TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijos visuomenės skilimas

2016 07 29 6:00
Latvijoje skiriama daug dėmesio latviškumo išsaugojimui, o rusakalbė bendruomenė verda savo terpėje. Reuters/Scanpix nuotrauka

„Laisvės“ radijas („Svoboda“) pamėgino atsakyti į du klausimus: kaip gyvena ir kuo tiki Latvijos rusakalbių benduomenė?

Gyvena Europos Sąjungoje (ES), bet ilgisi kitos – Sovietų Sąjungos. Pagal požiūrį į šalį, kurios piliečiais yra dauguma narių, susiskaldžiusi bemaž po lygiai. Šie žmonės sukasi savoje terpėje, mažai arba visai nebendraudami su pagrindine tauta. Tai – Latvijos rusakalbiai.

Neseniai Rygoje publikuoti išsamūs šių žmonių gyvenimo ir pažiūrų sociologiniai tyrimai. Išvados įtrauktos į straipsnių rinkinį „Visuomenės saugumas: įtraukimo ir izoliacijos dilema. Latvijos rusakalbių bendruomenės portretas“. Išleisti knygą padėjo Konrado Adenauerio fondas pagal Europos projektą „Mobilumas ir įtraukimas daugiakalbėje Europoje“ („Mobility and Inclusion in Multilingual Europe“). Štai ką papasakojo „Laisvės“ radijui jo redaktorė ir bendraautorė Žaneta Ozolinia.

– Šios knygos idėja gimė po Ukrainos įvykių, nes Latvijos valstybė užsakė gana daug įvairių sociologinių tyrimų, kad išsiaiškintų rusakalbių gyventojų nuomonę daugeliu klausimų. Gilinantis į šiuos tyrimus manęs nepaliko mintis: na gerai, mes sužinojome, kad 53 proc. rusakalbių – Latvijos patriotai, o 46 proc. – deja, ne. Tačiau kodėl 83 proc. jų ir toliau mano, jog Sovietų Sąjunga buvo geras dalykas? Pritrūko atsakymų į klausimus, dėl kokių priežasčių žmonės galvoja vienaip ar kitaip. Mane stebino, kad atsakymai, rodantys simpatijas Sovietų Sąjungai ir Rusijai, vienodai charakteringi tiek piliečiams, tiek nepiliečiams ir visoms amžiaus kategorijoms. Logiška buvo išsiaiškinti jų argumentus.

Drauge buvo atliktas didelis Europos tarptautinis tyrimas „Mobilumas ir įtraukimas [į socialinius procesus] daugiakalbėje Europoje“. Jame nagrinėjama, kaip kalba atsiliepia įvairiose gyvenimo srityse: finansų, ekonomikos, saugumo. Panorome jį papildyti pasakojimu, kaip mes Latvijoje, kur žmonės kalba tiek kalbų, pozicionuojame save įvairių įvykių atžvilgiu. Buvo sudaryta tyrėjų grupė, visi jos dalyviai – mūsų magistrantai ir doktorantai. Kaip koncepcija buvo panaudota vadinamoji saugumo dilema. Pavyzdžiui, viena visuomenės dalis jaučiasi neužtikrintai ir organizuoja kokius nors renginius savo saugumui sustiprinti. Savo ruožtu kita bendruomenė tai vertina kaip grėsmę, nors iš tikrųjų jokios grėsmės nėra, ir taip pat ką nors daro, kad ją pašalintų. Išeina taip, kad abi bendruomenės mato grėsmę viena kitoje, bet taip iki galo ir neišsako savo būgštavimų.

Mes kalbame apie Latviją kaip dviejų bendruomenių valstybę: dvi bendruomenės kalba dviem kalbomis, žiūri skirtingus televizijos kanalus, eina linksmintis į skirtingus klubus ir tarpusavy beveik nebendrauja. Tyrimas iš esmės remiasi pasirinktų grupių apklausomis ir individualiais interviu. Mes apklausėme rusakalbius, dirbančius įvairiose srityse, pensininkus, jaunimą, kaip jie jaučiasi Latvijos visuomenėje, kaip mato joje savo ateitį. Apžvelgėme svarbiausius sektorius: ekonomiką, nevyriausybines organizacijas, švietimo sistemą, socialinius tinklus, kultūrą, rusų diasporą kaip Latvijos diasporos pasaulyje dalį.

– Kaip kalba, kuria bendrauja žmogus, veikia jo ekonominę padėtį?

– Straipsnio apie ekonomiką autorius Gunaras Valdmanis aiškinosi, ar yra kokios nors sritys, kuriose rusakalbiai neatstovaujami. Ten būtų galima įžvelgti diskriminacijos požymių. Tačiau jie išryškėjo beveik visose šakose, o vienoje dominuoja – transporte ir logistikoje. Tai strateginė šaka, svarbi bendrajam vidaus produktui ir priklausoma nuo Rusijos rinkos. Jei ji atsidurs sudėtingoje padėtyje dėl geopolitinių sukrėtimų, tai atsilieps ne tik joje dirbantiems žmonėms, bet ir jų šeimoms. Tuomet ekonominis spaudimas gali virsti socialiniu. Yra sektorių, kurie ne itin jautriai reaguoja į informacijos pasiūlą skirtingomis kalbomis. Pavyzdžiui, informaciją apie vadinamuosius greituosius kreditus latvių vartotojai gauna daug išsamesnę, nes ji transliuojama per latviškus televizijos kanalus. Bet rusakalbiai jų nežiūri, net laidų rusų kalba, o žiūri rusiškus, kuriuose šios informacijos nėra. Todėl tokiems žmonėms daug lengviau įkliūti į kreditų spąstus.

Latvijos rusai – pamiršta tema

Daugelis dvikalbės Latvijos švietimo sistemos tyrinėtojų tvirtina, kad ji dalija moksleivius į dvi kategorijas: gabesni gauna papildomą faktorių, didinantį jų konkurencingumą, ne tokie gabūs atsiduria izoliacijoje. Jūs tai pastebėjote?

– Mes klausėme mokinių, tiek rusų, tiek latvių, kaip jie vertina dvikalbį modelį, ar jis tikrai didina jų konkurencingumą? Išvados tikrai įdomios. Pavyzdžiui, rusų jaunimas, gyvenantis Kuržemėje, latvių dominuojamoje srityje, nepatiria jokių problemų nei dėl švietimo dviem kalbomis, nei bendravimo su latvių bendraamžiais. Šie laiko kalbą resursu ir nesijaučia, kad rusų kalbos mokėjimas kelia grėsmę jų nacionaliniam tapatumui. O Rygoje ir Latgaloje, kur terpė iš esmės rusakalbė, moksleiviai dažnai buvo kritiškai nusiteikę dvikalbio švietimo atžvilgiu. Vis dėlto vertinimai šiuose dviejuose regionuose skyrėsi. Rygoje mokiniai buvo sunerimę, kad toks švietimas laikui bėgant gali išnykti, Latgaloje skundėsi žemu jo lygiu. Mokytojai nepakankamai moka latvių kalbą, todėl moksleiviai negauna deramo išsilavinimo nei gimtąja, nei latvių kalba. Be to, rusakalbis jaunimas prisipažino, jog trūksta mokomosios medžiagos abiem kalbomis ir mokytojai iš dalies remiasi pasenusiais rusiškais vadovėliais.

Dar vienas bruožas. Mūsų rinkinyje yra straipsnis apie rusus, septintosios dienos adventistus. Jie išsibarstę po visą Latviją. Per pirmą atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį adventistų bažnyčių padaugėjo nuo 7 iki 56, nors jie ir toliau yra nedidelė bendruomenė. Įdomu, kaip save pozicionuoja šie rusų krikščionys, nepriklausantys Stačiatikių bažnyčiai. Adventistai mano, kad rusų bendruomenei būtina bendradarbiauti su latvių bendruomene, nes Dievas myli visus, vadinasi, ir jie turi mylėti visus. Bet jie susirūpinę, kad jų vaikai, auklėjami daugiakalbėje aplinkoje, praras gero rusų kalbos mokėjimo įgūdžius, kurie jiems yra savaime vertybė. Čia kalba laikoma tapatumo rodikliu, tai nesusiję su grėsme ar neigiamu požiūriu į Latvijos valstybę ir visuomenę. Tai visiškai teisėtas žmogaus nerimas dėl savo kultūros ir tradicijų perdavimo palikuoniams. Žinoma, tai būdinga ne tik adventistams. Viena mūsų darbo išvada yra ta, kad mes Latvijoje daugiau kalbame apie latvių identitetą, apie „latviškumo“ išsaugojimą. Tačiau rusai visada buvo Latvijos visuomenės dalis, ir tai iliustruoja prieškarinės nuotraukos ant viršelio. Mes visuomet gyvenome daugialypėje visuomenėje. Bet pastaruoju metu pamiršome labai svarbią temą – Latvijos rusus, jų identitetą, kurį formuoja toli gražu ne tik kalba. Mes labai ilgai nesidomėjome, ką reiškia būti Latvijos rusu.

– Kokią didžiausią grėsmę mato Latvijos rusakalbiai?

– Neabejotinai dominuoja socialiniai ir ekonominiai klausimai: žmonės nerimauja tiek dėl šiandieninės savo padėties, tiek dėl vaikų ateities, darbo vietų, švietimo. Kalba ir tapatumas antriniai.

– Tai reiškia, kad rusai, nesvarbu, kaip jie moka latvių kalbą, jaučia pavojų savo socialinei ekonominei padėčiai Latvijoje?

– Būtent. Iš esmė baimė dėl ekonominės padėties dabar ir ateityje vienija latvius ir rusus. Ir antras sutampantis dalykas – antipatija pabėgėliams ir nepasitenkinimas imigracija. Paprastai latviai ir rusai skirtingai atsako į klausimus apie užsienio politikos kryptį, pasireiškia skirtinga geopolitinė orientacija, bet požiūris į pabėgėlius toks pat, čia mes, deja, vieningi.

– Rusai laiko grėsme savo gyvenimui tiek latvių bendruomenę, tiek blogėjančius santykius su Rusija?

– Мes klausėme: „Ko jūs bijote? Kokia, jūsų manymu, yra rizika?“ Mums rūpėjo išsiaiškinti subjektyvų susirūpinimą. Atvirai kalbant, Rusijos veiksnys tyrime neišryškėjo, jo buvimas jaučiamas kažkur šalia. Tirdami nevyriausybines organizacijas aptikome, kad Latvijos rusai jose nenoriai dalyvauja. Yra dvi nevyriausybinių organizacijų kategorijos: interesų grupės savivaldybėse, labai menkos ir neturinčios įtakos visuomenei, ir stiprios organizacijos, kurios tuo naudojasi ir netgi diktuoja politinę darbotvarkę. Rusijos įtaka šioms ir dalyvavimas jose labai aiškiai matomas. Rusijos vaidmuo taip pat apibrėžtas skyriuje apie hibridinį karą. Mes nesekėme Rusijos veiksmų, bet išsiaiškinome, kiek Latvija jautri hibridiniam pavojui, ir padarėme išvadą: apskritai abi bendruomenės nėra tokios jau labai susipriešinusios, kad Latvijos rusus būtų galima lengvai išnaudoti kieno nors interesams.

Savanoriškas nusišalinimas

– Sudomino aspektas, įtrauktas į rinkinio pavadinimą: įtraukimas ir izoliacija.

– Мes uždavėme klausimą, kaip galėjo atsitikti, kad dvidešimtmetis jaunas žmogus, gimęs nepriklausomoje Latvijoje, užaugęs ES ir besinaudojantis visomis demokratijos ir Europos vertybių gėrybėmis, ir toliau mano, kad V. Putinas – geras politinis lyderis. „Įtraukiančioje“ visuomenėje skirtingos etninės kilmės žmonės jaučia savo priklausymą valstybei, nesvarbu, kokia jų gimtoji kalba. Mes priėjome labai įdomią išvadą: dalis rusakalbės bendruomenės savanoriškai renkasi izoliavimąsi, self-exclusion. Ir jiems tai pavyksta, nes Rygoje ir Latgaloje galima išgyventi be latvių kalbos, nebūtina bendrauti su latvių visuomene ir self-exclusion politika pasirenkama kaip naudinga. Nes taip paprasčiau. Universali integracijos politika, kurią siūlo Latvijos politikai, neveikia. Negalime tikėtis, kad štai, padėsime ant stalo gražią programą, ir visi 25 proc. rusakalbių, kurie savanoriškai pasišalino iš visuomenės, apsidžiaugs ir sakys: valio, mes dalyvaujame! Ne, jiems ir taip gerai.

– Tas „gerai“ skamba abejotinai. Jie tikrai nepraranda gyvenimo kokybės?

– Žinoma, tai nereiškia, kad jiems tikrai gerai. Bet jiems tokia būklė patogi. Yra mokykla, kurioje mokaisi rusų kalba, bendrauji su bendraamžiais rusų terpėje, užeini į parduotuvę, ten aptarnauja rusiškai, eini į klubą, ten sutinki daugiausia savo bendruomenės atstovus. Socialiniuose tinkluose rusakalbių jaunimas sukasi tokioje pačioje terpėje, nebendraudamas su latviais. Jie skaito ir žiūri rusišką žiniasklaidą. Dėl rusakalbių koncentracijos Rygoje ir Latgaloje susidaro savarankiška, pati sau pakankama terpė.

Vieno iš straipsnių autorius, Olandijos mokslininkas Christopheris Houtkampas kalba apie dviejų naujų skirtingo tipo bendruomenių susidarymą. Vieną jis vadina powerful minority – galinga mažuma. Ji gausi, turi gerus resursus, savarankiška. Todėl politiniai instrumentai, naudojami jai integruoti, turi būti įvairūs. Bet autorius kalba ir apie kitą bendruomenę, kurią jis vadina transnacionaline mažuma – rusai, kurie išvažiuoja iš Latvijos kaip mūsų valstybės piliečiai dirbti į kitas ES šalis, prisideda prie rusų tarptautinės bendruomenės. Anglijoje arba Airijoje jie nebendrauja su tėvynainiais latviais, bet noriai kontaktuoja su rusais Izraelyje, Amerikoje, Vokietijoje, įveikdami sienas greičiau nei latviai. Ir tai daro vartodami rusų kalbą. Išvykę latviai įkuria kraštiečių bendruomenes, moko vaikus latvių kalbos, vedžioja į sekmadieninę mokyklą, bombarduoja pasiuntinybes prašymais padėti išlaikyti savo latvišką tapatumą. O jų tėvynainiai rusai nesteigia kraštiečių bendruomenių – jie įsilieja į didelę rusų diasporą.

Ch. Houtkampas sako, kad klasikinė europietiška integracijos politika neveikia, nes visuomenė tampa vis margesnė. Šiandien žodį „integracija“ reikia pakeisti žodžiu „komunikacija“. Mano auditorijoje sėdi gruzinas, armėnas, gimę Latvijoje, argi turiu klausti, ar jie nori integruotis? Jie ir taip jau čia. Antra tezė, raudona linija einanti per mūsų tyrimą: integracijos programos kuriamos valdžios kabinetuose Rygoje, o turėtų rastis bendruomenių lygmeniu vietose. Ten nereikia nei daug pinigų, nei didelio masto veiksmų. Reikia tiesiog kartu ką nors daryti. Yra pavyzdys iš Kalnciemo kaimo prie Jelgavos: latvių ir rusų pensininkai kartu lanko mezgimo būrelį ir bendraudami laužo stereotipus vieni apie kitus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"