TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkija nepasiduos ES spaudimui

2016 06 01 6:00
Pastarosiomis savaitėmis lenkai ne kartą protestavo prieš valdančiosios partijos "Įstatymas ir teisingumas" vykdomą politiką, kuri žlugdo demokratiją.  AFP/Scanpix nuotrauka

Varšuvos įvykdyta šalies aukščiausiosios teismo institucijos pertvarka sukėlė Varšuvos ir Briuselio ginčą dėl teisės viršenybės – vieno pamatinių Europos Sąjungos (ES) principų. Vakar Varšuva išreiškė abejonių dėl Europos Komisijos (EK) inicijuotos įstatymo viršenybės procedūros teisėtumo, šiai ruošiantis skelbti galbūt Lenkijai nepalankias išvadas.

„Procedūra, kuri šiuo metu taikoma prieš mus, nenumatyta sutartyse. Ji išgalvota, todėl bet kuriuo metu gali būti užginčyta Europos Teisingumo Teisme“, – įtakingas valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis sakė Lenkijos savaitraščiui „Do Rzeczy“. Jo teigimu, tai nepagarba valstybei ir jos gyventojams.

Pareigūnai kritikuoja ES

Savaitės pradžioje Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszcykowskis naujienų televizijai TVN24 taip pat sakė, kad tos procedūros teisėtumas yra ginčytinas, nes ji nėra numatyta 2010 metais įsigaliojusioje ES Lisabonos sutartyje. Pasak diplomatijos vadovo, tą praktiką išgalvojo vidutinio rango pareigūnai, išrenkami pagal valstybių politinius susitarimus. „Teisti nares – ne jų darbas“, – pažymėjo jis.

W. Waszcykowskis tikino, kad dialogas su EK vyksta, tad nėra pagrindo bausti Lenkiją. „Tikimės, kad EK apgalvos savo veiksmus ir sustabdys šią procedūrą“, – sakė jis. Savaitgalį Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ Lenkijos užsienio reikalų ministras nurodė, kad ES neturi siekti tapti supervalstybe. Jo nuomone, problemas pirmiausia reikia spręsti žemiausiu lygmeniu. Ministras nepritartų pasiūlymui rengti referendumą dėl Lenkijos išstojimo iš Bendrijos. Neseniai paviešinta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad beveik 40 proc. lenkų svarstytų palikti ES.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo prieš kelias savaites per debatus parlamente kaltino EK pažeidžiant Lenkijos suverenumą ir pabrėžė, kad šalis niekada nesutiks su jokiais ES ultimatumais dėl Konstitucinio Teismo. Ji sakė, jog pati EK turi problemų, ir peikė jos narius, kad šie siekia sunaikinti ES.

Sausį pradėjo tyrimą

Ginčas įsiplieskė, kai ĮT, atėjusi į valdžią pernai rudenį, paskyrė sau ištikimus teisėjus į aukščiausiąją šalies teismo instituciją – Konstitucinį Teismą, taip pat sumažino jo galias blokuoti naujus įstatymus. Konstitucinis Teismas atmetė tuos pakeitimus, bet ĮT nepripažino jo nutarties ir nepaskelbė jos valstybės žinių leidinyje, sukurdama miglotą teisinę padėtį.

Susidarius tokiai padėčiai teismo darbas buvo paralyžiuotas, todėl Lenkija faktiškai liko be vyriausybės sprendimus kontroliuojančios institucijos. Gegužę maždaug ketvirtis milijono lenkų dalyvavo eitynėse. Jie ragino išsaugoti šalies vietą ES ir protestavo prieš vyriausybės politiką, kuri, anot aktyvistų, žlugdo demokratiją.

Sausį EK (aukščiausioji ES vykdomosios valdžios institucija) pradėjo precedento neturintį tyrimą, siekdama nustatyti, ar ĮT iniciatyva įgyvendinti pakeitimai, susiję su Konstituciniu Teismu, nepažeidžia ES demokratijos taisyklių ir nenusipelno baudžiamųjų priemonių. Įstatymo viršenybės mechanizmą Briuselis įvedė 2014 metais. Jis suteikia 28 valstybių Bendrijai teisę ištirti ir prireikus nubausti bet kurią valstybę narę, kuri pažeidžia ES demokratijos ir teisių principus. Jeigu ta ataskaita bus paskelbta, Lenkija bus pirmoji narė, kuriai ne tik skirta stebėsena, bet ir pasiekusi antrąjį šio proceso etapą.

Tikėtina, kad nenubaus

ES šaltiniai, susipažinę su tuo dokumentu, sakė „EUobserver“, kad Lenkija kaltinama pažeidinėjusi demokratijos standartus. Panašią išvadą anksčiau paskelbė Venecijos komisija (Europos Tarybos teisės ekspertų grupė), kuri suteikė Lenkijai dvi savaites padėčiai pataisyti. Jeigu Varšuva neišspręs įvardytų problemų, iš jos gali būti atimta teisė balsuoti ES Ministrų Taryboje – svarbiausioje sprendimus priimančioje Bendrijos institucijoje.

EK stengėsi mažinti įtampą su Varšuva. Tas dokumentas turėjo būti paskelbtas prieš savaitę, bet EK pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas atidėjo šį žingsnį po derybų su Lenkijos premjere B. Szydlo ir skyrė dar laiko. „Esu tikras, kad artėjame prie tvaraus šios problemos sprendimo“, – tąkart sakė jis. Ataskaita gali būti paskelbta po 28 komisarų susitikimo, vykstančio šiandien.

Mažai kas tiki, kad Briuselis imsis baudžiamųjų priemonių Varšuvos atžvilgiu dėl jos prieštaringų teisinių žingsnių, įskaitant visuomeninių žiniasklaidos priemonių kontrolės sugriežtinimą. Lenkijos regioninė sąjungininkė Vengrija pažadėjo blokuoti bet kokias galimas sankcijas Varšuvai. ĮT lyderis užsiminė, kad yra ir daugiau valstybių, kurios remia Lenkiją. Sankcijoms būtinas visų Bendrijos narių pritarimas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"