TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lechas prieš Lechą

2008 07 09 0:00
L.Walęsai tenka gintis nuo brolių Kaczynskių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prezidentui Lechui Kaczynskiui pareiškus, kad garsusis "Solidarumo" vadovas Lechas Walęsa praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį buvo saugumo užverbuotas ir turėjo slapyvardį Bolekas, Lenkija pasidalijo į dvi dalis. Vieni nesupranta, kaip galima kaltinti žmogų, kuris visą gyvenimą kovojo su komunizmu, kiti aiškina, kad L.Walęsa dabar palaiko buvusius komunistus, nes bijo būti demaskuotas.

Dabartinis Lenkijos vadovas L.Kaczynskis tvirtina, jog buvę komunistai šantažavo L.Walęsą jau tuomet, kai 1990-1995 metais jis buvo šalies prezidentas. Šiai temai skirta ir ką tik pasirodžiusi knyga "Saugumo tarnyba ir Lechas Walęsa". Ji parašyta remiantis komunistinės saugumo tarnybos dokumentais. Knygos teiginius garsiausias pasaulio elektrikas ir komunizmo griovėjas iš karto paneigė, tačiau yra girdėjusiųjų, kaip 1990 metais L.Walęsa prasitarė, kad aštuntąjį dešimtmetį jis "kažką pasirašė".

L.Kaczynskis persekioja Boleką

L.Kaczynskis ir L.Walęsa jaunystėje buvo vienoje barikadų pusėje, abu kovojo su komunizmu. Lenkijoje įvedus karinę padėtį L.Kaczynskis buvo internuotas, o kai L.Walęsa tapo Lenkijos prezidentu, L.Kaczynskis dirbo jo kanceliarijoje - vadovavo Tautos saugumo biurui. Dabar laikraščiui "Rzeczpospolita" jis tvirtina, jog jau tuomet bandė išsiaiškinti, kodėl per 1980 metų streiką komunistų valdžia nepranešė, kad saugumas užverbavo L.Walęsą ir todėl nediskreditavo darbininkų lyderio.

L.Kaczynskio teigimu, tai būtų buvę paranku toms jėgoms, kurios norėjo nuversti Lenkijos komunistų vadovą Edwardą Gereką. L.Walęsa tuomet buvo laikomas opozicijos vadovu, kurį bet kada galima paspausti. L.Kaczynskis sako, kad L.Walęsa neatskleidė savo ryšių su saugumo tarnyba ir pasikeitus padėčiai šalyje, nes jau tada svajojo tapti prezidentu. Kai Šveicarijos žurnalistas jo paklausė, kas turėtų pakeisti Wojciechą Jaruzelskį valstybės vadovo poste, L.Walęsa iš karto atsakė: "Aš."

Šiandien L.Kaczynskį palaikantys Lenkijos dešinieji vadina L.Walęsą revoliucijos išdaviku ir pokomunistinės nomenklatūros gynėju, pyksta, kad jis iki šiol naudojasi valstybės skirtu tarnybiniu automobiliu ir sekretoriumi. L.Kaczynskis nepraleidžia progos pasakyti matęs, kaip dar paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį lenkai degino L.Walęsos iškamšas.

Lechas turi Jaroslawą

Prezidentui padeda ir jo brolis Jaroslawas. Šis tvirtina, kad prezidento kanceliarijos vadovas savo akimis matė agento Boleko rašytus pranešimus. Juos jam galėjo parodyti dabartinis Valstybės apsaugos departamento vadovas Andrzejus Milczanowskis. To neslepia ir J.Kaczynskis. Dalyvaudamas radijo laidoje "Dienos signalai" prezidento brolis pareiškė, jog tas, kuris parodė jam dokumentus, šiandien "to išsižadės". "Taip kalbu apie Milczanowskį. Tačiau ką tuomet galėjau padaryti? Jei būčiau apie tai prabilęs viešai, būčiau likęs apšmeižtas ir paskelbtas psichiškai nesveiku žmogumi. Jau nekalbu apie tai, kad būčiau išdavęs valstybės paslaptį", - dėstė per laidą J.Kaczynskis.

A.Milczanowskis iš tiesų užsispyręs tvirtina, jog J.Kaczynskis meluoja. "Jokių dokumentų jam nerodžiau. Kaip įrodymą galiu priminti, kad 1990-ųjų lapkritį pateikiau teisinei ekspertizei kserografu kopijuotus dokumentus, kurie turėjo įrodyti L.Walęsos bendradarbiavimą su saugumu. Iš karto gavau atsakymą, jog jie suklastoti, nors dabar abejojama tos paskubomis atliktos ekspertizės autentiškumu. Kaip tada aš, tikėdamas tokia išvada, galėjau sakyti, kad turiu autentiškus dokumentus apie prezidento L.Walęsos bendradarbiavimą su saugumu? Tai tiesiog nelogiška", - aiškino A.Milczanowskis ir pridūrė manantis, jog J.Kaczynskis meluoja todėl, kad nemėgsta jo ir L.Walęsos.

Buvęs Valstybės apsaugos departamento vadovas Gromoslawas Czepinskis taip pat teigia niekada negirdėjęs, kad originalūs agento Boleko dokumentai kada nors būtų buvę pateikti departamentui, ir užtikrina, jog pats niekuomet nėra jų matęs. Dalyvaudamas televizijos laidoje G.Czepinskis pareiškė: "Labai stebiuosi, kai ponas Jaroslawas Kaczynskis sako, kad yra regėjęs originalus... Ponas ministras Milczanowskis, su kuriuo turėjau progą artimai dirbti, niekada man neužsiminė, jog yra dar kažkokių dokumentų, be tų, kuriuos pats mačiau." G.Czepinskis pridūrė, kad visi jo matyti dokumentai tebuvo "kopijų kopijos".

Pats L.Walęsa partijos "Teisė ir teisingumas" lyderį išvadino "nestabiliu", nes "stabilus žmogus tokių nesąmonių nekalbėtų". "Jei tie dokumentai buvo, tai ir dabar turi būti, tačiau visi kalba tik apie kserokopijas", - pabrėžė jis.

L.Walęsa dar kartą patvirtino, kad pats nesunaikino ir nepaslėpė jokio dokumento. "Kviečiu ateiti į mano namus kartu su policija, neprieštarausiu. Neslepiu jokių dokumentų", - aiškino "Solidarumo" vadovas.

Šį pareiškimą L.Walęsa padarė, kai pasirodė Slawomiro Cenkiewicziaus ir Piotro Gontarczyko knyga apie jo bendradarbiavimą su saugumu. Leidinyje rašoma, kad 1992 metų birželį žlugus Jano Olszewskio vyriausybei L.Walęsai buvo perduoti saugumo apie jį surinkti dokumentai. Po kelių mėnesių "Solidarumo" lyderis juos grąžino, tačiau ne visus. Dingo patys svarbiausi dokumentai, įrodantys, kad tuometinis Lenkijos prezidentas buvo Bolekas. Knygos autoriai taip pat mano, jog L.Walęsa negrąžino dokumentų, susijusių su L.Kaczynskiu.

Ieškoma ir pas E.Gereką

Tačiau skandalas neslopsta. Šį trečiadienį pasirodė pranešimas, kad 1992-ųjų gruodį L.Walęsa bandė atgauti rankraštį, įrodantį jo ryšius su Saugumo tarnyba aštuntąjį dešimtmetį. Dokumentas buvo Lenkijos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Edwardo Gereko namų bibliotekoje. Dienraščio "Dziennik" žurnalistai rado neskelbtų E.Gereko atsiminimų, kuriuose aprašytas iki šiol nežinomas paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį įvykęs incidentas.

1992 metų birželį sudarytame saugumo agentų sąraše buvo ir tuometinio šalies prezidento pavardė. Jo kanceliarija karštligiškai bandė užgniaužti kilusį skandalą. Buvo pareikalauta, kad prezidentas paaiškintų, ar aštuntąjį dešimtmetį turėjo ryšių su Saugumo tarnyba.

L.Walęsa prisiminė, jog 1990 metais savo ranka parašė dviejų puslapių dedikaciją E.Gerekui. Tuomet legendinis "Solidarumo" vadovas išleido savo prisiminimų knygą "Vilties kelias", kurią, tarpininkaujant laikraščio "Glos Wybrzeza" žurnalistei, nusiuntė kompartijos vadovui. Tačiau jau 1992-ųjų birželį Lenkijos prezidentas bandė atgauti tą dedikaciją.

"Dziennik" žurnalistams pavyko surasti tų laikų E.Gereko užrašus. Viename puslapyje jis rašė: "Buvau nustebintas ir priblokštas, kai 1992 metų pirmąją pusę manęs ėmė ieškoti, kad perduočiau anksčiau minėtą dedikaciją prezidento dispozicijai." Apie tai, jog yra ieškomas, E.Gerekas sužinojo per radiją birželio 11-ąją būdamas Ustronyje. Jis jau kitą dieną įdėjo tos dedikacijos fotokopiją į voką ir nusiuntė prezidento kanceliarijai.

Žurnalistai išsiaiškino, kad tuomet L.Walęsa apie savo ryšius su Saugumo tarnyba parašė du įdomius dalykus. Pirmiausia, jis prisiminė savo 1971 metais vykusios apklausos užkulisius: "Tiesa tokia, kad per tą įsimintiną kelis sykius vykusią apklausą iš manęs pavyko kai ką išpešti. Tai atsitiko tik vieną kartą 1971 metais. Greitai susiorientavau, kad apklausa vyksta ne ta kryptimi, kokia turėtų. Atsisakiau bet kokios diskusijos ir bendros veiklos. Saugumo tarnyba paliko mane ramybėje. Nuo 1971 iki 1976 metų nebuvo jokių apklausų ir kontaktų."

Antra, L.Walęsa priminė E.Gerekui 1980 metų rugpjūtį Gdansko laivų statykloje kilusį streiką. Jis rašė: "Kowalczyko (Stanislawas Kowalczykas - Lenkijos vidaus reikalų ministras - aut.) žmonės bandė mane išvilioti iš statyklos, sakė, kad turiu su jumis pasikalbėti. Sutikau. Dariau prielaidą, kad jums buvo pranešta, jog pavyks mane įbauginti arba šantažuoti. Tačiau streikui stiprėjant man po kelių dienų vilkinimo pavyko išprašyti tuos žmones iš statyklos. Tai buvo ne pirmą kartą ir, manau, pone Gerekai, ne paskutinį, kai man teko sužaisti pokerio partiją!!!"

Kurs palaikymo partiją?

L.Walęsa Lenkijoje turi daug gynėjų. Pasirodžius minėtai knygai ir brolių Kaczynskių pareiškimams, šalyje pradėta spontaniškai kurti komitetus L.Walęsai remti. Jie jau veikia Ščecine, Balstogėje, Gdanske, Opolėje, Vroclave, Varšuvoje, Lodzėje ir Liubline. Broliai Kaczynskiai nepasiduoda, o palaikančiųjų buvusį "Solidarumo" lyderį vis daugėja. Net Lenkijos žurnalistų sąjungos prezidiumas paskelbė pareiškimą, kad "kai kuriose žiniasklaidos priemonėse prieš Walęsą pradėtas pjudymas turi būti griežtai pasmerktas". Tačiau netyli ir J.Kaczynskio šalininkai. Pasirodžius S.Cenkiewicziaus ir P.Gontarczyko knygai Regionų federacija pasveikino lenkus ir padėkojo autoriams už jų "mokslinį indėlį". Tada spontaniškai kilusio judėjimo buvusiam šalies prezidentui palaikyti iniciatoriai pareiškė, kad neslepia, jog tas judėjimas gali peraugti į politinę partiją.

Atrodo, ir pats L.Walęsa palaiko tokį sumanymą, nors nuolat pabrėžia, kad į politiką daugiau nebegrįš. "Partijos priekyje nestosiu. Jau užtektinai gyvenime prisivadovavau! Turiu daug metų ir širdies stimuliatorių. Bet esu patriotas, tad visada prisidėsiu prie kiekvienos valstybei naudingos iniciatyvos. Tačiau ant savo pečių jau nieko netempsiu", - sakė jis laikraščiui "Polska".

L.Walęsa bus kviečiamas į apklausą

Partijos kūrimo šalininkai pasidarė dar aktyvesni, kai buvo pranešta, kad L.Walęsai teks duoti parodymus dėl aštuntojo dešimtmečio įvykių. To jis niekada nėra daręs. L.Walęsos šalininkai mano, jog tai dar viena proga įkąsti "Solidarumo" lyderiui. Tačiau ši byla susijusi ne su "agentu Boleku", o su darbininkų žudynėmis, vykusiomis Gdanske 1970 metais. Dėl šių įvykių 1995-aisiais buvo iškelta byla, bet jau 12 metų trunkantis procesas niekaip nesibaigia.

L.Walęsos advokatė Ewelina Wolanska patvirtino, jog "prezidentas iš Varšuvos apygardos teismo gavo šaukimą atvykti duoti parodymų liepos 30 dieną". Iš pradžių prokuratūra nesutiko, kad prezidentas būtų kviečiamas, tačiau teismas jos protestą atmetė.

"Mes neapklausėme Lecho Walęsos vykstant tyrimui, nes tuomet dar nežinojome, kokį tiksliai vaidmenį jis atliko per tuos įvykius. Pats Walęsa savo vaidmens 1970 metais taip pat neviešino. Be to, tyrimas vyko, kai jis ėjo šalies prezidento pareigas, ir mes nenorėjome suteikti tam politinės reikšmės. Tačiau gavęs buvusio Gdansko laivų statyklos direktoriaus Klemenso Gniecho parodymus nutariau, kad Walęsą reikia apklausti", - aiškino procesą kuruojantis prokuroras iš Gdansko apeliacinės prokuratūros Bogdanas Szegda.

K.Gniecho jau nebėra gyvo. 1970 metais jis buvo Gdansko laivų statyklos streiko komiteto narys. K.Gniechą prokurorai iškvietė duoti parodymus, kai 2005 metais laikraštyje "Gazeta Wyborcza" pasirodė interviu su juo. K.Gniechas papasakojo žurnalistui, kokiomis sąlygomis 1970 metais buvo duotas įsakymas kariuomenei šaudyti į darbininkus.

"Teisme Gniechas paliudijo, kad 1970 metais Walęsa vaidino daug svarbesnį vaidmenį, nei mums iš pradžių atrodė. Paaiškėjo, jog būtent jį Streiko komitetas pasiuntė išdėstyti darbininkų reikalavimus statyklos direktoriui Stanislawui Žaczkowskiui. Walęsa taip pat derėjosi su milicija, kad būtų paleisti suimti darbininkai", - sakė B.Szegda.

Prokuratūra tikina, jog L.Walęsai davus parodymus paaiškės, kaip 1970 metais vyko streikas Gdansko laivų statykloje, kokius reikalavimus kėlė darbininkai, kaip jie buvo perduoti įmonės vadovybei ir kas rengė miesto gatvėse darbininkus palaikančias demonstracijas. Labiausiai kaltintojus domina, kaip Gdanske buvo padegtas vaivadijos komunistų partijos komitetas, o tyrimas atliekamas tam, kad pagaliau būtų atsakyta į klausimą, kas iš Lenkijos vadovų yra atsakingas už darbininkų žudynes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"