TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkija: dvasininkijos liustracija padės tautai apsivalyti

Žymus lenkų publicistas, katalikiško žurnalo "WIĘŹ" vyriausiasis redaktorius Zbigniewas Nosowskis davė eklskliuzyvinį interviu "Lietuvos žinioms"
LŽ archyvo nuotr.

Lenkijoje netyla triukšmas dėl kunigų bendradarbiavimo su komunistiniu saugumu. Ironiška, kad smerkiami ne tie, kurie vykdė represijas, o tie, kurie neatsispyrė spaudimui. Šia tema LŽ kalbėjosi su žymiu lenkų publicistu, katalikiško žurnalo "WIĘŹ" vyriausiuoju redaktoriumi Zbigniewu Nosowskiu.

- Kasdien lenkų žiniasklaida praneša apie naujus, tikrus ar tariamus, lenkų dvasininkų bendradarbiavimo su komunistiniu saugumu faktus. Prieš kelias dienas "Dziennik" rašė, kad aštuntąjį dešimtmetį ant saugumo jauko buvo užkibę net 12 vyskupų. Per juos komunistinė valdžia stengėsi prasibrauti į Bažnyčios branduolį ir daryti įtaką jos sprendimams. Kaip tai galėjo atsitikti Lenkijoje, kurios Katalikų Bažnyčia tiek daug nusipelnė kovodama su komunizmu, kurioje atsirado "Solidarumas"?

- Tai ne tik Lenkijos Katalikų Bažnyčios, bet ir mūsų visuomenės problema, kad per 17 metų nebuvo visiškai apsivalyta. Kalbant apie Bažnyčią, manyčiau, tokią padėtį lėmė daugelis priežasčių. Viena jų - įsitikinimas, beje, labai teisingas, jog Lenkijos Katalikų Bažnyčia turi tiek daug nuopelnų kovodama su komunizmu. Kaip matome, nesugebėjimas susitvarkyti su skausminga saugumo bendradarbių ir informatorių problema leido susidaryti tragikomiškai situacijai, kai apie Bažnyčią kalbama tik saugumo agentų kontekste. O juk visi žinome, kad Lenkijos Katalikų Bažnyčia buvo antikomunistinio pasipriešinimo tvirtovė. Taip pat, manau, įtakos turėjo ir generolo Kiszczako (karinės padėties laikotarpio vidaus reikalų ministras - aut.) garantijos, kad visos saugumo bylos, susijusios su Bažnyčia, sunaikintos.

Buvo ir nepaperkamų

- Arkivyskupą Stanislawą Wielgusą tapti saugumo agentu sugundė mokslinės karjeros perspektyva, kitus dvasininkus - kelionės į užsienį, dar kitus paklupdė buitiniai dalykai: santykiai su moterimis, alkoholis. Bet juk ne kiekvieną kunigą, važiavusį į užsienį, pavyko užverbuoti?

- Komunizmo laikais, ypač įvedus karinę padėtį, kiekvienas, keliavęs į užsienį, ne tik kunigas, bet ir pasaulietis, buvo kviečiamas pasikalbėti į saugumą, tačiau toli gražu ne kiekvienas sutiko bendradarbiauti. Visuomet pateikiu kardinolo Jozefo Glempo pavyzdį: saugumas keliolika metų sekė kiekvieną jo žingsnį, 5 moterims iš kardinolo aplinkos buvo įtaisyta klausymosi įranga, paskui jas sekiojo saugumo agentai, mėginta ir papirkti, ir vilioti užsienio kelionėmis, bet kardinolo Glempo nepavyko sukompromituoti.

Liustracija pavėluota ir vangi

- Kaip turėtų būti vykdoma liustracija Lenkijos Katalikų Bažnyčioje?

- Tokia liustracija jau vyksta, galima sakyti, dviem būdais. Vienas jų - pačių dvasininkų prisipažinimas. Priminsiu Tarnovo vyskupo Wiktoro Skworco pavyzdį: pats paprašė ištirti Tautos atminties instituto archyve saugomą jo bylą ir vėliau pasitraukė. Arkivyskupas Wielgusas taip pat galėjo prisipažinti, kad palūžo ir neatsispyrė saugumui. Tuomet nebūtų kilę visuotinio pasipiktinimo.

Kitas būdas - daugelyje vyskupijų veikiančios komisijos, tiriančios tokius atvejus. Galbūt iki šiol jos tai darė ne itin energingai ir veiksmingai, bet esu įsitikinęs, jog dabar liustracijos procesas Lenkijos Bažnyčioje įgaus pagreitį.

- Politikams taikomi aiškūs liustracijos principai: buvai saugumo agentas ar informatorius - negali eiti valstybėje tam tikrų pareigų; melavai ir nuslėpei bendradarbiavimą - atsisakai posto. Kaip turėtų būti Bažnyčioje? Ar reikėtų kaip nors diferencijuoti bausmę? Iš atskleistų pavyzdžių matome, kad vieni kunigai tik pasižadėdavo teikti informaciją, bet paskui atsisakydavo tai daryti, o kiti sąmoningai toliau bendradarbiaudavo.

- Manau, dvasininkams turėtų būti taikomos panašios procedūros kaip ir politikams. Kiekvienas asmuo, pretenduojantis į valstybės pareigas, privalo pateikti informaciją, ar nebendradarbiavo su saugumu. Kilus abejonėms aiškintis galėtų speciali komisija. Pagaliau Bažnyčia seniai turi tokią praktiką: kunigai neįšventinami, jei esama rimtų abejonių.

Lenkijos Bažnyčios hierarchijos pozicija komunizmo laikais buvo aiški - bet kokie dvasininkų ryšiai su saugumu draudžiami. Tokią nuostatą Vyskupų konferencija patvirtino ir praėjusių metų vasarą. Nors tai nereiškia, kad Bažnyčia neatleidžia nusidėjusiam kunigui, jei šis prisipažino ir išpažino savo nuodėmes.

Popiežiui teko skaudžiai nusivilti

- Girdėti ir tokia nuomonė, jog saugumo agentų Bažnyčioje atvejai neatsitiktinai paviešinti dabar, kai Lenkiją valdo karšti liustracijos šalininkai - prezidentas Lechas ir premjeras Jaroslawas Kaczynskiai.

- Kažin ar tai turėjo kokios nors įtakos tam, kas įvyko. Negalima užmiršti, kad saugumo dokumentai, saugomi Tautos atminties institute, prieinami vos treji metai, kad vis dar nėra atitinkamai sutvarkyta visa saugumo dokumentacija.

- Kaip arkivyskupo Wielguso atvejis gali paveikti Lenkijos Katalikų Bažnyčios santykius su Vatikanu ir popiežiumi Benediktu XVI, kuris, kaip teigiama, nebuvo išsamiai supažindintas su arkivyskupo praeitimi?

- Benediktas XVI pernai išsivežė labai gerus įspūdžius iš Lenkijos, nes buvo čia itin šiltai sutiktas. O dabar jam teko išgyventi didelį nusivylimą žmogumi, arkivyskupu Wielgusu, kuriuo taip pasitikėjo. Toks atvejis, kai Vatikanas garantuoja, kad popiežius viską žino, o po poros savaičių Šventajam Tėvui tenka pakeisti savo sprendimą, neturi precedento. Vis dėlto, manau, ši krizė bus greitai įveikta ir viskas grįš į savo vėžes.

Tikintieji meldžiasi dar karščiau

- O kaip visuomenės, tikinčiųjų pasitikėjimas?

- Esu tikras, jog tai nepakenks tikinčiųjų ir Bažnyčios santykiams. Priešingai, toks apsivalymas išeis į naudą. Pastarosiomis dienomis buvo daug blogio, bet matome ir daug gerų reiškinių. Tikintieji labiau tapatinasi su Bažnyčia, prisiima atsakomybę ir drauge išgyvena skausmą. Kunigai pasakoja, kad parapijose žmonės nuoširdžiau ir karščiau meldžiasi, kad juntamas didesnis tarpusavio solidarumas. Aišku, yra rizikos, jog dalis jų pasakys: "Na štai, paaiškėjo, kad Bažnyčioje sėdi sukčiai." Nors neabejoju - taip elgsis tik formaliai tikintys žmonės. Bažnyčia turi dėti visas pastangas ir atgauti pasitikėjimą.

Moralinė riba nenubrėžta

- Ar tai ne istorijos grimasa, kad su komunizmu kovojusi Lenkijos Katalikų Bažnyčia dabar linksniuojama kaip saugumo agentų lizdas? Panaši padėtis ir kitose pokomunistinėse Europos šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje. Ten KGB rezervistai ėjo arba iki šiol eina aukštas pareigas, komunistinių represinių struktūrų darbuotojai ramiai kala pinigus verslo įmonėse arba saugos tarnybose, o prie gėdos stulpo statomi tie, kurie nesugebėjo atsispirti saugumo represijoms. Ar dėl to, kad neįvyko dekomunizacija, ypač Lenkijoje, kuri turėjo ir politines sąlygas, ir valią, nepadaryta klaidos?

- Visuomet sakiau, jog didžiausia mūsų demokratijos nuodėmė yra tai, kad nesugebėjome nubrėžti aiškios moralinės ribos, kur baigiasi sovietų valdoma ir kur prasideda laisva Lenkija. Todėl ir neturime tokios datos, per kurią galėtume minėti nepriklausomos ir laisvos Lenkijos pradžią.

Reikėjo įvykdyti dekomunizaciją, o kadangi to nepadarėme, dabar tenka brangiai mokėti: visuomenės akiratyje atsidūrė žmonės, kurie neatlaikė spaudimo ir sutiko bendradarbiauti, o ne tie, kurie juos verbavo ir taikė represijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"