalis šiais metais buvo priimta į euro zoną.

Tačiau visuomenė yra sudirgusi dėl ne vienus metus besitęsiančio griežto taupymo ir didžiulio nedarbo, todėl valdančioji koalicija rinkimų kampanijos metu dėmesį sutelkė į santykius su ES ir Rusija, o ne ekonomikos klausimus.

„Absoliuti dauguma Latvijos žmonių - tiek latviai, tiek rusakalbiai, yra nepatenkinti situacija šalyje“, - sakė viešosios nuomonės tyrimų centro SKDS vadovas Arnis Kaktinis.

L.Straujuma premjero poste pakeitė Valdį Dombrovskį, kuris nepaisant skausmingų taupymo priemonių buvo dukart perrinktas vyriausybės vadovu ir tapo ilgiausiai dirbusiu premjeru per visą šalies istoriją.

Jis atsistatydino priimdamas politinę atsakomybę dėl daugiau nei penkias dešimtis gyvybių nusinešusios stogo griūties Rygos prekybos centre „Maxima“ 2013 metų lapkričio 21-ąją.

Prorusiškas „Santarvės centras“ visą laiką yra tarp populiariausių partijų Latvijoje, tačiau dar nė karto nebuvo vyriausybėje. Daugiausiai už šią partiją balsuoja etniniai rusai, kurie sudaro beveik 21 proc. visų rinkėjų.

Ši partija pasisako už tai, kad rusų kalbai būtų suteiktas antros valstybinės kalbos statusas, ir neseniai balsavo prieš Seimo rezoliuciją, kurioje reiškiama parama Ukrainai, susidūrusiai su Rusijos agresija.

„Santarvės centro“ lyderis, Rygos meras Nilas Ušakovas ne kartą pabrėžė Latvijos ekonominių ryšių su Rusija svarbą.

„Jei kalbėtume apie mūsų politiką Rusijos atžvilgiu, neabejotinai būčiau labiau pragmatiškas“, - sakė jis.

„Turime pasinaudoti Rusijos rinka, pritraukti rusų turistus. Turime stengtis turėti naudos iš to, kad esame Rusijos, kuri tikrai padeda mūsų ekonomikai, kaimynai“, - pabrėžė Latvijos sotinės meras.

Praėjusį mėnesį N.Ušakovas sukėlė pasipiktinimo bangą pareiškęs, kad jeigu būtų galimybė rinkti politikus Rusijoje, „ko gera, šiuo metu geriausias pasirinkimas būtų prezidentas Vladimiras Putinas“.

Pasak apklausų organizatorių, „Santarvės centras“, palaikantis glaudžius ryšius su V.Putino partija „Vieningoji Rusija“, šeštadienį gali surinkti 24 proc. balsų.

Tačiau analitikai sutaria, kad ši partija tikriausiai niekada nebus valdžioje.

„Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais visas Latvijos vyriausybes sudarydavo įvairios... koalicijos, atstovaujančios etninių latvių interesams“, – sakė Latvijos universiteto profesorius Daunis Aueras.

„Rusakalbiai yra nuolatinė politinė opozicija, ir veikiausiai liks tokiais po 2014 metų parlamento rinkimų“, – pridūrė jis.

Spalio 4 dieną vyksiančiuose rinkimuose į Seimą dalyvaus iš viso 13 politinių partijų ir rinkimų blokų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"