TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Leninas tebeguli mauzoliejuje

2011 04 22 0:00
Maskvos centre vis dar stovi mauzoliejus, o jame tebeguli Lenino mumija.
LŽ archyvo nuotraukos

Jau daugiau kaip 80 metų su grifu "Slaptai" saugoma informacija apie tai, kaip buvo kuriamas Lenino mauzoliejus. Atrodo, kad tikrosios tiesos iki šiol niekas nežino, tačiau jis tebestovi, nors Sovietų laikais kasmet balandžio 22 dieną minėtas Lenino gimtadienis jau seniai nebėra valstybinė šventė.

Vieni šaltiniai teigia, kad naktį į 1924 metų sausio 24-ąją architektas Aleksejus Ščiusevas buvo pažadintas ir jam įsakyta per tris dienas suprojektuoti ir prie Kremliaus sienos pastatyti kažką panašaus į kapo rūsį, į kurį galėtų patekti visi, norintys atsisveikinti su mirusiu komunistų vadu. Taip architektas, iki revoliucijos žinomas kaip cerkvių statytojas ir geras caro šeimos draugas, tapo statinio, skirto pačiam didžiausiam religijos griovėjui, kūrėju.

Kodėl Leninas balzamuotas?

Oficiali versija skelbia, kad Leninui mirus į Rusijos sostinę plūste plūdo nesuskaičiuojamas srautas laiškų ir telegramų su prašymu padaryti Iljičiaus kūną negendantį, kad jis išliktų amžiams. Vėliau paaiškėjo, kad tokių laiškų niekas nebuvo regėjęs, jų nėra jokiame archyve. Rastos tik depešos, kuriose piliečiai siūlo įamžinti Lenino vardą grandioziniuose statiniuose ir paminkluose.

Tačiau jau Lenino laidotuvių dieną - 1924 metų sausio 27-ąją - Maskvos centre atsirado keistas statinys, savo forma primenantis piramidės formos okultinį pastatą, panašų į statytus Senovės Mesopotamijoje. Spiginant šalčiui buvo išrausta duobė gedulo salei. Maskvoje leidžiamame žurnale "Protėvių palikimas" rašoma, kad laužais ėmus šildyti žemę, sutrūkinėjo ten buvę kanalizacijos vamzdžiai. Tada pirmasis sovietinių laikų patriarchas Tichonas pasakė: "Tokiems palaikams tik tokia žemė ir tinka." Nuo tada mauzoliejus ne kartą buvo perstatytas, kol 1930 metais įgavo dabartinę formą.

Okultinės versijos šalininkai aiškina, kad mauzoliejus turėjo padėti valdžiai valdyti šalį, nes jame sufokusuoti galingi kosminės energijos srautai, turintys neigiamą krūvį, kurie stiprėja ir sklinda po visą Rusiją. Jie taip pat įsitikinę, kad bolševikai nuo pat pradžios mauzoliejų kūrė pagal magijos dėsnius - kaip svarbiausią kultinį XX amžiaus statinį, skirtą teikti pagalbą sprendžiant valstybinio masto problemas. Ir tai pavyko. Seniai besidomintis mauzoliejumi poetas ir prozininkas Valerijus Chatiušinas tikina, kad jį būtina kuo skubiau nugriauti, o Lenino - energetinio vampyro - kūną palaidoti žemėje. Jam pritaria ir daugybė Rusijos gyventojų.

Įstatymo požiūriu Leninas... palaidotas

Lenino kūno iškeldinimo iš Raudonosios aikštės problemą Kremlius sprendė ne kartą. Dar 1999 metais, kai prezidentas buvo Borisas Jelcinas, jo administracijos vadovas Aleksandras Vološinas kiekvieną į jo kabinetą užėjusį žmogų vesdavo prie lango ir rodydamas į mauzoliejų sakydavo: "Po mano langais, už penkiolikos metrų nuo mano rašomojo stalo, guli lavonas!" Svečiui suglumus, A.Vološinas paaiškindavo, kad jau seniai laikas palaidoti Lenino mumiją, be to, mauzoliejus trukdo transporto judėjimui. Tačiau netrukus buvo pastatyti Iversko vartai ir raketvežiai per paradus Raudonojoje aikštėje jau galėjo apsisukti.

Naujiesiems Kremliaus vadams atrodė, kad palaidoti Leniną bus ne taip jau ir sudėtinga. Buvo numatyta tyliai išvežti palaikus į Peterburgo Volkovo kapines, o paskui surengti gedulingą ceremoniją. Tačiau perlaidojimo šalininkai tuomet susidūrė su tokiais pat sunkumais, su kokiais susiduriama dabar: pasirodo, Lenino neįmanoma palaidoti todėl, kad, juridiniu požiūriu, jis jau palaidotas, o jo amžinojo poilsio vieta yra mauzoliejus. Pagal galiojančius įstatymus mauzoliejai, laidojimo rūsiai ir panteonai yra teisėtos laidojimo vietos. Be to, Lenino kūnui, gulinčiam hermetiškame sarkofage, nereikia dviejų metrų gylio kapo duobės.

Padėtų force majeure, bet...

Palaikai gali būti išnešti iš mauzoliejaus tik tam, kad būtų palaidoti. Tam reikia velionio giminaičių pareiškimo, mirties liudijimo, sanepideminės tarnybos pažymos dėl ekshumacijos ir kvito, liudijančio, kad už ritualines paslaugas sumokėta. Tačiau artimiausia Lenino giminaitė - jo dukterėčia Olga Uljanova, gyva būdama, kategoriškai pasisakė prieš dėdės palaikų perkėlimą. Jos sutikimo nereikėtų, jei egzistuotų dokumentas, patvirtinantis velionio norą būti palaidotam kokioje nors konkrečioje vietoje. Tačiau jo nėra. Šiuo metu, kai O.Uljanova jau mirusi, palaikų perkėlimo procedūra turėtų supaprastėti. Galima remtis kad ir tuo, jog perlaidoti palaikus reikia dėl forse majeure aplinkybių, nes netoli Kremliaus teka Maskvos upė ir Neglinkos upelis (dar iki revoliucijos paslėptas po žeme), todėl egzistuoja potvynio tikimybė, be to, gali susmegti gruntas. Kad pastaroji grėsmė būtų patvirtinta, organizacija, kurios balanse yra mauzoliejus, turi užsakyti ekologinę, architektūrinę-statybinę ir sanitarinę-epidemiologinę ekspertizę. Jei paaiškės, kad tokia grėsmė egzistuoja ir dėl to gali pablogėti epidemiologinė Raudonosios aikštės būklė, ekspertizės rezultatus galima pristatyti Maskvos valdžiai reikalaujant perkelti Lenino palaikus į kitą vietą. Tačiau toks sprendimo variantas nerealus, nes Maskvos valdžia atsisako dalyvauti sprendžiant Vladimiro Uljanovo palaikų problemą, ji aiškina, kad tai federalinės valdžios prerogatyva.

Neseniai Rusijos spaudoje pasirodė pranešimų, kad Rusijos Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės plėtros taryba parengė rekomendacijas, kaip palaidoti pirmojo bolševikų vado Vladimiro Lenino kūną ir įteikė jas prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Kaip į tai reaguos valstybės vadovas, dar neaišku.

 

Likimo ironija

1873 metais Kišiniove gimusiam Aleksejui Ščiusevui buvo lemta tapti vienu garsiausių XX amžiaus stačiatikių cerkvių statytojų. Šiandien apie tai mažai kas žino, užtat visi nuvykę į Maskvą mato jo suprojektuotą Lenino mauzoliejų.

Rusijoje pasakojama, kad A.Ščiusevas pastatė 99 cerkves ir nesuspėjo užbaigti dar vienos, 100-osios, kad pagal stačiatikių tradiciją po mirties būtų paskelbtas šventuoju. 100-uoju jo statiniu tapo Lenino mauzoliejus.

Gavęs puikų išsilavinimą ir daug keliavęs A.Ščiusevas nuo 1901 metų dirbo Šventajam Sinodui ir pagarsėjo kaip religinės architektūros meistras. Jo mėgstami bokšteliai ir puošmenos vėliau imtos vadinti "neorusiškuoju" stiliumi. A.Ščiusevas suprojektavo cerkvę Kulikovo mūšio lauke, Pokrovo soborą Marfos-Marijos vienuolyne ir Kazanės stotį Maskvoje, taip pat unikalius altorius Kijevo Uspenjės sobore ir Pečiorų Lauros cerkvėje. Po 1917 metų Spalio perversmo A.Ščiusevas kuravo projektą "Naujoji Maskva", perpratęs žiedinio transporto sistemos naudą. Ketverius metus jis vadovavo Tretjakovo galerijai, vėliau - Architektūros muziejui, dabar vadinamam jo vardu. Bet jo vardas siejamas tik su Lenino mauzoliejumi.

 

Parengė DANA KURMILAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"