TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Leisti ar uždrausti? Europa svyruoja

2013 12 12 6:00
Nacionalinei Asamblėjai balsuojant, sekso darbuotojos rengė protestus prieš prostitucijos įstatymų sugriežtinimą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europoje stiprėja pojūtis, kad prostitucijos legalizavimas - ne išeitis. Neseniai Prancūzija sugriežtino prostitucijos įstatymus, debatai vyksta kitose šalyse. Tačiau ankstesnės patirtys, tokios kaip Švedijos, nevisiškai pateisino lūkesčius.

Nemanykite, kad prancūzai visuomet linkę atleisti nedideles meilės nuodėmes. Prieš savaitę Nacionalinė Asamblėja priėmė įstatymą, pagal kurį pirkti seksą yra nusikaltimas, o moterys, norinčios mesti "seniausią pasaulyje profesiją", bus remiamos.

Dėl prostitucijos verda karštos diskusijos. Vieni mano, kad prostitucija - tam tikra smurto prieš moteris forma, nesuderinama su moters orumu. Kiti laiko prostituciją komercine veikla, grindžiama sutarimu, kurios nereikia reguliuoti. Taip pat paplitęs požiūris, kad prostitucija yra darbas, kaip bet kuris kitas, ir taip ir turi būti vertinamas. Savo ruožtu vyriausybės gali priimti atitinkamą poziciją.

Prancūzija - ne pirmoji, užsimojusi pažaboti prostituciją. Panašius draudimus yra priėmusios Švedija ir Norvegija, kitose šalyse valstybės nesikišimo politika nebetenkina visuomenės. Liberalius įstatymus pasirengusi keisti Vokietija, Airijoje verda debatai dėl tokių pačių priemonių, kokių ėmėsi Prancūzija. Ar tai reiškia, kad legali prostitucija traukiasi iš Europos?

Baudžiamas klientas

Viską gali lemti, kaip veiks naujasis Prancūzijos įstatymas. Anksčiau buvo linkstama bausti sekso darbininkes, o šiuo atveju nusitaikyta į jų klientus. Įstatymas veikiau draudžia ne parduoti, o pirkti seksą. Klientas, kuris mokės už seksualines paslaugas, bus baudžiamas 1500 eurų bauda, o pagautas pakartotinai gali gauti baudą iki 3750 eurų. Šį modelį prancūzai perėmė iš Švedijos, kur jis taikomas nuo 1999 metų, bet nuo to laiko jokia kita didelė šalis nieko panašaus nesiėmė.

Naujosios taisyklės skirtos pačiam prostitucijos verslui sugriauti, nors nėra griežtos prostitutėms. Ankstesnis įstatymas, pagal kurį jos baudžiamos už siūlymąsi, bus panaikintas. Prancūzijos prostitutės taip pat sulauks paramos, jei norės trauktis iš savo verslo. Joms bus palengvintas dokumentų tvarkymas (daugelis nėra Europos Sąjungos pilietės), suteiktas būstas ir 383 eurų per mėnesį pašalpa pereinamuoju laikotarpiu.

Kalės ir šunsnukiai

Naujieji įstatymai Prancūzijoje nebuvo priimti lengvai. Jie sulaukė priešininkų ir net atviro laiško, kurį parašė grupė įtakingų vyrų ir pavadino "343 šunsnukių manifestu". "Šunsnukiai", tarp kurių buvo tokios įžymybės kaip filosofas Pascalis Bruckneris, dainininkas Charles'is Aznavouras ir Dominique'o Strausso Kahno advokatas Richard'as Malka, prieštaravo tokiems įstatymams, kurie piešia prostitučių paslaugas perkančius vyrus kaip "nusivylusius, iškrypėlius ar psichopatus". Sutikdami, kad teisinių priemonių reikia imtis prieš seksą be sutikimo, seksualinę prievartą ir prekybą žmonėmis, šie vyrai pasirinko šūkį "Neliesk mano kekšės".

Tiems, kurie susipažinę su Prancūzijos visuomenine politika, jų pareiškimas siejasi su garsiuoju "343 kalių manifestu", kurį 1971 metais pasirašė 343 Prancūzijos visuomenės veikėjos, tarp jų Simone de Beauvoir ir Catherine Deneuve. Šios moterys neslėpė, kad yra nutraukusios nėštumą, jų kampanija padėjo priimti Prancūzijoje įstatymus, leidusius moterims rinktis.

Mėginimas sulyginti šias abi kovas daug kam nepatiko, nes juk galų gale "343 šunsnukiai" stojo ginti savo teisių į kitų žmonių, o ne į savo kūnus. Vis dėlto daug prancūzų su jais sutinka, įskaitant opozicinės dešiniosios UMP deputatus ir pačias prostitutes, ginančias teisę į laisvą savo profesijos pasirinkimą.

Posūkis į konservatizmą

Prancūzijos kaimynė Vokietija atidžiai stebės, kas iš to išeis. Viešnamiai Vokietijoje veikia legaliai nuo 2002 metų, ir visai neatsitiktinai didžiausias jų įsikūręs vos už kelių kilometrų nuo Prancūzijos sienos. Prostitucija yra didžiulis klestintis verslas Vokietijoje, jame darbuojasi mažiausiai 400 tūkst. prostitučių. Prekyba seksu kiekvienais metais generuoja maždaug 15 mlrd. eurų. Tačiau daugelis vokiečių, regis, gailisi, kad prostitucija buvo legalizuota. Įtakingas feminisčių žurnalas "Emma " vykdo šio įstatymo atšaukimo kampaniją ir sugebėjo patraukti savo pusėn politikus. Sekso darbininkes ginančios grupės tai vertina kaip puolimą prieš teisėtą profesiją ir pavojų moterims, kurios bus priverstos trauktis į pogrindį.

Tuo metu Airijoje konsorciumas, pasivadinęs "Išjunk raudoną šviesą", vykdo kampaniją už tokį patį įstatymą, kokį priėmė Prancūzija. Viešąją nuomonę Airijoje įsiūbavo virtinė demaskavimų, susijusių su tarptautine prekyba sekso vergėmis. Net liberalumu garsėjančioje Olandijoje uždaryta apie pusė raudonųjų žibintų kvartalų.

Svarbiausias motyvas - prekyba žmonėmis

Vis dėlto svarbiausias šiuos pokyčius skatinantis veiksnys - prekyba žmonėmis. ES tyrimas atskleidė, kad nuo 2008 iki 2010 metų prekybos žmonėmis aukomis Europoje tapo daugiau kaip 23 tūkst. asmenų, 62 proc. jų buvo parduoti į sekso vergiją. Nors debatuose dėl prostitucijos dažnai piešiamas laisvų moterų, kurios pačios renkasi, paveikslas, tikrovė visai kitokia - daugelis Europos prostitučių jokios pasirinkimo laisvės neturi. Prostitucijos legalizavimas tik pablogina padėtį, palengvina sąvadautojams ir prekiautojams jų veiklą. O prostitucijos draudimas, regis, mažina prekybą žmonėmis.

Nuo 1999 metų, kai Švedija uždraudė pirkti seksą, prostitucijos mastas šalyje mažėja. Vienas tyrimas parodė, kad 2007 metais Stokholme dirbo ne daugiau kaip 130 prostitučių, o tuo metu kur kas mažesnėje kaimynės Norvegijos sostinėje Osle - 5 tūkst. (2009 metais Norvegija pasekė Švedijos pėdomis ir uždraudė pirkti seksą). Ir nors kasmet į Švediją patenka apie 600 parduotų moterų, šis skaičius yra labai mažas, palyginti su 15 tūkst., kasmet patenkančių į Suomiją, kur kas mažesnę šalį su du kartus mažiau gyventojų.

Deja, niekas negali patikrinti, kiek prekybos žmonėmis ir prostitucijos atvejų lieka neužfiksuotų. Tačiau retsykiais į viešumą iškylantys atvejai, pavyzdžiui, už lankymąsi viešnamyje baudą gavusio teisėjo, rodo, jog slaptas prostitucijos pasaulis Švedijoje ir toliau egzistuoja. O tuo pat metu išprievartavimų ir seksualinio smurto atvejų ne tik nesumažėjo, bet nuo 1999 metų šiek tiek net padaugėjo. Vis dar diskutuojama, ar Švedijos modelis yra sėkmingas.

Štai kodėl Europa ypač akylai stebės Prancūzijos patirtį, nes ji gali lemti, kokie įstatymai dėl prekybos seksu įsivyraus žemyne ateinančiais dešimtmečiais.

theatlanticcities.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"