TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laukiniai Europos rytai

2011 03 02 0:00
Kijevo Nepriklausomybės aikštėje paminėtos V.Janukovičiaus prezidentavimo metinės. Ta proga prezidentas per televiziją atsakinėjo į šalies gyventojų klausimus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Artėjant Europos futbolo čempionatui, kuris 2012 metais vyks Lenkijoje ir Ukrainoje, vis daugiau europiečių susidomi rytine žemyno dalimi. Ypač Ukraina, kuri daug kam tebėra neatrasta žemė.

"Rytų baimė giliai įaugusi į vakariečių sąmonę. Šaltasis karas, Černobylis, kraują stingdantys pranešimai apie valdžios savivalę ir didžiulis ŽIV infekuotųjų skaičius", - taip pristato Ukrainą Vokietijos dienraštis "Tagesspiegel" ir priduria, kad šiai šaliai sunku atsikratyti "skurdžiausios Europos valstybės reputacijos" ir Vakarų futbolo aistruoliai bijo vykti į Ukrainą, nes čempionatas vyks vos už 200 kilometrų nuo betoninio sarkofago, kuriuo uždengtas Černobylio reaktorius.

Atskridusiuosius į Kijevą pasitinka blankus tarptautinis Borispolio oro uostas, labiau tinkantis provincijos miestui, o ne didelės valstybės sostinei. Atvykėlius stebina ir tai, kad miesto gyventojai nežinia kodėl kalbėdami ima šnabždėti. "Ar tai aidas tų laikų, kai KGB, kurio taip bijo europiečiai, buvo visagalis?" - klausia dienraštis ir primena, kad suėjo lygiai metai nuo tos dienos, kai valdžią į savo rankas perėmė prorusiškai nusiteikęs prezidentas Viktoras Janunovičius.

Ukrainos spauda diena iš dienos skalbia purvinus šalies vadovų ir už jų stovinčių oligarchų baltinius. Tiesa, spaudą skaito tik tie, kurie dar priskiria save inteligentams. Organizacijos "Reporteriai be sienų" sudarytas reitingas rodo, kad pastaruoju metu Ukrainos pozicijos labai suprastėjo ir šalis nusirito į 131 vietą. Pirmiausia dėl to, kad nežinia kur dingo, o greičiausiai buvo nužudytas apie korupciją rašęs žurnalistas Vasilijus Klementjevas. "Tokios istorijos labiau įprastos Rusijai, tačiau yra ir kitų analogiškų požymių, pavyzdžiui, televizijos kanalų kontrolė. Tik spauda dar gali žaisti demokratiją", - rašo "Tagesspiegel".

Menininkas ir visuomenės aktyvistas Aleksandras Volodarskis aiškina, jog didžiausia Ukrainos problema, kad daugumai gyventojų laisvė ir geras gyvenimas - viena kitą paneigiančios aplinkybės. Kartu su kitais menininkais, kurie vienas po kito kviečiami į teismą dėl surengtų protesto akcijų, A.Volodarskis Kijevo universitete surengė kažką tarpinio tarp parodos ir protesto akcijos. Jie iškabino teismo nuosprendžius šalia ištapytų lėkščių, viena jų vaizduoja, kaip policininkas kumščiu smogia jaunam vaikinui į galvą, ant kurios uždėta stora knyga. "Komentaras prie šalies Konstitucijos" - skelbia užrašas apačioje.

Nors Kijeve trūksta laisvės, tikrai netrūksta brangių barų ir diskotekų, lengvai prieinamų moterų bei upėmis tekančios degtinės. Tai kapitalizmas, turintis rytietišką veidą. Statistika skelbia, kad tokio kapitalizmo perspektyvos gana prastos - 2 proc. šalies gyventojų infekuoti ŽIV, o tai didžiausias nuošimtis Europoje. "Human Development Index" sudarytame reitinge, kuris atspindi gyvenimo lygį, Ukraina užima 69 vietą po Albanijos ir Libijos, nors Ukrainos ekonomika 39-a pasaulyje.

Tačiau ne šie skaičiai lemia, kad Europos Vakarams sunku suprasti Europos Rytus, kurie jiems atrodo gana laukiniai, o kultūriniai skirtumai. Jei pavyzdžiui, vokiečiai labai įtariai žiūri į viską, kas atkeliauja iš užsienio, tai ukrainiečiai gyvena vadovaudamiesi principu "savame krašte pranašu nebūsi" ir pasitiki tik tuo, kas pagaminta Vakaruose. "Valstybei, kuriai tik 19 metų ir kuri ieško savo identiteto, nepasitikėjimas savimi tampa balastu, kuris ją slegia ne mažiau nei laviravimas tarp Rusijos ir Europos", - rašo Vokietijos dienraštis.

Siekimas tikros nepriklausomybės ukrainiečiams asocijuojasi su mintimi, kad politine prasme tai neįmanoma. Todėl žengusi žingsnį į priekį Ukraina paskui žengia du žingsnius atgal - provakarietiškas "oranžines" jėgas pakeičia tariamai prorusiška valdžia, kuri iš tiesų tik pakenčia savo didįjį kaimyną. Ryškiausia tokių priešingybių iliustracija - trintis dėl kalbos. Nors kone visa šalis kalba rusiškai ir net didžiausi nacionalistai keikiasi rusiškai, oficialūs dokumentai ir iškabos gatvėse - tik ukrainiečių kalba.

Ukrainoje galima sutikti vokiečių, kurie nepabijojo čia imtis verslo. Vienas jų - ištaigingo Lvovo viešbučio valdytojas Udo Heine. Jis nuolat pabrėžia, kad jam teko dirbti su Renatu Achmetovu. "Šioje šalyje verslininkui tai tas pats, kas būti įšventintam į riterius, nes Achmetovas - ne paprastas Donecko oligarchas, o oligarchų oligarchas. Jis stato penkių žvaigždučių futbolo stadionus, remia prezidentus, užkala milijardus ir greičiausiai yra pats turtingiausias žmogus Eur

opoje", - aiškina U.Heine. Ir dar priduria: "Rizika Ukrainoje milžiniška. Tačiau ji atitinka pelną."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"