TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lemiama savaitė Graikijai

2015 06 16 6:00
Alexio Tsipro vadovaujama Graikijos vyriausybė neramiai skaičiuoja dienas, kol baigs galioti tarptautinė finansinės pagalbos programa. AFP/Scanpix nuotrauka

Derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų – Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo. Vadinasi, tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali. Ar Graikijai pavyks gauti labai reikalingą finansinę pagalbą, turėtų paaiškėti iki šios savaitės pabaigos.

Viltis pasiekti susitarimą žlugo antrąją derybų dieną, po kurios tapo dar aiškiau, kad lėšų stinganti Graikijos vyriausybė neišvengiamai artėja prie finansinės bedugnės. „Nors buvo pasiekta tam tikra pažanga, diskusijos nebuvo sėkmingos, nes tebėra didžiulė praraja tarp Graikijos valdžios planų ir bendrų Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir TVF reikalavimų“, - sakė ES atstovas spaudai.

Visos šalys sutarė, jog šios derybos bus paskutinė proga Atėnams užsitikrinti svarbią finansinę pagalbą. Mainais į ją kreditoriai reikalavo, kad graikai įvykdytų sudėtingas reformas. Graikijos premjeras Alexis Tsipras šiems reikalavimams griežtai prieštarauja.

Dėl to, kad nepavyko susitarti, derybų šalys kaltina viena kitą. Graikų pareigūnų teigimu, kaltas yra TVF. Ši institucija Atėnų atžvilgiu laikosi griežčiausios pozicijos. „Skolintojų reikalavimai yra neracionalūs, diskusijos truko 45 minutes“, – sakė šaltinis Atėnų vyriausybėje. Anot jo, TVF reikalavo, kad toliau būtų karpomos pensijos ir didinamas pridėtinės vertės mokestis būtiniausioms prekėms, pavyzdžiui, elektrai.

Pasak kito šaltinio, suma, kurią pavyktų sutaupyti pagal Graikijos dabar pateiktą reformų planą, būtų 2 mlrd. eurų mažesnė negu reikalaujama, ir to nepakanka, kad šaliai būtų pervesta paskutinė 7,2 mlrd. eurų išmoka pagal galiojančią tarptautinės finansinės pagalbos programą. Ši programa baigia galioti birželio 30 dieną.

Ketvirtadienį Liuksemburge vyks euro zonos valstybių finansų ministrų susitikimas, kuriame toliau bus diskutuojama dėl Graikijos skolų.

Derybų reikalai pašlijo sekmadienį vakare. Paskutinis pasitarimas buvo staiga nutrauktas, graikų pareigūnams pateikus savo skolintojus nuviliantį pasiūlymą.

Paskutinė proga

Po šešerių krizės metų Graikijos ekonomika yra prie žlugimo slenksčio, nors nuo 2010 metų šaliai buvo skirtos dvi gelbėjimo programos, kurių bendra vertė siekia 240 mlrd. eurų ir kurias sudaro daugiausia paskolos iš šalies partnerių Europoje, ypač iš Vokietijos bei Prancūzijos. Valstybę dabar slegia milžiniška skola, atitinkanti 180 proc. šalies BVP arba beveik dvigubai viršijanti šalies metinę ekonomikos produkciją.

Dabartinė pagalbos programa baigia galioti birželio 30 dieną, todėl reformų susitarimas turi būti suderintas iki ketvirtadienį numatyto 19-os euro zonos šalių finansų ministrų susitikimo. Jo dalyviai gali atblokuoti lėšų skyrimą. Susitarimui taip pat turės pritarti daugelio euro zonos šalių nacionaliniai parlamentai. Analitikai ketvirtadienio susitikimą stebės ypač atidžiai – daugelis jį laiko paskutine galimybe graikams gauti finansinę pagalbą.

Graikija šio mėnesio pabaigoje turi grąžinti TVF 1,6 mlrd. eurų, o liepą ir rugpjūtį – pervesti dar 6,7 mlrd. eurų Europos centriniam bankui. Atėnų pareigūnai sako, kad šalies vyriausybė negali pervesti tokių lėšų.

Prieš žlungant deryboms atrodė, kad spaudimas davė rezultatų ir Atėnai švelnina savo poziciją, bent jau diskusijų toną dėl kairiųjų partijos „Syriza“ vyriausybės prieš taupymą nukreiptos politikos.

Po nesėkmingų derybų vyriausybė Atėnuose oficialiai pranešė kantriai lauksianti, kol šalies tarptautiniai skolintojai taps realistiškesni. O TVF paskelbė, jog tam, kad būtų susitarta, visos šalys turės priimti sudėtingų sprendimų.

Lietuvai įtakos neturės

Vis garsiau skambant gąsdinimams, kad Graikijai gali tekti atsisakyti bendros ES valiutos, Lietuvos ekonomistai teigia, kad tokio scenarijaus bijoti nereikia.

„Ekonomiškai vertinant Graikijai palikus euro zoną įtaka bus labai nedidelė. Neturime labai glaudžių saitų užsienio prekybos aspektu su Graikija. Kita vertus, Graikija yra maža rinka bet kuriuo atveju. Tiesioginių ekonominių bėdų ar neigiamų pasekmių neturėtų būti. Į klausimą, ar finansų sistemai galėtume įžvelgti neigiamų pasekmių, galima atsakyti lygiai taip pat - greičiausiai ne. Mūsų finansų sistema yra tarptautinė“, - interviu Žinių radijui sakė „Danske bank“ Finansų rinkų departamento vadovė Giedrė Gečiauskienė.

Anot jos, vis dar įmanoma, kad Graikijos skolos bus nurašytos, ir tai būtų bene lengviausias problemos sprendimas.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"