TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkija gelbėjo tikėjimą bendra Europa

Baigiasi Lenkijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES). Iš esmės jis įvertintas gerai, nors pirmą kartą pirmininkavusiai mūsų kaimynei teko sunkus ir audringas laikotarpis.

Šį pusmetį daug dėmesio pasiglemžė eurą bandžiusios gelbėti Vokietija ir Prancūzija, tačiau Lenkija irgi stengėsi vaidinti svarbų vaidmenį ir pasiekė nemažų laimėjimų.

Vertindamas savo šalies pastangas Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Januszas Skolimowskis pasidžiaugė, kad Lenkijai pavykdavo pasiekti visų partijų sutarimą, kai ES tekdavo kreiptis į kitas tarptautines organizacijas, kad pirmą kartą per visą ES istoriją dėl 2012 metų biudžeto susitarta iki nurodyto galutinio termino (t. y. lapkričio 21 dienos), kad su Kroatija pasirašyta stojimo į Bendriją sutartis ir Varšuvoje surengtas aukščiausio lygio Rytų partnerystės susitikimas. Tai nebuvo lengva, nes pirmininkavimą ES teko derinti su Lenkijoje vykusiais parlamento rinkimais (spalio 9 dieną). Nuo Naujųjų metų ES vairą perimsiančios Danijos ambasadorius Lietuvoje Jorgenas Molde net sakė, kad bus sunku prilygti Lenkijai, nors jo valstybė turi kur kas daugiau tokio darbo patirties ir pirmininkaus Bendrijai jau septintą kartą.

Gerai Lenkijos pirmininkavimą vertina ne tik Danija, bet ir kitos šalys. Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento sesijoje pagyrų jai negailėjo trys didžiausios parlamento frakcijos - dešiniosios Liaudies partijos, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso bei liberalų demokratų aljanso "Už Europą". Socialistų lyderis Martinas Schulzas net pavadino Lenkijos pirmininkavimą ES vienu geriausių per pastaruosius 15 pusmečių.

Daugiausia pagyrų sulaukė Lenkijos pastangos išlaikyti ES valstybių solidarumą, nes šį pusmetį ne tik euro krizė sustiprėjo, bet ir euroskeptiškos nuotaikos. Ir tokiu sunkiu laiku šalis aiškiai pademonstravo, kad tiki ES ateitimi, kad yra didelė bendros Europos šalininkė. Lenkija net parėmė savo nuolatinę priešininkę Vokietiją sprendžiant tiek euro zonos, tiek visos Europos likimą, o Europa su pasitenkinimu įvertino šių dviejų valstybių santykius, kurie staiga pasidarė labai geri.

Į Strasbūrą atvykęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kalbėdamas savo šalies pirmininkavimą, sakė: "Europa stovi kryžkelėje. Prieš mus - labai svarbus pasirinkimas: ar šios krizės metu rinksimės bendrą kelią, ar pasuksime tautų ir valstybių egoizmo keliu, atskirai ieškosime išsigelbėjimo ir Bendriją laikysime tik balastu, o ne geriausia išeitimi visų europiečių problemoms spręsti."

Lenkijos vyriausybės vadovas nuolat šneka ne tik apie finansų, bet ir apie pasitikėjimo krizę, nes ne integracija yra finansinės ir politinės krizės šaltinis. Jo nuomone, integracijos esama per mažai, nes į bėdą patekusi Europa nesugeba veikti kaip viena bendruomenė. D.Tusko žodžiais, "krizė yra mūsų širdyse, ne vien bankuose", ir tai viena iš priežasčių, kodėl Europai reikia stipraus ir tikro vadovo, nes būtina greitai priimti sprendimus. D.Tuskas paragino drausmingumu garsėjančią Šiaurės Europą labiau suprasti solidarumo svarbą, o Pietų Europai priminė, kad yra bendra atsakomybė ir būtina laikytis didesnės drausmės, bei pasiūlė kiekvienai valstybei pamąstyti, kada ji ėmė laužyti Mastrichto kriterijus ir kaip ketina toliau puoselėti Šengeno susitarimus.

Tačiau agitavimas už didesnę integraciją ne visiems priimtinas - tai aiškiausiai pademonstravo Jungtinė Karalystė. Dėl to Lenkijai beliko tik apgailestauti, nes ką nors padaryti buvo bejėgė tiek ji, tiek visos kitos ES narės kartu paėmus. D.Tuskas sakė nesuprantąs "pasitenkinimo, pasireiškiančio kai kuriuose komentaruose, kad Didžioji Britanija vėl tapo sala, o Lamanšo sąsiauris pasidarė platesnis negu kada nors anksčiau".

Europos Parlamente Lenkija sulaukė ir priekaištų, pirmiausia iš Rytų ir Vidurio Europos valstybių, kad nesiėmė ryžtingesnių veiksmų dėl išmokų ūkininkams suvienodinimo. Įdomiausia, jog už tai savo valdžią garsiausiai kritikavo patys lenkai. Lenkijoje išrinktas europarlamentaras Tomaszas Poręba neigiamai įvertino ir Varšuvoje surengtą Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, pavadino jį "fiasko", nes Lenkija nesugebėjo pasakyti tvirto "ne" ES ir dabar neturtingos šalys turės mokėti už euro zonos bėdas.

Matyt, lenkai būtų ne lenkai, jei neimtų tarpusavyje kovoti ir tarptautinėse institucijose. "Teisės ir teisingumo" partijai priklausantys politikai, perkėlę vidaus politikos batalijas į Europos Parlamentą, negailėjo kritikos savo šalies premjerui dėl ambicijų trūkumo ir nenoro atlikti tikro lyderio vaidmens sprendžiant euro krizės bei Arabų pavasario apimtos Šiaurės Afrikos klausimus. Išgirdus tokius kaltinimus labiau norisi pritarti J.Skolimowskio nurodytoms pirmininkavimo nesėkmėms. Ambasadorius juokaudamas pasakė, jog Lenkija nuvylė Vokietiją, nes ši labai bijojo, kad gegužės 1-ąją atvėrusi savo darbo rinką sulauks mažiausiai 400 tūkst. lenkų. Deja, atvyko tik 20 tūkstančių. Lenkai priekaištauja sau ir dėl to, kad jiems nepavyko įtikinti pasaulio, jog vaizdingi Mozūrijos ežerai verti būti priskirti prie naujų Septynių gamtos stebuklų. Šiam nuostabiam regionui teko tenkintis keturioliktąja vieta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"