TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laukia didelės permainos

2009 11 30 0:00
Europos statula prieš EP pastatą Strasbūre.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šalys narės galbūt dar neįvertino pokyčių, kurie jų laukia suteikus Europos Parlametui (EP) daugiau galių. O juk tai gali paskatinti keistis ir pačią Europos Sąjungą (ES).

EP nariai nekantriai laukia gruodžio 1-osios, kai įsigalios Lisabonos sutartis, suteikianti jiems daugiau galių naujose srityse, tarp jų ir tokiose kaip ES pinigus ryjančio žemės ūkio politika bei ilgalaikio biudžeto sudarymas.

Naujai įsteigtos aukščiausios ES pareigybės - prezidento ir užsienio reikalų ministro - žada permainų keičiant išorinį Europos veidą. Tačiau manoma, kad dar didesnis pasikeitimas bus vidinis. Jį lems EP nariams suteiktas kur kas svaresnis balsas. Taigi kuriant naujus įstatymus EP galia išaugs dvigubai. EP nariai dirbs su valstybėmis narėmis lygiomis teisėmis.

Jau nuo rytojaus EP narių balsas tokiais klausimais kaip imigracija, teisinis bendradarbiavimas, policijų bendradarbiavimas, struktūriniai fondai, viešosios paslaugos, transportas, asmens duomenų apsauga, intelektinė nuosavybė tampa labai reikšmingas. O dar svarbesnės sritys yra energetinis saugumas, bendra prekybos ir žemės ūkio politika. Dabar žemės ūkis praryja 40 proc. ES biudžeto. EP nariai galės keisti šią politiką, jų pritarimo reikės nustatant naują ilgalaikį septynerių metų ES biudžetą. Iki šiol dėl pinigų ir prioritetų pešdavosi valstybės narės, o EP turėdavo įtakos tik einamajam tų metų biudžetui.

Analitikai mano, kad valstybės narės dar nesuprato šių pokyčių masto. "Manau, ateis toks laikas, kai jos sušuks: "Viešpatie, ką mes padarėme?" Neabejoju, kad būsimi dabartinių premjerų įpėdiniai stebėsis: "Kaip buvo galima su tuo sutikti?" - įsitikinęs Hugo Brady iš Londone įsikūrusio Europos reformų centro. Jis įspėjo EP narius, kad jie turi naudoti savo naujas galias išmintingai, o ne pliekti tarsi iš patrankų. Tai mažiau suerzins bundančias valstybes nares.

Kita vertus tai, kad EP dabar turės tiek daug įtakos skirstant pinigus ir sprendžiant, koks bus ilgalaikis ES biudžetas, yra pirmas žingsnis, leisiantis šiai institucijai tapti tikru stipriu parlamentu.

Didžiausias išbandymas tiek parlamentui, tiek valstybėms narėms bus 2013-ieji, kai bus tvirtinamas naujas septynerių metų biudžetas. O tai, kad žemės ūkio politika nebebus toji šventa karvė, kurios negalima liesti, gali paskatinti parlamentarus būti labai aktyvius. Jie pamatys, kad žemės ūkiui skiriami pinigai gali keliauti visai į kitas, juos labiau dominančias sritis, o tai gali tapti didelių reformų katalizatoriumi. Jei EP taps tikrai reformas skatinančia asamblėja, tai, savo ruožtu, padės ES imtis labiau šių dienų poreikius atitinkančių iššūkių, tokių kaip klimato kaita ir inovacijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"