TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkai ieško tragedijos prasmės

2010 04 13 0:00
Lenkai gedi ir meldžiasi.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šeštadienį prie Smolensko sudužus Lenkijos prezidento lėktuvui, gedinti ir šoko apimta šalis ieško antrosios Katynės tragedijos prasmės.

Vyriausybinio lėktuvo katastrofa pareikalavo 96 gyvybių. Tai buvo įvairaus amžiaus ir įsitikinimų žmonės. Gedintys lenkai kartu bando rasti atsakymą į klausimą, kodėl jų valstybė per akimirką neteko iškiliausių šalies protų ir aukščiausių šalies pareigūnų, tarp kurių buvo ir prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona Maria. Būdami kartu lenkai patiria bendrumo jausmą ir mato, kad juos visus apėmęs vienodas šokas. Dabartinę lenkų tautos būseną labai paprastai nusakė 26 metų Pawelas Skoczylas, atėjęs į Varšuvos Pilsudskio aikštę atiduoti paskutinės pagarbos žuvusiesiems: "Atėjau čia todėl, kad esu patriotas, todėl, kad esu katalikas, todėl, kad esu Lenkijos pilietis, todėl, kad aš - žmogus, asmenybė."

Tokie patys jausmai yra apėmę ir Lenkijos valdžios atstovus. "Nacionalinė tragedija mus suvienijo. Neliko skirtumų tarp kairiųjų ir dešiniųjų, nesvarbu, kaip kas suvokia pasaulį ir kokią religiją išpažįsta. Mus suvienijo tragedija ir rūpestis dėl šalies ateities", - sakė laikinai einantis prezidento pareigas Seimo maršalka Bronislawas Komorowskis.

Lenkijos naujienų agentūra "Wprost" kreipėsi į visus savo skaitytojus, prašydama siųsti užuojautos laiškus žuvusiųjų šeimoms. "Nėra žodžių, kuriais būtų galima nusakyti tai, kas atsitiko prie Smolensko. Tie, kurių jau nebėra, visada liks mūsų atmintyje. Dabar nesvarbūs politiniai ginčai ir konfliktai. Yra tik gailestis ir skausmas. Iš širdies gilumos reiškiame užuojautą visoms valstybinio lėktuvo Tu-154 aukų šeimoms. Šią sunkią akimirką esame su jumis. Norime kartu patylėti, nuleisti galvą ir melstis kartu su jumis."

Tačiau kartu pagal katalikišką tradiciją lenkai bando sau atsakyti į klausimą, kokia šių aukų prasmė. "Tai, kad Lenkija - Kristaus, kuris per savo kančias atnešė žmonijai išsigelbėjimą, valstybė - dominuojanti tautoje nuostata. Iš karto po katastrofos lenkai ėmė savęs klausti, kokia šios naujos tragedijos prasmė. Drauge galima kelti klausimą ir kokios bus šios siaubingos katastrofos pasekmės. Juk ji neabejotinai siejama su prieš 70 metų 22 tūkst. lenkų karininkų sušaudymu Katynės miškuose. L.Kaczynskis ir jo aplinka visomis jėgomis siekė, kad būtų išsaugota Vokietijos ir Sovietų Sąjungos lenkų tautai įvykdytų nusikaltimų atmintis. Tai buvo daroma nepaisant pasekmių, kad gali pablogėti Vokietijos ir Rusijos santykiai. Tačiau taip L.Kaczynskis, dairydamasis į istoriją, interpretavo dabartį. Lenkų santykius su Vokietija simbolizavo vokiečių požiūris į Varšuvos sukilimą, su Rusija - rusų požiūris į Katynės žudynes. L.Kaczynskis vadovavosi mintimi, kad net tokia beprasmiška kova gali būti prasminga, nes ji gaivina tautos atmintį ir verčia jos priešus pripažinti savo kaltę. Neabejotinai rizikingo lėktuvo Tu-154 skrydis turi pasekmių, kurias lenkų katalikai ir patriotai gali laikyti prasme", - rašo Vokietijos dienraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung".

96 lenkų ir lenkių iš L.Kaczynskio aplinkos žūtis privertė Rusijos premjerą Vladimirą Putiną per vieną savaitę du kartus apsilankyti vietoje, kurią jo pirmtakai apskritai norėjo ištrinti iš atminties. Dabar Rusijai tenka pripažinti, kad niekaip negali likti nepastebėtas nusikaltimas, kuris buvo įvykdytas jos vardu. Tai, kad Rusija prabilo apie Katynę, davė stiprų impulsą tam, ko iš visų jėgų siekė L.Kaczynskis - prisiminti Katynės aukas, tarp kurių ir jis pats atsidūrė po 70 metų.

"L.Kaczynskis vertė vokiečius ir rusus analizuoti savo atsakomybę už karą ir jo padarinius, neatsižvelgiant į tai, kur jis buvo teisus ir kur klydo, nes čia jis įžiūrėjo taikos su kaimynais galimybę. Šiandien atrodo, kad jam tai pavyko. Toks yra jo kovos rezultatas. Gal tai ir yra jo žūties prasmė", - rašo Vokietijos laikraštis, kurį noriai cituoja Lenkijos žiniasklaida.

Tam pritaria ir Lenkijos spauda. "Kiekviena mirtis beprasmė ir betikslė, tačiau šiandien lenkai gali suteikti prasmę šiai beprecedentei savo istorijoje tragedijai", - rašo dienraštis "Gazeta Wyborcza". "Pirmas paradoksas: nuo 2010 metų balandžio 10 dienos visam Vakarų pasauliui, o ir patiems rusams Katynė nustojo būti tuščias garsas, dažnai suprantamas kaip specifiškai lenkiška antirusiška obsesija. Įvykus šiai katastrofai tiesa apie Stalino padarytą nusikaltimą 22 tūkst. lenkų karininkų pagaliau pasiekė pasaulį. Antras paradoksas - tai faktas, kad tragiška Lenkijos prezidento ir daugybės kitų nusipelniusių valstybei tautos atstovų ir visų aukščiausių kariuomenės vadų žūtis skrendant į Katynę davė impulsą nepakartojamai, nors ir traumos paženklintai, autentiškai lenkų ir rusų vienybei, tokiai pačiai, kokią anksčiau sugebėjo pasiekti Charles'is de Gaulle'is ir Konradas Adenaueris."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"