TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkija neatsižvelgė į EK raginimą dėl konstitucinės reformos

2015 12 29 14:37
Andrzejus Duda. Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nusprendė neatsižvelgti į Europos Komisijos nuomonę, pasirašydamas prieštaringai vertinamą įstatymą dėl konstitucinio teismo reformos, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“.

Dėl šių pakeitimų Konstituciniam Tribunolui taps sunkiau priimti sprendimus, nes nuo šiol bus reikalinga dviejų trečdalių balsų, o ne paprasta dauguma. Be to, sprendžiant labiausiai ginčijamus klausimus privalės dalyvauti bent 13 iš 15 teisėjų, nors anksčiau pakako devynių.

Taip pat iki šešių mėnesių buvo pailgintas laikotarpis, per kurį šis teismas negali vetuoti naujų įstatymų.

A.Duda šį teisės aktų paketą patvirtino praėjus keturioms dienoms po to, kai jį priėmė parlamentas, nors Europos Sąjunga perspėjo, kad tokios reformos gali kirstis su teisinės valstybės principais.

„Komisija susirūpinusi stebi konstitucinius pokyčius Lenkijoje“, – naujienų agentūrai AFP Briuselyje sakė Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio atstovė.

Tuo tarpu Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas gruodžio 23 dieną savo laiške Lenkijos užsienio reikalų ir teisingumo ministrams ragino tų reformų įgyvendinimą, kol visi klausimai dėl jų poveikio „bus nuodugniai ir tinkamai įvertinti“.

Jo atstovė pirmadienį sakė Briuselyje, kad Europos Komisija tuos pakeitimus aptars per savo artimiausią posėdį sausio 13 dieną.

A.Duda sakė tikintis, kad pataisos, kurios įsigaliojo pirmadienį, sustiprins Konstitucinio Tribunolo poziciją ir autoritetą.

„Jeigu Tribunolas priiminės sprendimus dėl parlamento priimtų įstatymų, tai turėtų būti daroma didesne dauguma. Kodėl? – Nes jie yra teisininkai, o teisininkų požiūriai būna skirtingi – tiek teisiškai, tiek ideologiškai“, – aiškino prezidentas.

„Man sunku patikėti, kaip iki šiol trys Tribunolo teisėjai faktiškai galėjo spręsti įstatymo, priimto parlamento daugumos, likimą“, – pridūrė jis.

Numatydamas, kad kils tolesnių ginčų, A.Duda ragino laikytis „tiesos ir nesiimti jokių manipuliacijų“ šiuose debatuose.

„Turėtume atminti, kad kiekvienas žodis girdimas ne vien Lenkijoje, – kadangi Lenkija yra viena iš didžiausių ES šalių, kiekvienas čia ištartas žodis taip pat yra girdimas užsienyje“, – sakė jis.

„Taigi prašau tiesos ir jokių manipuliacijų; prašau pateikti faktus, kokie jie yra, taip pat faktus, kurie turi teisinę reikšmę“, – ragino prezidentas.

Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) teigia, kad šie pokyčiai yra reikalingi, nes Konstitucinis Tribunolas buvo virtęs opozicijos „bičiulių šutve“, nusiteikusia blokuoti konservatorių priimamus įstatymus.

Tačiau nepriklausomi teisininkai ir priežiūros organizacijos, tokios kaip Europos Taryba ir Europos Komisija, argumentuoja, kad „gali būti sukeltas pavojus nacionalinio konstitucinio teismo principingumui, stabilumui ir tinkamam funkcionavimui“.

Naujieji pokyčiai taip pat sukėlė įtūžį Lenkijos liberaliajai opozicijai.

Grzegorzas Schetyna, dirbęs užsienio reikalų ministru ankstesnėje centro dešiniosios Pilietinė platformos partijos (PO) vyriausybėje, antradienį sakė transliuotojui „Radio Zet“, kad jis sulaukė „nerimo signalų“ iš Vašingtono, jog NATO gali perkelti kitur savo viršūnių susitikimą, kuris liepą turi įvykti Varšuvoje.

PO pirmininkas Slawomiras Neumannas pareiškė, kad A.Dudos sprendimas rodo, jog jis „nėra nepriklausomas politikas“.

Demokratijos apsaugos komiteto – visuomeninio judėjimo, pastarosiomis savaitėmis organizavusio masinius protestus prieš PiS – lyderis Mateuszas Kijowskis sakė Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“: „Tai demokratijos Lenkijoje galas. Jie sudaužė šalį.“

A.Duda pasirašė Konstitucinio Tribunolo reformų pataisas po to, kai PiS anksčiau nusprendė atšaukti penkis to teismo teisėjus, paskirtus ankstesnės sudėties parlamento, ir pakeisti juos sau lojaliais veikėjais. Tą žingsnį taip pat kritikavo F.Timmermansas.

Lenkijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad PiS ateinančiais metais planuoja apriboti užsienio kapitalo įtaką šalies žiniasklaidos įmonėse ir išplėsti prokuratūros politinę kontrolę.

S.Neumanno pastaba, kad A.Duda nėra nepriklausomas, taip pat pabrėžia susirūpinimą, kad PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis faktiškai kontroliuoja tiek prezidentą, tiek premjerę Beatą Szydlo, nors neužima renkamų pareigų.

Rytų Europos galiūnę Lenkiją politinė krizė apėmė po to, kai PiS spalį laimėjo rinkimus ir grįžo į valdžią po aštuonerių metų opozicijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"