TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkija - nauja Europos galybė

2011 01 14 0:00
Lenkija tikisi naudos ir iš 2012 metais šalyje vyksiančio Europos futbolo čempionato, kurį ji rengs kartu su Ukraina.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vidurio Europoje Lenkija tampa nauja lydere. Beveik nepajutusi krizės ir gaudama didžiausią paramą iš Europos Sąjungos (ES) fondų Lenkija kopė į viršų, kai kitos ES šalys krito žemyn. Šalies ūkio augimas pranoko visus lūkesčius ir vis daugiau lenkų linkę pasilikti tėvynėje.

Pasinaudojusi tuo, kad turi didelę vidaus rinką ir zlotas nesusietas su euru, Lenkija beveik nepajuto pasaulinės krizės pasekmių. Mažesni mokesčiai, gerai veikianti 2007 metais sutvarkyta socialinio aprūpinimo sistema, greitas ES lėšų absorbavimas ir tai, kad šalies vyriausybė nepasidavė panikai, leido mūsų kaimynams sustiprinti savo pozicijas ES ir pagerinti savo gyvenimą. Šešerius metus priklausydama ES Lenkija ne tik nusitiesė naujus kelius, bet ir gerai išmoko Briuselio žaidimus bei išsiaiškino, kaip galima Bendrijoje apginti savo interesus. Buvęs Lenkijos premjeras Jerzy Buzekas tapo Europos Parlamento vadovu, o Dalią Grybauskaitę ES biudžeto komisaro poste pakeitė Januszas Lewandowskis. Šiuo metu mūsų kaimynai jau nebegarsėja Europoje kaip nerealių sumanymų skelbėjai, nutilo kalbos ir apie lenkų nesukalbamumą, todėl ši 38 mln. gyventojų turinti valstybė jau sutartinai vadinama naujųjų ES narių lydere. "Dėl savo ūkio elastingumo, lyginant jį su kitomis naujomis ES narėmis, ir atsiribojimo nuo nacionalistinės partijos "Teisė ir teisingumas" politikos, pasireiškusios priešiškumu Maskvai, įtarumu Briuseliui ir atsidavimu Vašingtonui, centristinė Donaldo Tusko vyriausybė ir jos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis pataisė Lenkijos santykius su Rusija ir šalis tapo skeptiškesnė Amerikos atžvilgiu", - džiaugiasi net solidusis britų dienraštis "The Financial Times". Lietuva D.Tusko vyriausybe, ypač jos užsienio reikalų ministru, neslepiančiu priešiškumo mūsų šaliai, džiaugiasi mažiau, nes santykiai su kaimynais smarkiai pablogėjo. Lietuva turės susitaikyti su tuo, kad vis labiau stiprėjanti ir Vakaruose gerbiama Lenkija jau tikrai nebus vadinama mūsų strategine partnere, ji orientuosis į sau lygias valstybes.

300 tūkst. naujų automobilių per metus

Bene puikiausiai gerėjantį gyvenimą Lenkijoje parodo ką tik nutiesti keliai ir spartus naujų automobilių daugėjimas. Pernai lenkai užregistravo 315 139 naujų mašinų (jau nekalbant apie kitas verslui reikalingas transporto priemones), t. y. 15,95 proc. daugiau nei 2009 metais.

Tai lėmė dvi priežastys - pakeistas PVM, kuris tapo vienodas tiek tarnybinėms, tiek privačioms mašinoms, ir ES įsigalioję griežtesni reikalavimai dėl automobilių taršos. Be to, šalyje nesumažėjo nei atlyginimai, nei pensijos (nauja mašina įkandama net pensininkams), todėl Lenkijos keliuose ir miestų gatvėse gerokai padaugėjo naujų "Škoda", "Ford", "Opel", "Toyota" ir "Kia" automobilių. Tuo metu naudotų mašinų užregistruota 1,81 proc. mažiau.

2009 metais lenkai sulaukė 9,8 mlrd. eurų investicijų, 2010-aisiais jų padaugėjo dar 3 mlrd., zloto nuvertėjimas tik padidino lenkiškų prekių konkurencingumą užsienyje, be to, puikiai jaučiasi ir Lenkijos bankai, nors jų pelnas ir sumažėjo, todėl lenkų ekonomistai skelbia labai optimistines prognozes. Jie teigia, kad šalies ūkis plėtosis sparčiau nei Vakarų Europos valstybėse. Tikimasi, kad per 40 metų šalies ekonomika išaugs 83 proc., o atlyginimai - 4 kartus, t. y. nuo 19,5 tūkst. zlotų 2010 metais iki 72,3 tūkst. - 2050-aisiais. Todėl gyvenimo lygis Lenkijoje jau mažai skirsis nuo Vokietijos, Prancūzijos ar Kanados, nors visos distancijos, kuri skiria Lenkiją nuo civilizuotų Vakarų, mūsų kaimynai, kaip patys prisipažįsta, dar neįveiks.

Kas dešimtas lenkas dirba užsienyje

Šiuo metu net 3 mln. lenkų dirba užsienio šalyse. Tik jie dažniausiai renkasi kaimynę Vokietiją (39 proc. visų išvykusiųjų), o ne Airiją ir Jungtinę Karalystę kaip lietuviai. Tiesa, į Ūkanotąjį Albioną ieškoti laimės lenkų išvyko taip pat nemažai - 22 proc. visų emigrantų. Perpus mažiau, t. y. 11 proc., jų pasirinko Italiją, 9 proc. - Nyderlandus ir 7 proc. - Ispaniją. Beveik trečdalis emigrantų patraukė ieškoti geresnio gyvenimo į Vakarus po to, kai Lenkija įstojo į ES. Manoma, kad nuo gegužės 1 dienos, kai Vokietija atvers savo darbo rinką naujosioms ES marėms, šioje šalyje darbą susiras dar daugiau lenkų, nors greičiausiai gyventi jie liks savoje šalyje.

Be to, gyvenimas užsienyje vis mažiau vilioja jokios profesijos neturinčius lenkus, tokie sudaro tik 4 proc. visų išvykusiųjų. Tuo metu tarp jų net 14 proc. turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą ir uždirbančiųjų tėvynėje daugiau kaip 1500 zlotų per mėnesį. Ši kategorija lenkų užsienyje mato atsiveriančias naujas galimybes. Tiesa, 18 proc. visų išvykusiųjų sudarė bedarbiai, tačiau šiuo metu, kai nedarbas valstybėje kaimynėje sumažėjo kone perpus (iki 10 proc.) lenkai linkę verčiau likti tėvynėje.

Pakovos dėl energetikos

Šių metų antrąjį pusmetį Lenkija pirmininkaus ES. Jau dabar paskelbta, kad daugiausia dėmesio ji skirs šalies energetiniam saugumui. Per ateinančius 4 metus Lenkijos elektrinėse reikės pakeisti senus, beveik 6 tūkst. megavatų galingumo blokus, kurie sudaro beveik 20 proc. šalies energetinio potencialo, naujais. Juos reikia keisti ir dėl to, kad Lenkija turi sumažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą, kaip reikalauja naujos ES normos. Kad pirmininkavimą galima panaudoti saviems interesams ginti, Lenkija išmoko iš Prancūzijos, kuri pirmininkaudama intensyviai stūmė klimato kaitos bei energetikos paketą ir pasiekė, kad jis būtų patvirtintas likus vos 20 dienų iki jos pirmininkavimo pabaigos.

Tiesa, pirmininkaudama Lenkija susidurs su dviem kliūtimis - šiemet vyksiančiais parlamento rinkimais, kuriuos nori laimėti Jaroslawo Kaczynskio partija žadėdama gyventojams didesnius atlyginimus ir pensijas, taip pat didelis biudžeto deficitas, dėl to gali tekti ilginti pensinį amžių. Tačiau prezidentas Bronislawas Komorowskis mano, jog turi pakankamai rėmėjų reformoms įvykdyti, ir tikisi, kad per pirmininkavimą Lenkija pelnys dar didesnį kitų valstybių pasitikėjimą.

Lenkai jau apskaičiavo, kad pirmininkavimas ES jai kainuos beveik 400 mln. zlotų, arba kiek mažiau nei 100 mln eurų. Tai tikrai didelė suma, nes kitos valstybės sugebėdavo sutilpti į 70 mln. eurų, tik prancūzai išleido 151 milijoną. Tačiau lenkai ketina pasinaudoti pirmininkavimu propaguodami savo šalį, todėl įvairūs susitikimai bus rengiami ne tik Varšuvoje, bet ir visoje Lenkijoje, o tai kainuos brangiau. Pirmininkavimą ES lenkai vadina "europizacijos ir šalies administracijos modernizavimo šansu", todėl planuoja savo šalyje surengti keliolika ministrų lygio susitikimų, o jos valdininkai jau gerai išmoko anglų ir prancūzų kalbas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"