TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkija perspėja: Rusijos agresija keičia viską

2015 04 17 6:00
Ukrainoje vykstant karui vis daugiau lenkų stoja į sukarintus savanorių būrius, tokius kaip Šaulių sąjunga ( SJS "Strzelec"), kur gali pasirengti savo krašto gynybai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkija, kaip ir Lietuva, 2018 metais švęs savo nepriklausomybės šimtmetį - jei dar to sulauks... Pastaruoju metu tokia mintis dažnam ateina į galvą tiek mūsų, tiek kaimynų valstybėje.

Per tą laiką Lenkijos sienos keitėsi tiek daug kartų, jog šalis buvo beveik ištrinta iš žemėlapio. Abu praėjusio amžiaus pasauliniai karai įrėžė gilią žymę į Lenkijos istoriją, vėliau keturis ilgus dešimtmečius truko gyvenimas už geležinės uždangos.

Šiandien Lenkija gali džiaugtis, kad jos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Europoje. Tai puikus sėkmingo perėjimo iš komunizmo pavyzdys. Tačiau nerimas niekur nedingo - Rusijos agresija šalia esančioje Ukrainoje viską keičia. Lenkija labai susirūpinusi savo saugumu ir tuo, kiek solidarūs galės ir norės būti Vakarų sąjungininkai. Susirūpinęs ne tik politinis elitas, bet ir paprasti žmonės.

Sėkmės istorija

Tie, kurie žvelgia iš toliau - Londono, Paryžiaus ar Berlyno, - linkę laikyti Lenkiją užkampiu, nors ir turinčiu turtingą kultūrą, atokiu regionu stiprios Vokietijos šešėlyje, kur gyventojai uždirba mažai, o jaunimas bėga į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo (kitose Europos Sąjungos šalyse gyvena 2,2 mln. lenkų, maždaug 600 tūkst. jų - Jungtinėje Karalystėje). Privačiuose pokalbiuose dažnai išgirsi vakariečius sakant, kad lenkai, kaip ir Baltijos šalių gyventojai, pernelyg paranojiški dėl Rusijos, apsėsti savo istorinių skriaudų. Vakariečiai netiki, kad Vladimiras Putinas gali užpulti Lenkiją.

Tačiau Lenkija niekada nemanė, kad "istorija baigėsi", kaip 1989 metais paskelbė politikos filosofas Francis Fukuyama. Todėl ypač atkakliai siekė narystės NATO ir ES, laikė tai būtina išlikimo garantija. Esminiai pokyčiai, kuriuos išgyveno Lenkija, įskaitant skausmingą šoko terapiją, buvo reikalingi ne tik gyvenimo lygiui pakelti, bet ir valstybės saugumui įtvirtinti. 1989 metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas siekė maždaug 5 proc. Vakarų Europos vidurkio, dabar - 70 procentų.

“Lenkija ypač pažeidžiama, nes neturi natūralių užtvarų nuo galingų valstybių į Vakarus ir Rytus, tai mūsų istorinis prakeiksmas", - sako buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras, dabar Seimo pirmininkas Radoslawas Sikorskis. Tačiau, pasak jo, 1989-aisiais visi Lenkijos kaimynai pasikeitė - šalis atsidūrė tarp malonių kaimynų. Rusija išvedė savo kariuomenę ir nesipriešino Lenkijos integracijai į Vakarus. Vokietija pasidarė draugė. Per pastaruosius 25 metus Lenkija gana sėkmingai pasinaudojo šiuo istoriniu langu: tapo moderni, integravosi į Vakarus ir sukūrė naują visuomenę. "Bet šiuos pokyčius labiau lėmė tarptautinės aplinkybės, kurias dabar keičia pirmas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jėga vykdomas sienų perbraižymas Europoje", - mano R. Sikorskis.

Abejonės dėl NATO

NATO siunčia padrąsinančius signalus, pavyzdžiui, pirmą kartą surengdama Lenkijoje tokio masto karinius mokymus ar planuodama įsteigti greitojo reagavimo pajėgas. Demonstruodamos solidarumą neseniai per Lenkiją riedėjo amerikiečių pajėgos. Tačiau išlieka abejonės, ar vien NATO 5-ojo straipsnio, skelbiančio "visi už vieną, vienas už visus" principą, pakaks V. Putinui atgrasyti nuo tolesnių karo veiksmų.

Lenkija norėtų, kad jos teritorijoje būtų dislokuotos dvi amerikiečių brigados. Tam nepritaria Vokietija, būgštaujanti, jog tai pažeis 1997 metų NATO ir Rusijos susitarimą. Lenkijos politikų požiūris kitoks. Jie abejoja Vokietijos argumentu, nes toji sutartis aiškiai rėmėsi nuostata, kad strateginės aplinkybės Europoje nesikeis - to nebėra. Vienas Lenkijos diplomatas privačiai sakė: "2014 metais Rusijai aneksavus Krymą ir užpuolus Donbasą tai, kas buvo neįsivaizduojama, tapo tikrove."

Vieniša regione

2003 metais, kai lenkai dar tik rengėsi stoti į Europos Sąjungą (ES) ir ryžtingai rėmė JAV vadovaujamą invaziją į Iraką, Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas liepė jiems "užsičiaupti". Iš pradžių Lenkijos įvaizdis Europoje nebuvo itin geras. Vakariečiai nesuprato lenkų, ypač tuomet, kai jie vadovavosi nacionalinėmis paskatomis, kylančiomis iš Antrojo pasaulinio karo ir sovietų okupacijos patirties. Bet po truputį Lenkija įgijo daugiau įtakos Europoje, kur daug dešimtmečių pagrindinėmis žaidėjomis buvo laikomos Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Prancūziją susilpnino ekonomikos krizė, o Didžioji Britanija su savo kalbomis apie išstojimą atrodo gerokai atitolusi nuo ES reikalų. Tad juo labiau Lenkiją suerzino tai, kad ji liko už borto Prancūzijai ir Vokietijai perėmus iniciatyvą derėtis dėl paliaubų Rytų Ukrainoje. Tai buvo įvertinta kaip dar viena nuolaida V. Putinui.

Varšuva labai atidžiai stebi įvykius Ukrainoje ir laiko juos didžiausiu Europos gebėjimo apginti savo vertybes bei interesus išbandymu. “Jei Ukrainoje V. Putinas nebus sustabdytas, jis gali eiti toliau, pavyzdžiui, į Baltijos valstybes. Toks NATO silpnumas būtų labai žalingas", - mano Lenkijos tarptautinių santykių instituto vadovas Marcinas Zaborowskis. Pasak jo, Lenkija yra vieniša regione, ir tai dar labiau stiprina nerimo jausmą.

Tik Baltijos valstybės jaučiasi panašiai kaip Lenkija ir laikosi tokio paties požiūrio. Vengrija vis labiau tampa Rusijos kliente, o Čekijai ir Slovakijai nepavyko apsisaugoti nuo Rusijos kapitalo bei įtakos skverbimosi. Tai labai gerai justi, kai jos kritikuoja Europos sankcijas Rusijai. Vidurio Europa geopolitiškai nebėra vieninga.

Trys svarbūs dalykai

Kaip į visa tai reaguoja Lenkija? Pirmiausia, ji planuoja modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. Per ateinančius 10 metų Lenkija ketina išleisti milžinišką 40 mlrd. eurų sumą priešraketinės gynybos sistemai, karo sraigtasparniams, povandeniniams laivams, šarvuočiams ir nepilotuojamiems orlaiviams. Amerika, Prancūzija ir Vokietija varžosi dėl šių užsakymų.

Lenkija taip pat iš visų jėgų skatina Vakarų paramą Ukrainai. Jei Ukraina išsigelbės nuo ekonominio žlugimo, Lenkija jausis daug saugesnė.

Trečias dalykas, kurio nori Lenkija, - atgaivinti diplomatinį "Veimaro trikampį". Jį sudarytų Lenkija, Prancūzija ir Vokietija - visų šių šalių užsienio reikalų ministrai neseniai susitiko Vroclave. Varšuvos manymu, nors kanclerė Angela Merkel teisi neturėdama iliuzijų dėl V. Putino, Vokietija linkusi monopolizuoti Europos politiką Rusijos atžvilgiu.

O tuo metu paprasti lenkai, turbūt kaip ir lietuviai, svarsto, į kokią šalį reikės emigruoti, jei nutiks blogiausia - ne visi su ginklu pasirengę ginti kraštą. Tai tik rodo, koks milžiniškas mąstymo skirtumas Vakarų Europoje ir toli nuo jos į Rytus - čia istorija keičiasi nepalyginti sparčiau.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"