TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkija karo kelyje su Briuseliu

2016 05 25 6:00
Protestuotojai nešėsi Lenkijos ir ES simbolius. Sipa/Scanpix nuotrauka

Varšuva pasipiktinusi: Europos Komisija (EK) pradėjo procedūras prieš Lenkiją, kuri nesilaiko įstatymo viršenybės principo.

Vakar EK pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas išskrido į Varšuvą dėl paskutinės minutės derybų su Lenkijos ministre pirmininke Beata Szydlo. Jiedu ieškos galimų sprendimų dėl teisinės krizės, prasidėjusios Lenkijoje pernai, kai „Įstatymo ir teisingumo“ partijos (PiS) vyriausybė mėgino paskirti naujus teisėjus į Lenkijos Konstitucinį Teismą ir prastumti reformas, ribojančias jo galias. Teismas pripažino šiuos žingsnius nekonstituciniais, bet vyriausybė atsisako paskelbti šią teismo nutartį ir ją pripažinti. Kritikai pačioje Lenkijoje sako, kad tokie Jaroslawo Kaczynskio partijos veiksmai pakerta teisėjų nepriklausomumą.

Sausį Europos Sąjunga (ES) pirmą kartą istorijoje pradėjo stebėsenos dėl teisinės valstybės principų laikymosi procedūrą. EK iki pirmadienio buvo davusi laiko Lenkijai rasti sprendinį///, kitaip grasino sankcijomis. Lenkijos vyriausybė piestu stojo prieš šį reikalavimą.

Ne tokios Bendrijos norėjome

Dar tebelaukiant EK išvadų, Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis apkaltino ES lyderius, kad jų sprendimai kertasi su Bendrijos taisyklėmis. Jis sakė, jog stodami į bloką jo šalies žmonės jį įsivaizdavo kitokį. Ministro žodžiais, grasinimas sankcijomis peržengia ES sutarčių numatytus įgaliojimus. „Mes tarėmės ne dėl tokios Bendrijos ir ne dėl tokio dalyvavimo Bendrijoje“, – kalbėjo jis Briuselyje.

Tačiau pirmadienį EK pranešė, kad su Lenkijos valdžia „vyksta konstruktyvi diskusija“, ir išsiuntė į Varšuvą komisarą. O W. Waszczykowskis sakė žurnalistams esąs patenkintas, jog „vietoj ultimatumo EK parodė norą atnaujinti dialogą“. Pasak ministro, derybos vyksta ekspertų lygmeniu, ministrai jose nedalyvauja, Varšuva yra pateikusi „daug kompromisinių sprendimų“. „Mes suinteresuoti dialogu, galimybe paaiškinti padėtį ir prieiti laimingą pabaigą“, – pridūrė ministras.

Spauda sužinojo, jog EK nuomonė, kol kas taip ir likusi nepaskelbta, egzistuoja tik popieriuje, kad būtų sunkiau ją nutekinti, bet Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ teigė ją matęs. Laikraštis pranešė, jog EK pritarė Venecijos komisijos, kurią sudaro Europos teisės ekspertai, išvadoms. Ši Strasbūre veikianti institucija, kurios nuomonės norėjo pati Lenkija, anksčiau šiemet įspėjo, jog tokia Konstitucinio Teismo reforma pakerta demokratiją, žmogaus teises bei įstatymo viršenybės principą. Pasak dienraščio, EK nuėjo dar toliau sakydama, jog Lenkija sistemingai griauna įstatymo viršenybę ir neatitinka demokratijos standartų. Todėl EK ketino priminti Lenkijai, kad ji yra ES narė, o ten teisės viršenybė yra būtina pasitikėjimo šalimi sąlyga.

Šį mėnesį minėdami Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą datą tūkstančiai žmonių ėjo į gatves protestuoti prieš konservatorių valdžią: premjerę Beatą Szydło, PiS lyderį Jarosławą Kaczyńskį ir prezidentą Andrzejų Dudą./EPA nuotrauka

Žingsnis į nežinomą žemę

Dėl šios EK nuomonės praėjusią savaitę PiS surengė debatus parlamente. Premjerė B. Szydlo vadino EK piktavale ir kaltino jos narius, kad šie siekia sunaikinti ES. „Ne Lenkija turi problemų su Komisija, o pati Komisija turi problemų su savimi“, – pareiškė B. Szydlo.

Lenkijos Seimas taip pat priėmė rezoliuciją, kurioje pažymima, jog Lenkija yra suvereni valstybė. Pernai spalį rinkimus laimėjusi euroskeptiška PiS laiko EK veiksmus pasikėsinimu į Lenkijos suverenumą. Aukšti Lenkijos pareigūnai ne kartą pareiškė nepaklusią Briuselio ultimatumams. Premjerė B. Szydlo aiškina, jog partija turi teisę formuoti Lenkijos jurisdikciją, žiniasklaidą bei politiką taip, kaip, jos manymu, nori rinkėjai.

EK pirmininko pavaduotojui F. Timmermansui nusprendus geriau tęsti derybas, užuot skelbus parengtą nuomonę, kuri galiausiai būtų užtraukusi Varšuvai sankcijas, galimi kompromisiniai sprendimai, o jie galbūt apsaugos Varšuvą nuo tolesnio EK įsikišimo.

Pradėdama procesą prieš Lenkiją, iš tikrųjų EK žengia į nežinomą žemę. Tokiu atveju Jeano-Claude'o Junckerio vadovaujama ES vykdomoji institucija pasitelktų instrumentą, atsiradusį tik 2014 metų kovą, kai tam pritarė Europos Parlamentas. Ministrų Taryba ir kai kurios vyriausybės turėjo abejonių. Vadinamoji teisės mechanizmo taisyklė iš esmės yra oficialus struktūruotas EK dialogas su „pažeidėja“. Šią procedūrą, galinčią atvesti prie balsavimo teisės ir finansinės paramos atėmimo iš nusikaltusios šalies, tuometė ES teisingumo komisarė Viviane Reding pavadino „politine atomine bomba“.

ES dar niekada netaikė šio Lisabonos sutarties 7 straipsnio, susilaikė net tuomet, kai 2010 metais pareikalavo, kad Vengrija atšauktų priimtas konstitucines pataisas.

Nelabai ką davė ir Austrijos ostrakizmas 2000-aisiais, kai po rinkimų toje šalyje pirmą kartą į vyriausybę buvo įtraukta kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija. Dabar jos atstovas tik per plauką nelaimėjo Austrijos prezidento rinkimų.

Kaip sakė vienas ES diplomatas, tik tuomet, kai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasišovė sugrąžinti mirties bausmę, ES pajuto, jog tai raudona linija, kurios nevalia peržengti – jei V. Orbanas būtų tai padaręs, 7 straipsnis būtų pritaikytas.

Norint atimti iš šalies balsavimo teisę arba sumažinti finansavimą, reikalingas visų narių pritarimas. Kažin ar visos kitos 27 ES narės, įskaitant Didžiąją Britaniją, sutiks taip nubausti Varšuvą. V. Orbanas jau pareiškė solidarumą su Lenkija ir pažadėjo vetuoti tokį sprendimą.

Ta pati retorika

Pasak PiS kritikų, 2000-aisiais, kai ši partija valdė, nepriklausomas Konstitucinis Teismas smarkiai ją nuvylė, tad dabar nuspręsta jį sudoroti, kol dar nepastojo kelio. Kai kurios Lenkijos savivaldybės jau yra pareiškusios, jog vadovausis tik Konstituciniu Teismu. Be to, Lenkijoje nerimsta protestai, kuriuos rengia naujas judėjimas KOD. Tūkstančiai lenkų visoje šalyje protestuoja prieš vyriausybę ir jos žingsnius, tarp jų ir nukreiptus prieš žodžio laisvę.

Tuo tarpu PiS, analitikų žodžiais, veiksmingai derina konservatorišką socialinę politiką su populistine ekonomikos politika.

PiS retorika, ypač dėl pažeidžiamo Lenkijos suverenumo, neįtikėtinai primena kalbas, skambančias Didžiojoje Britanijoje iš tų politikų, kurie pasisako už „Brexit“ (Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš ES), lūpų. Šiuo klausimu birželio 23 dieną Jungtinėje Karalystėje rengiamas referendumas. Išstojimo iš ES šalininkai ypač pabrėžia, kad Briuselis nurodinėja Londonui, ir tikina, jog be šių pančių britams būsią geriau.

Labai panašiai visai neseniai kalbėjo ir Turkijos, kuri nėra ES narė, bet norėtų ja tapti, prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Jis pareiškė, kad Europa negali jam nurodinėti, kaip valdyti šalį, tegul ji eina savo keliu, o Turkija eis savo.

Arti 40 mln. gyventojų turinti Lenkija jau 12 metų yra ES narė ir iš šios narystės turėjo didžiulę naudą. Naudodamasi ES parama, Lenkija neatpažįstamai pasikeitė, pamiršo komunistinį skurdą ir represijas, jos ekonomika išaugo, pramonė buvo modernizuota, sukurta infrastruktūra. Šiais metais Lenkijoje prognozuojamas 3,6 proc. ekonomikos augimas. Lenkijos ekonomikos sėkmė vis dar labai priklausoma nuo ES finansavimo. Europos Parlamentas skyrė Lenkijai 107 mlrd. eurų iš 2014–2020 metų biudžeto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"