TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lemiamų sprendimų išvakarėse

2013 01 09 6:00
Energetika - svarbiausia Baltijos šalių problema. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Energetika Baltijos šalims vis dar išlieka Achilo kulnu, tad siekdamos užsitikrinti patikimą energijos išteklių tiekimą jos tam skiria daug dėmesio ir lėšų. Apie tai portale "Geopolitika" rašo VAIVA SAPETKAITĖ. 

Baltijos regione vykdomi keli projektai, tačiau neretai dėl jų sudėtingumo ir palyginti ilgo įgyvendinimo laikotarpio pokyčiai valstybių viduje ar tarptautinėje aplinkoje gali nulemti, kad jie išvis liks neįgyvendinti. Dėl glaudžių energetikos projektų sąsajų viena nesėkmė gali sukelti grandininę reakciją ir apsunkinti kitų planų vykdymą, kas didina neapibrėžtumą ir lėtina energetikos sektoriaus plėtrą. Taip Lietuvoje surengtas referendumas dėl Visagino atominės elektrinės įstūmė Baltijos regioną į dar didesnę nežinią ir privertė svarstyti alternatyvius elektros šaltinius bei ieškoti kitų energetinio savarankiškumo užtikrinimo būdų. Šie ir kiti iššūkiai buvo aptarti per Vilniuje vykusią tarptautinę energetinio saugumo konferenciją "Lūkesčiai ir perspektyvos Baltijos jūros regione", kurią surengė Lietuvos energetikos institutas, Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro generalinis direktoratas ir Energetinio saugumo centras.

Bendra elektros rinka sumažintų politikų įtaką

"Apie energetinį saugumą galime mąstyti kaip apie techninį energetinių išteklių tiekimo saugumą ir politinį saugumą. Esame linkę manyti, jog negalime daryti įtakos politiniams faktoriams, tačiau tikiu, kad turėdami laisvą, gana didele konkurencija grįstą rinką galime sumažinti politinių faktorių įtaką energetikai", - kalbėjo Estijos elektros energijos tinklų operatorės "Elering" strateginio planavimo vadovas Kalle Kukkas. Estas pažymėjo, kad sukūrus tinkamai funkcionuojančią Šiaurės ir Baltijos šalių energetikos rinką būtų užtikrintas didesnis energetinis saugumas ir natūraliai sumažėtų galimybė naudoti energetiką kaip politinio poveikio priemonę. Tačiau kad būtų sukurta bendra Baltijos ir Šiaurės šalių rinka, pirmiausia reikia turėti užtektinai jungčių, sudarančių sąlygas sistemai funkcionuoti. Būtini ir pakankami generavimo pajėgumai. Be to, regiono valstybėms svarbu susitarti dėl bendro požiūrio į energetinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, pirmiausia su Rusija, ir turėti bendrą poziciją derantis su Europos Sąjunga. Tačiau ir tai dar ne viskas - reikia apskaičiuoti partnerių generavimo pajėgumus ir paskirstymą per energijos mainus, sukurti bendrų energetinių išteklių rezervą, pasiekti balansą rinkoje ir atsieti perdavimo sistemų operatorius.

K.Kukkas pabrėžė, kad tai ne tik Baltijos ar jų ir Šiaurės šalių siekis. Tai aktualu visos ES mastu, nes ji inicijavo Trečiąjį energetikos paketą, kurio tikslas - energijos šaltinių tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo perdavimo tinklų, kas padidintų konkurenciją ir užtikrintų didesnį energetinį saugumą. "Mums ypač aktualus Baltijos energijos rinkos ir jungčių planas, kuriuo siekiama įtraukti izoliuotas Baltijos regiono teritorijas į bendrą Europos energetikos rinką", - sakė estas. Dar yra Europos perdavimo tinklų operatorių asociacijos ENTSO-E parengtas Elektros perdavimo tinklų plėtros dešimtmečio planas, išsamiausias visos Europos elektros energijos tinklų plėtojimo projektų sąrašas, apimantis daugiau nei 450 projektų, ir aiškiai nubrėžiantis tolesnes bendro Europos tinklo plėtros gaires. Vienas svarbiausių jo uždavinių - sudaryti tinkamas sąlygas operatyviai priimti sprendimus tiek visos Europos, tiek jos regionų lygmeniu.

Estija aktyviai prisideda prie bendros elektros rinkos kūrimo. Šiuo metu ji įgyvendina naujus valstybės sienas peržengiančius projektus - "EstLink 1", "EstLink 2" ir "Est-Lat" trečiąją liniją. "EstLink 1" - pirmasis energetikos projektas, sujungęs Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros tinklus. 105 kilometrų ilgio 350 MW galingumo elektros jungties tarp Estijos ir Suomijos svarbiausias tikslas - užtikrinti patikimą energijos tiekimą Baltijos ir Šiaurės energijos rinkose ir prisidėti prie glaudesnės abiejų regionų integracijos. "EstLink 2", antrąja 650 MW galingumo jungtimi tarp Estijos ir Suomijos, siekiama patrigubinti energijos perdavimo pajėgumus tarp Baltijos ir Šiaurės regionų. Jai pradėjus veikti, Šiaurės šalių gamintojai pateks į Baltijos valstybių elektros rinką, o Baltijos šalių gamintojams atsiras galimybė parduoti elektros energiją kur kas didesnei rinkai. Tikimasi, kad "EstLink 2" veiks jau 2014 metais. Galiausiai "Est-Lat" jungtis, turinti būti nutiesta veikti 2020-aisiais. Tai bus jau trečioji elektros jungtis tarp Estijos ir Latvijos. Ji suteiks galimybę tiekti elektrą tarp Šiaurės ir Rytų Europos. Pradėjus veikti šiai jungčiai, tarp Estijos ir Latvijos turėtų būti tiesiama ir ketvirtoji elektros jungtis.

Bendra Baltijos ir Šiaurės šalių rinka

Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" atstovas Robertas Staniulis, Baltijos šalių sutarimu paskirtas dirbti Šiaurės šalių elektros prekybos biržos "Nord Pool Spot" valdyboje, teigė, kad didelis žingsnis plėtojant mūsų rinką buvo žengtas birželį, kai Lietuva tapo "Nord Pool Spot" (NPS) sistemos dalimi. Kol kas jai priklauso Norvegija, Švedija, Danija, Suomija, Estija ir Lietuva, o netrukus turėtų prisijungti ir Latvija. "Taigi po kelių mėnesių turėsime Baltijos regiono elektros rinką, sujungtą su Šiaurės šalimis", - apibendrino R.Staniulis.

Lietuvai prisijungus prie NPS, spartesnis Šiaurės ir Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas padidins elektros rinkos skaidrumą, o tai duos naudos visiems jos dalyviams. Svarbu ir tai, kad tapdama NPS akcininke (įsigyta 2 proc. akcijų) ir turėdama savo atstovą valdyboje Lietuva gavo teisę tiesiogiai dalyvauti kuriant integruotą rinką.

R.Staniulio nuomone, didžiausia Baltijos regiono problema - Estijos ir Latvijos pasienio energijos perdavimo pajėgumai. Kadangi Latvijoje elektros energijos birža dar tik kuriama, Lietuvos kainų zona lieka izoliuota nuo kitų NPS dalyvių. Todėl net Skandinavijoje ar Estijoje esant mažai elektros kainai, Lietuvoje ji bus kur kas didesnė. Dažnai susiklosto tipinė situacija: Estijoje kaina žema, o Lietuvoje aukšta, nes dėl ribotų perdavimo pajėgumų mus pasiekia tik dalis iš Estijos tiekiamos elektros energijos.

"Nemanau, kad Latvijos prisijungimas prie NPS darys didelę įtaką kainai - jis tiesiog sumažins kainų skirtumą ir turėsime tokias pat kainas kaip Estijoje. Nors šis aspektas gali turėti įtakos, jis nėra pagrindinis kainų lygį nulemiantis faktorius. Didelę įtaką turėtų daryti "NordBalt" (elektros jungties tarp Švedijos ir Lietuvos, - aut.) ir "EstLink 2" plėtra. Baltijos energijos rinka turėtų orientuotis į Šiaurės šalių rinkos kainas, tačiau reikia turėti omenyje, kad atsidursime trijų skirtingų sistemų ir jų kainų lygių susidūrimo taške - Šiaurės, Lenkijos ir Rusijos, todėl sunku pasakyti, kieno įtaka bus stipriausia", - apibendrino R.Staniulis.

Latviai nori dalyvauti statant Visagino elektrinę

Komentuodamas Lietuvoje surengto referendumo dėl VAE statybos rezultatus, Latvijos valstybinės elektros tiekimo įmonės "Latvenergo" atstovas Olegas Linkevicas pabrėžė, kad "Latvenergo" pasiryžusi ir toliau dalyvauti projekte, nebent naujoji Lietuvos valdžia nuspręstų suspenduoti šį projektą, tačiau "toks sprendimas padidintų potencialią tiek paties projekto, tiek tolesnės Lietuvos energetikos sistemos plėtros riziką". Be to, dėl smukusio pasitikėjimo Lietuvai ateityje būtų sunku rasti kitą strateginį investuotoją. Kaip pabrėžė Latvijos atstovas, nepaprastai svarbu neatsilikti nuo pirminio VAE projekto darbų atlikimo grafiko, nes dabartinis delsimas gali negrįžtamai pakenkti projekto įgyvendinimui. Nereikia pamiršti ir to, kad šiam projektui suburta daug kompetentingų žmonių ir, jo nevykdant, jų intelektinis potencialas gali būti panaudotas ne Lietuvos naudai.

O.Linkevicas teigė, kad nors Latvijai regiono scenarijus be VAE nelabai patinka ir "Latvenergo" tikisi sėkmingo jo tęsinio, Latvijoje kalbama ir apie alternatyvius elektros energijos šaltinius. Svarstoma galimybė dalyvauti kitame regiono branduolinės energijos plėtros projekte, o vakarinėje Latvijos dalyje, Ventspilyje arba Liepojoje, įmanoma atnaujinti anglimis kūrenamos Kuržemės elektrinės statybą (šis projektas sustabdytas pasirinkus projekto Visagine alternatyvą), rekonstruoti Dauguvos hidroelektrines ir statyti naujas Daugpilyje bei Jekabpilyje (jos ne alternatyva AE, o tik papildomas elektros šaltinis). Galima ir naujos biomasės ar komunalinių atliekų deginimo gamyklos arba kombinuoto ciklo dujų turbinos statyba Rygos antrosios šiluminės elektrinės teritorijoje, taip pat gali būti įrengtas vėjo jėgainių parkas pakrantėje arba jūroje.

Kad ir koks scenarijus susiklostytų regione, Latvija sau kelia tikslą iki 2016 metų liberalizuoti tiek elektros, tiek gamtinių dujų rinkas, padidinti pasienio su Estija elektros ir dujų perdavimo pajėgumus, kad palengvėtų energijos išteklių importas, o svarbiausia - iki 2030 metų 50 proc. sumažėtų elektros importas iš trečiųjų šalių. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"