TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lemtingi ir permainingi 1989-ieji

2009 08 21 0:00
Prieš 20 metų tokiais trabantais Rytų Vokietijos gyventojai bėgo į Vengriją vadindami tai "Europos pikniku". Po 20 metų šis "piknikas" buvo pakartotas.
AFP/Scanpix nuotrauka

1989 metų rugpjūčio 19-ąją Rytų Vokietijos gyventojai pagaliau prasiveržė pro Geležinę uždangą. Rugpjūčio 23-iąją lietuviai, latviai ir estai išsirikiavo Baltijos kelyje. Tai iš tiesų buvo stebuklų ir milžiniškų pokyčių metai. Žlugo senieji režimai, prasidėjo interneto, dar ir šiandien keičiančio pasaulį, era.

1989-ųjų pradžioje nebuvo jokių šaltojo karo pabaigos požymių, komunistai valdė trečdalį žmonijos. Raudonieji režimai kontroliavo piliečių profesinę veiklą ir visa, kas su ja susiję: dalijo postus ir juos atimdavo, skirstė premijas ir suteikdavo garbės vardus. Valdžiai priklausė butai, žemės ūkis ir fabrikai, ji nurodinėjo, ką galima skaityti ir ko reikia mokyti vaikus, siūlydavo vienintelį kandidatą per rinkimus, valdžiai priklausė laikraščiai, radijas ir televizija, kurie skleisdami propagandą stengėsi pakeisti žmonių mąstymą. Visuotinis sekimas ir kitamanių persekiojimas buvo tapę norma. VDR mažiausiai vieną iš septynių suaugusiųjų buvo užverbavusi slaptoji policija "Stasi". Rytų ir Vakarų Europą skyrė sargybos bokštai, spygliuota viela, šunys ir minų laukai.

Nukaršę lyderiai

Dauguma komunistų lyderių buvo pagyvenę ir irzlūs. Deng Xiaopingui buvo 85-eri, Erichui Honeckeriui - 77, Nicolae Ceausescu - 78 metai. Teodoras Živkovas vadovavo Bulgarijai 35 metus. Išsiskyrė tik energingasis 58 metų Michailas Gorbačiovas, patikęs Margareth Thatcher, juo pasitikėjo ir Ronaldas Reaganas, kurį 1989 metais pakeitė George'as Bushas.

1989 metų sausio 19-ąją E.Honeckeris dar spėjo paskelbti: "Berlyno siena stovės dar 50, net 100 metų." Vasario 6-ąją dvidešimtmetis Chrisas Gueffroy, mėginęs ją perlipti iš Rytų Vokietijos pusės, buvo nušautas. Bet tą pačią dieną Varšuvoje politikai susėdo prie apskritojo stalo su "Solidarumo" judėjimo, kuriam vadovavo Lechas Walęsa, lyderiais. Tada dar niekas nė neįtarė, kad Ch.Gueffroy bus paskutinė Berlyno sienos auka, o L.Walęsa ir Vaclavas Havelas taps prezidentais.

Pasitraukimas iš Afganistano

Vasario 15 dieną paskutiniai rusų kareiviai, pripažinę savo pralaimėjimą, paliko Afganistaną, kur per 9 metus neteko 14 427 karių, 576 iš jų buvo kagėbistai. Tai buvo pirmasis akivaizdus ženklas, kad komunistinė imperija išsikvepia ir M.Gorbačiovas imasi įgyvendinti savo pažadus. Sausį jis buvo pažadėjęs sumažinti SSRS ginkluotąsias pajėgas puse milijono kareivių ir atitraukti iš Rytų Europos 10 tūkst. tankų, nes skurstanti šalis jau nebepajėgė išlaikyti didžiosios valstybės statuso. Amerikiečių paskelbta žvaigždžių karų programa vedė sovietinę sistemą prie bankroto. Černobylio atominės jėgainės avarija patvirtino katastrofišką sovietų pramonės, nepajėgusios konkuruoti su Vakarų elektronika, informatika, telekomunikacijomis ir biotechnologijomis, būklę.

Įvykiai Irane ir Kinijoje

Vasario 24 dieną Irano dvasinis vadovas ajatola Chomeini paskelbė fatvą, reikalaujančią, kad tikintys musulmonai nužudytų Salmaną Rushdį, už rašytojo galvą buvo pažadėtas milijonas dolerių. Tą pačią dieną islamo fundamentalistai užpuolė britų ambasadą Bombėjuje ir kovo 4-ąją Iranas nutraukė diplomatinius santykius su Didžiąja Britanija. Karingieji islamistai ėmė kelti galvas. Tačiau tą patį mėnesį britų informatikas Timas Bernersas-Lee referate aprašė visuotinio tinklo koncepciją. Formalus pasiūlymas buvo pateiktas 1990-aisiais ir per Kalėdas internetas pirmą kartą buvo išbandytas.

Balandžio 14-ąją paskelbta, kad Kinijoje gyvena 1,1 mlrd. žmonių. Kitą dieną mirė visų garbintas demokratiškų pažiūrų generalinis komunistų partijos sekretorius Hu Yaobangas. Gerbėjai susirinko pagerbti jo atminimą Pekino Tiananmenio aikštėje. Prie jų prisidėjo 3 tūkst. Pekino universiteto studentų. Balandžio 21-osios naktį aikštėje jau buvo 100 tūkst. žmonių, jie liko ir po laidotuvių. Naujasis komunistų partijos lyderis Deng Xiaopingas į tai sureagavo balandžio 26-ąją komunistų laikraščio pirmajame puslapyje paskelbdamas straipsnį apie "oportunistus' ir "sąmokslininkus". Pasipiktinę studentai patraukė Pekino gatvėmis reikalaudami paneigti kaltinimus. Netrukus jie ėmė reikalauti laisvos žiniasklaidos. Demonstracijos apėmė daugiau nei 400 Kinijos miestų ir net Mongoliją. Politinis biuras nusprendė įvesti nepaprastąją padėtį. Birželio 3-iąją į Tiananmenio aikštę įvažiavo tankai. Oficialiai paskelbta, kad žuvo 241 žmogus, tačiau užsienio žurnalistai kalba apie 3 tūkstančius.

Birželio 3 dieną mirė ajatola Chomeini, jo laidotuvėse dalyvavo apie 10 mln. iraniečių, tačiau islamo revoliucija tuo nesibaigė. Jos idėjos giliai įsirėžė į musulmonų sąmonę ir jie ėmėsi "kurti islamo valstybę visame pasaulyje".

Europoje skilinėja sienos

Birželio 4 dieną Lenkijos Seimo rinkimuose "Solidarumo" kandidatai pasiekė moralinę pergalę.

Birželio 16-ąją iš bevardžio kapo dykvietėje iškastas 1956 metų Vengrijos sukilimo nacionalinio kankinio Imrės Nagy kūnas, ten gulėjęs nuo 1958 metų. I.Nagy buvo perlaidotas kaip didvyris. Vengrai padarė nekenksmingą vadinamąją Sz-100 sistemą, atstojusią minų laukus palei Vengrijos sieną, kai valstybės sekretorius Imrei Pozsgay pareiškė, kad ši sistema "paseno moraliai, technologiškai ir politiškai". Ta proga surengtas "europinis piknikas" prie sienos su Austrija.

1948 metų rugpjūčio 19-ąją trims valandoms turėjo atsidaryti Vengrijos sienos su Austrija vartai, kad pro juos galėtų praeiti nedidelė delegacija, turėjusi aplankyti netoliese esantį Šv. Margaritos miestą. Tačiau pro ją prasiveržė minia Rytų Vokietijos gyventojų. Rumunų tai nesužavėjo ir birželio 21-ąją jie nutiesė naują spygliuotą užtvarą ir palei sieną su Vengrija pridėjo minų. Tačiau atvertais vartais susižavėję rytų vokiečiai masiškai trabantais traukė į Čekoslovakiją ir Vengriją. 700 VDR piliečių pateko į Austriją. 40 tūkst. jų rugpjūtį ir rugsėjį paprašė prieglobsčio VFR ambasadose Prahoje bei Budapešte. Rugsėjo pabaigoje vengrai per savaitę praleisdavo 14 tūkst. žmonių. Nuo sausio 1 dienos iš VDR jau buvo spėję pabėgti 110 tūkst. vokiečių, 1,8 mln. - padavę prašymus išvažiuoti. Spalio 3 dieną VDR režimas atšaukė bevizes keliones į Čekoslovakiją.

Spalio 6 dieną į Berlyną atvyko Michailas Gorbačiovas. Spalio 16-ąją Leipcige per masinę demonstraciją žmonės skandavo "Gorbi", nes SSRS prezidentas atsisakė panaudoti sovietinę kariuomenę. Dienai baigiantis, E.Honeckeris jau nebebuvo šalies vadas - gelbėdamas savo kailį politinis biuras balsavo prieš jį.

Spalio 23-iąją Vengrija paskelbė komunistinės eros pabaigą. Lapkričio 3 dieną prasidėjo demonstracijos Sofijoje. Lapkričio 4 dieną milijonas Rytų Berlyno centre susirinkusių vokiečių jau nebešaukė: "Norime išvažiuoti!" Šūkis buvo kitas: "Norime likti!" Naujoji VDR valdžia nutarė leisti Rytų Berlyno gyventojams vykti per sieną. Lapkričio 9-ąją propagandos sekretorius Guenteris Schabowskis apie tai pranešė per televiziją. Paklaustas, kada įsigalios naujieji nurodymai, jis atsakė: "Tuoj pat." Tūkstančiai žmonių puolė prie Berlyno sienos, pasienio sargyba nesiryžo šaudyti. Žmonės ėmė skaldyti sienos betoną.

Lapkričio 10 dieną atsistatydino Bulgarijos komunistų vadovas Teodoras Živkovas. Prasidėjo demonstracijos Prahoje, kur Aksominė revoliucija nugalėjo be kraujo praliejimo. Komunistas prezidentas Gustavas Husakas atsistatydino gruodžio 10 dieną. Vokiečiai tą dieną iš savo Konstitucijos išbraukė nuostatą apie komunistų vienvaldystę. M.Gorbačiovas ir G.Bushas paskelbė šaltojo karo pabaigą. Sovietų prezidentas Vatikane susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II.

Kruvina Rumunijos revoliucija

Nicolae Ceausescu valdomoje Rumunijoje imta skirstyti maisto produktus, nes "žmonės per daug valgo". Timišuaros mieste kilo neramumų, tačiau N.Ceausescu šeima šventai tikėjo, kad žmonės juos myli, ir panaudojo kariuomenę. Gruodžio 18-ąją šalyje įvesta karinė padėtis, į kurią jaunimas ir 100 tūkst. Timišuaros gyventojų nekreipė dėmesio. Gruodžio 21 dieną Bukarešte N.Ceausescu nutarė rėžti sukilimą smerkiančią kalbą, tačiau klydo manydamas, kad kreipiasi į vienminčius. Žmonės švilpė ir tyčiojosi. Kareiviai ir slaptoji tarnyba "Securitate" ėmė šaudyti nuo stogų į minią. Visa tai transliavo televizija.

Gruodžio 22-ąją N.Ceausescu pora padarė antrą klaidą maktį neišvykdama iš miesto. Apie vidurdienį Nicolae ir Eleną bandyta gelbėti sraigtasparniu. Jie buvo nuskraidinti į Titu miesto technikos institutą, tačiau jo direktorius iškvietė miliciją. Kūčių dieną karo tribunolas abiem paskelbė mirties nuosprendį, kuris nedelsiant buvo įvykdytas.

***

Šiais nepaprastais metais lemtingi vaidmenys teko dramaturgui Vaclavui Havelui, profsąjungos lyderiui Lechui Walęsai, dirigentui Kurtui Masurui, raminusiam aistras Leipcige. Vis dėlto svarbiausias veikėjas buvo Michailas Gorbačiovas, kurį nusinešė įvykių srautas. Sovietų kariuomenė VDR buvo palikta likimo valiai - tų kareivių niekam nebereikėjo, bet nebuvo kur jų perkelti. Jie kapstėsi šiukšlynuose ir už vienos markės atlygį prekybos centruose rinko klientų paliktus vežimėlius. Dėl tokio kareivių pažeminimo išgyveno Drezdene dirbęs KGB karininkas Vladimiras Putinas.

Visus 1989 metų įvykius Europoje lydėjo moralinis nuosmukis. "Visų mūsų moralė nesveika, nes pripratome kalbėti vienaip, o galvoti kitaip", - pareiškė V.Havelas. Žmonės niekino patys save. "Esu Kainas ir Abelis" iškalė kažkoks vokietis Rytų Berlyno bažnyčios altoriuje...

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"