TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laureatas mirė prieš tris dienas

2011 10 04 0:00
Šiais metais premija turėjo džiaugtis amerikietis B.Beutleris ir liuksemburgietis J.Hoffmannas ir kanadietis R.Steinmanas.
Užsienio spaudos nuotraukos

Nobelio medicinos premijų laimėtojų vardų paskelbimu Stokholme prasidėjo Nobelio savaitė. Šiemet garsiausios pasaulio premijos skiriamos jau 110-ą kartą. Deja, paskelbus Nobelio medicinos premijos laureatų vardus, paiškėjo, kad vienas jų džiugios žinios nesulaukė - jis mirė prieš tris dienas nuo vėžio.

53-ejų amerikietis Bruce'as Beutleris, Liuksemburge gimęs 70 metų Jules'is Hoffmannas ir 69-erių kanadietis Ralphas Steinmanas pelnė šių metų Nobelio medicinos premiją už imuninės sistemos tyrimus, kurie atvėrė naujas galimybes gydyti vėžį ir kitas ligas.

Liūdna žinia iš JAV

Deja, paskelbus jų pavardes visam pasauliui, paaiškėjo, kad R.Steinmanas mirė prieš tris dienas nuo kasos vėžio. Apie tai pranešė Rockefellerio universitetas savo tinklalapyje. Vėžys mokslininkui buvo diagnozuotas prieš porą metų. Pastaruoju metu R.Steinmanas buvo gydomas vaistais, kurie buvo sukurti remiantis jo paties tyrinėjimais.

Premija 10 mln. Švedijos kronų (3,75 mln. litų) bus padalyta į dvi dalis. Viena jų atiteks Prancūzijoje dirbantiems B.Beutleriui ir J.Hoffmannui, kurie atrado baltymus-receptorius, aktyvuojančius organizmo imuninio atsako pirmąjį etapą. Tuo tarpu JAV gyvenęs 69 metų R.Steinmanas turėjo gauti kitą pusę už tai, kad atrado dendritines ląsteles, kurios padeda imuninei sistemai atpažinti žalingus mikroorganizmus ir kovoti su jais, tačiau nereaguoti į įvairias molekules, susidarančias pačiame organizme.

Visi trys mokslininkai tyrinėjo sudėtingas organizmo gynybines sistemas, kuriose signalinės molekulės sužadina antikūnų ir imuninių ląstelių, kovojančių su infekcijas sukeliančiomis bakterijomis ir virusais, išsiskyrimą. Šių procesų supratimas atveria kelią sukurti naujus vaistus, taip pat padeda gydyti įvairiais su imuninės sistemos sutrikimais susijusias ligas, tokias kaip astma, reumatinis artritas arba Krono liga.

B.Beutleris dirba genetikos ir imunologijos profesoriumi Scrippso tyrimų institute, įsikūrusiame Teksaso mieste La Chojoje. J.Hoffmannas 1974-2009 metais vadovavo tyrimų laboratorijai Prancūzijos mieste Strasbūre, o 2007-2008 metais ėjo Prancūzijos nacionalinės mokslų akademijos prezidento pareigas. R.Steinmanas, nuo 1970-ųjų bendradarbiauvęs su Rockefellerio universitetu Niujorke, net ir sunkiai sirgdamas vadovavo jo Imunologijos ir imuninių ligų centrui.

J.Hoffmanas Strasbūre tyrinėdamas imuninį atsaką į infekcijas vaisinių muselių organizme 1996 metais nustatė, kad genas "Toll", susijęs su embrionų vystymusi, taip pat dalyvauja atpažįstant kenksmingus mikroorganizmus ir inicijuoja apsauginį mechanizmą. Šiuos turimus pratęsė Teksaso universitete dirbantis B.Beutleris. 1998 metais jis nustatė, kad pelių organizmuose tokiu pačiu būdu veikia į "Toll" panašus genas, koduojantis baltymus-receptorius LPS. Taip buvo įrodyta, kad žinduolių ir drozofilų imuninių reakcijų mechanizmas turi bendras šaknis.

Tuo tarpu R.Steinmanas dar 1973 metais atrado dendritines ląsteles, pasižyminčias išskirtiniu gebėjimu aktyvuoti vadinamuosius T limfocitus - imuninės sistemos "sunkiąją artileriją". Šios ląstelės atlieka esminį vaidmenį imuninėse reakcijose, gamindamos įvairius antikūnus ir neutralizuodamos patogenus. Kai infekcija įveikiama, imuninės sistemos atminties mechanizmas išsaugo informaciją apie užkratą, o tai padeda sparčiau mobilizuoti organizmo atsaką, patyrus panašią ataką. Nobelio komitetas nurodė, kad šių trijų mokslininkų atradimai padėjo sukurti naujus ligų gydymo ir prevencijos metodus, įskaitant skiepus ir bandymus nukreipti imuninės sistemos atsaką prieš vėžinius auglius. "Šių metų Nobelio medicinos premijos laureatai įvykdė revoliuciją mūsų supratime apie imuninę sistemą, atradę esminius jos aktyvavimo principus. Jų darbas atvėrė naujus kelius kurti prevencijos ir terapijos priemones prieš infekcijas, vėžį ir uždegimines ligas", - paskelbė Nobelio komitetas. Artimiausiomis dienomis paaiškės, kas laimės Nobelio premijas ir kitose srityse. Šiandien bus paskelbti Nobelio fizikos premijų laureatai, spalio 5 dieną - chemijos, o spalio 7-ąją sužinosime, kas gaus šių metų Nobelio taikos premiją. Šis pranešimas atkeliaus iš Norvegijos sostinės Oslo. Spalio 10 dieną, t. y. tik kitą pirmadienį, bus paskelbta, kas gaus Nobelio ekonomikos premiją, kurią 1968 metais įsteigė Švedijos bankas, o ne pats Alfredas Nobelis. Kada bus paskelbta Nobelio literatūros premijos laureato pavardė, Švedijos akademija ir Nobelio komitetas dar nepranešė.

Prognozės nieko vertos

Iki pat paskutinės akimirkos Nobelio premijų komitetas, susidedantis iš 5 nuolatinių narių, turinčių teisę kviestis ekspertus konsultacijoms, nepraneša nei kas yra pretendentai į Nobelio premiją, nei kas juos pristatė. Tačiau pernai, kai premija buvo paskirta Robertui Edwardsui "už apvaisinimo in vitro išvystymą", švedų laikraštis "Svenska Dagbladet" apie tai pranešė keliomis valandomis anksčiau nei buvo oficialiai paskelbta. Ir nors Nobelio komitetas tai pavadino paprasčiausiu sutapimu, imta kalbėti apie slaptos informacijos nutekėjimą.

Šiemet švedų laikraščio "Dagens Nyheter" apžvalgininkė Karin Boise, kuriai pavyko kelis kartus atspėti, kas laimės Nobelio premiją, iš anksto paskelbė galimai laureatais tapsiančiųjų sąrašą. K.Boise prognozavo, kad bus įvertinti trijų padarytų atradimų autoriai. Pirmas atradimas - tai kamieninių ląstelių sukūrimas iš įprastų organizmo ląstelių, tai padarė japonas Shinya Yamanaka. Taip pat šios srities pionieriais laikomi Kanados medikai Jamesas Tillas, šiemet miręs Ernstas McCullochas ir anglas Johansas Gerdonas, daugiau kaip prieš 40 metų aptikęs tam tikrus kamieninių ląstelių tipus ir klonavęs varlę.

Antras atradimas - tai branduoliniai hormoniniai receptoriai, kuriuos nustatė prancūzas Pierre'as Shambonas ir amerikiečiai Ronaldas Ewansas bei Elwoodas Jensenas. Trečiu atradimu pripažintas receptorių, atsakingų už tai, kad žmogus jaučia skausmą, šaltį ir karštį nustatymas. Tai padarė amerikietis Davidas Juliusas.

Buvo manančiųjų, kad Nobelio medicinos premija šiemet gali būti paskirta preparatą prieš leukemiją sukūrusiems Bryanui Druckeriui, Nicolasui Lidonui ir Charlesui Soyersui. Taip pat buvo minimos dar 6 mokslininkų pavardės, tarp jų italo Giacomo Rizzolatti ir suomės Riittos Hari. Tačiau premijos skyrimas B.Beutleriui, J.Hoffmannui ir R.Steinmanui dar kartą patvirtino, kad tokios prognozės nieko vertos. 1810 metais įkurtas Karolio institutas, kuris ir išrenka laureatus, pasirinko tuos mokslininkus, kurių vardų mėgėjai spėti net nepaminėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"