TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkija nesureikšmina ES kritikos, ją vadina tik „nuomone“

2016 06 02 17:20
AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijos vyriausybė atmetė Europos Sąjungos pareikštą kritiką pirmiesiems jos darbo mėnesiams, sakydama, kad tokia Bendrijos nuomonė yra neoficiali ir teisiškai neįpareigojanti.

Praėjus dienai nuo Europos Komisijos pareikštos kritikos kai kuriems naujosios konservatorių vyriausybės veiksmams, paralyžiavusiems šalies Konstitucinį Tribunolą ir sukėlusiems pasipriešinimą šalyje valdančiajai „Įstatymo ir teisingumo“ partijai, užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowski išreiškė nepasitenkinimą tokiu vertinimu.

„Kokią teisę turi Komisija ką nors teisti? – W.Waszczykowski sakė kalbėdamas per valstybinį radiją ketvirtadienį, likus kelioms valandoms iki susitikimo su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini. – (Dokumentas) nėra teisiškai įpareigojantis. Mes laikome šį gautą dokumentą nuomone, pasiūlymu“.

Lenkijos užsienio reikalų ministras po kelių valandų turėjo susitikti su F.Mogherini, kuri taip pat dalyvaus derybose su Lenkijos prezidentu Andrzeju Duda ir premjere Beata Szydlo dėl ES politikos, taip pat ir politikos Rusijos atžvilgiu, ir artėjančio NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje.

Trečiadienį ES oficialiai paragino Lenkiją rasti sprendinį, kuris panaikintų Varšuvos įvykdytas Konstitucinio Tribunolo reformas, anot kritikų, keliančias pavojų šalies aukščiausiosios teismo institucijos nepriklausomybei.

„Nusprendėme pasiųsti nuomonę dėl įstatymų viršenybės Lenkijos institucijoms“, – Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė per spaudos konferenciją.

Pasak jo, Europos Komisijai nerimą kelia Konstitucinio Tribunolo sudėties pakeitimai, vyriausybės atsisakymas oficialiai paskelbti šio teismo sprendimus ir juos vykdyti, taip pat tos institucijos reforma.

„Komisija pageidauja, kad Lenkijos valdžia rastų dabartinės padėties sprendinį, ir būtent toks yra dabartinio mūsų proceso tikslas“, – sakė F.Timmermansas.

„Lenkijos institucijos dabar turės galimybę pateikti atsakymą. Nuosekliai tęsime mūsų dialogą“, – pridūrė jis.

Lenkija turi dvi savaites, kad atsakytų į perspėjimą. Jei ji nenuramins ES susirūpinimo, Komisija gali rekomenduoti, kad Varšuva per tam tikrą laiką išspręstų nustatytas problemas.

Sausio mėnesį Komisija pradėjo daugelio etapų procedūrą ir tikrino, ar Lenkija gerbia lygybę įstatymų atžvilgiu. Potencialiai tai gali nuvesti prie Lenkijos balsavimo teisių Europs Sąjungoje atėmimo.

Tačiau tai tik vienas aspektas ilgos, užsitęsusios procedūros, dėl kurios galiausiai gali būti sustabdytos Varšuvos balsavimo teisės Europos Sąjungos ministrų taryboje, svarbiausioje ES sprendimų priėmimo institucijoje.

Tačiau Lenkijos sąjungininkė regione Vengrija tikriausiai žlugdys bet kokias galimas sankcijas, kurioms reikėtų vienbalsio visų 28 ES narių pritarimo.

Lenkija reiškė abejones dėl Europos Komisijos inicijuotos „įstatymų viršenybės“ procedūros teisėtumo.

„Procedūra, kuri šiuo metu taikoma prieš mus, yra nenumatyta sutartyse, išgalvota procedūra, todėl ji bet kuriuo metu gali būti užginčyta Europos Teisingumo Teisme“, – įtakingas valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) sakė Lenkijos savaitraščiui „Do Rzeczy“, kuris šį interviu paskelbė pirmadienį.

„Jeigu padėtis paaštrės, mes tai padarysime“, – pabrėžė jis.

„Europos centrai negerbia (ES narių) ... suverenumo, vadinasi, jie negerbia Lenkijos ir lenkų“, – pridūrė J.Kaczynskis.

W.Waszcykowskis tą pačią dieną sakė naujienų televizijai TVN24, kad tos procedūros „teisėtumas“ yra ginčytinas, nes ji nėra numatyta 2010 metais įsigaliojusioje ES Lisabonos sutartyje.

„Ji nėra pagrįsta sutartimis; ji pagrįsta tam tikra praktika, išgalvota Europos Sąjungos pareigūnų – netgi ne aukšto, o vidutinio rango“, – pabrėžė jis.

„Europos Komisija turi teisę raginti, teikti pasiūlymus ir patarimus. Tuo tarpu Komisijos pareigūnai, išrenkami pagal valstybių politinius susitarimus, neturėtų teisti šalių narių – jų ne toks darbas“, – pridūrė ministras.

Šis ginčas įsiplieskė, kai PiS, atėjusi į valdžią pernai rudenį, paskyrė sau ištikimus teisėjus į aukščiausiąją šalies teismo instituciją – Konstitucinį Tribunolą, taip pat sumažino jo galias blokuoti naujus įstatymus.

Konstitucinis Tribunolas atmetė tuos pakeitimus, bet PiS nepripažino jo nutarties ir nepaskelbė jos valstybės žinių leidinyje, sukurdama miglotą teisinę padėtį.

Komisija parengė ataskaitą pagal naują „įstatymų viršenybės“ mechanizmą, kurį Briuselis įvedė 2014 metais ir kuris suteikia 28 valstybių Bendrijai teisę ištirti ir, jeigu reikia, nubausti bet kurią valstybę narę, kuri pažeidžia ES demokratijos ir teisių principus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"