TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkai ėmėsi reformų

2008 04 25 0:00

Lenkai ėmėsi reformuoti specialiąsias tarnybas ir pažadėjo dideles permainas užsienio politikoje.

Lenkijos vyriausybė jau rengia planą, kaip sustiprinti specialiąsias karines tarnybas. Po to, kai iš kontržvalgybos ir žvalgybos pasitraukė beveik tūkstantis karininkų, nutarta padidinti darbuotojų atlyginimus. Aukščiausią laipsnį turintiems karininkams bus pridėta po 1000 zlotų, ir jie gaus didesnes pensijas. Padidintas vidutinis atlyginimas turėtų siekti 9 tūkst. zlotų per mėnesį. Tikimasi, kad tai padės į šias įstaigas pritraukti gabaus ir talentingo jaunimo.

"Pinigai atlyginimams didinti jau numatyti šių metų biudžete", - sakė Seimo komisijos, kuruojančios specialiąsias tarnybas, vadovas Januszas Zemke. Jis tikina, kad karinėje žvalgyboje ir kontržvalgyboje trūksta kelių šimtų žmonių, nors laikraščio "Dziennik" duomenimis jose yra beveik tūkstantis laisvų etatų.

Dabar Lenkija dalyvauja vykdant karines misijas Afganistane ir Irake, taip pat ketina siųsti savo karius į Čadą, kur jiems gali grėsti didelis pavojus.

Lenkijos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbas buvo paralyžiuotas, kai imtasi tikrinti jose tarnaujančių karininkų patikimumą. 2006 metais to ėmėsi partijos "Teisė ir teisingumas" vadovaujama vyriausybė. Tuomet tarnybas paliko beveik tūkstantis ilgus metus jose tarnavusių karininkų, nes jiems toks patikrinimas buvo nepriimtinas. Keli šimtai darbuotojų vis dar laukia, kol bus nuspręsta, ar jie galės ir toliau dirbti šiose žinybose. Be to, dalis jaunų karininkų perėjo į 2006 metais partijos "Teisė ir teisingumas" pastangomis įkurtą Centrinį antikorupcinį biurą.

Šiandien Lenkijos vyriausybė ir opozicija kaltina viena kitą dėl paralyžiuoto specialiųjų tarnybų darbo. Jos sutaria tik dėl vieno - būtina paskubėti, kad šios tarnybos vėl galėtų normaliai dirbti.

Tuo tarpu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis žada didelių permainų šalies užsienio politikoje. Komentuodamas planus likviduoti kai kurias ambasadas, konsulatus ir Europos integracijos komitetą, jis pareiškė, jog "Karlas Marksas klydo sakydamas, kad kiekybė perauga į kokybę".

Pasak ministro, reikia atidaryti naujas atstovybes ten, kur jos reikalingos, ir likviduoti neduodančias jokios naudos. Todėl konsulatai pradės veikti Mančesteryje bei Islandijoje, kur pastaruoju metu padaugėjo lenkų. Ambasados Urugvajuje, Konge ir Zimbabvėje, taip pat ir konsulatas Kasablankoje bei vienas iš trijų konsulatų Brazilijoje bus uždaryti.

Komunistinės Lenkijos palikimu diplomatijos vadovas laiko vis dar galiojančią nuostatą, kad buvusiose socialistinėse šalyse į Lenkijos ambasadas galima priimti dirbti vietos gyventojus, o kitose šalyse - ne. Todėl pasitikima Rusijos pilietybę turinčiu vairuotoju, tačiau net nekyla mintis, kad Lenkijos ambasados sekretore Vakarų Europoje gali dirbti vietos gyventoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"