TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvių legionierių pagerbimas: bus prisiminti ir lietuvių partizanai

2014 03 15 13:10
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kovo 16-ąją, kaip ir kasmet, latvių legionieriai ir jų artimieji žygiuos prie Rygos centre esančio Laisvės paminklo padėti gėlių.

Legionieriai - Latvių legiono, įsteigto 1943 metais, nariai. Per Antrąjį pasaulinį karą dešimtys tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje Vokietijos pusėje.

Kovo 16-oji - neoficiali atmintina diena. 1944 metų kovo 16 dieną Latvių legionas Rytų fronte prie Velikajos upės kovėsi su Raudonąja armija. Latvių legionierių atminimo diena minima nuo 1952 metų (latvių išeivijoje).

Ne pirmus metus kovo 16-osios eitynes Rygoje prie Laisvės paminklo protestais pasitinka save antifašistinėmis pristatančių organizacijų atstovai.

Šiemet kovo 16-osios išvakarėse Latvijos premjerė Laimduota Straujuma atleido aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministrą Einarą Cilinskį (Nacionalinis aljansas), pareiškusį, kad neketina atsisakyti dalyvauti kovo 16-osios atminimo renginiuose. Ta proga surengtoje spaudos konferencijoje ministras pasakė kalbą „Drąsa būti latviu“.

„Atiduodu pagarbą tiems Latvijos kariams, - sakė E.Cilinskis, - kurie aukodami gyvybes ir liedami kraują kovojo prieš nusikalstamą bolševizmo režimą. Nors latvių legionieriai kovėsi po tokio pat Latvijai priešiško nusikalstamo režimo vėliava, jų kova nebuvo beprasmė. Dešimčių tūkstančių legionierių gyvybių dėka pavyko pristabdyti gausias bolševikų pajėgas ir taip išgelbėti tūkstančius sunaikinti pasmerktų Latvijos piliečių, kuriems atsirado galimybė išsigelbėti Vakaruose. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui daug legionierių tęsė kovą su bolševikais kaip nacionaliniai partizanai ir jų kova padėjo mums palaikyti Latvijos nepriklausomybės idėją iki pat Atgimimo.“

Pasak E.Cilinskio, kovo 16 dienos eitynių prasmė – ne tik pasmerkti du totalitarinius praeities režimus, bet ir pasipriešinti fašizmo atgimimui šiandien. Jo nuomone, bijoti, kad Rusija prikiš Latvijai šias eitynes – beprasmiška, kadangi įvykiai Kryme liudija, jog Rusijai nereikia jokių sumaniai jos pačios parengtų provokacijų, kad imtųsi agresijos prieš kaimynus.

E.Cilinskis paskelbė prie Laisvės paminklo eisiąs ir kovo 17 dieną, kad prisimintų latvių ir lietuvių partizanus, 1949 metų kovo 17-ąją Ylės miškuose kritusius kovoje su čekistais už savo valstybės laisvę.

Latvių rašytojas Karlis Skalbė yra užrašęs vieno legionieriaus žodžius: „Bet štai dėl ko neturiu abejonių – nė vienas latvis nenorėjo kovoti vardan Vokietijos galybės. Kas nuėjo, tie kovojo ir krito už Latvijos laisvę. Yra akimirkų, kada taurusis riteris negali ištarti savo damos vardo – daug karščiau jis jį taria širdyje, su ginklu stovėdamas sargyboje. Latvija jau pernelyg ilgai buvo valstybė, pernelyg daug žmonių buvo jai pasižadėję, kad ji be kovos pradingtų iš istorijos scenos.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"