TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkija ragina Vokietiją imtis lyderio vaidmens

2012 12 20 5:55
R.Sikorskis ragina Vokietiją imtis "tėvo" vaidmens Europoje, tikėdamasis, kad ir Lenkija taps įtakinga. /AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš šešiasdešimt metų Europos Sąjungos (ES) idėja gimė žmonėms, išgyvenusiems Antrąjį pasaulinį karą Vakarų fronte. Šiuo metu  Europos politikoje vis labiau girdimas ir Rytų Europos valstybių balsas, kurios nori svariau prisidėti prie Bendrijos politikos formavimo.

Garsiausiai savo tikslus ir siekius įvardija Lenkija, kuri praėjus penkiasdešimčiai metų po kruvino karo Rytų Europa pagaliau išsivadavo iš komunizmo gniaužtų. Ji kartu su kitomis už geležinės uždangos buvusiomis Rytų Europos valstybėmis pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą. Didžioji Britanija tai sutiko entuziastingai. Konservatorių ministrai pirmininkai Margaret Thatcher ir Johnas Majoras vylėsi, kad naujai prisidėjusios valstybės padės susilpninti augančias Briuselio galias ir neleis ES institucijoms atimti dalies valstybių suvereniteto. Tai yra Rytų Europos valstybės taps britų sąjungininkėmis.

"M.Thatcher tikėjo, kad žmonės, išsivadavę iš Sovietinės imperijos ir Varšuvos pakto sutarties organizacijos, nenorės stiprios centrinės institucijos, nesvarbu, kad ji bus Briuselyje, o ne Maskvoje, - sakė buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Europos Sąjungoje lordas Johnas Kerras. - M.Thacher tikėjo, kad naujosios valstybės transformuos ES į konfederaciją ir neleis susikurti federacijai. Britų premjerė manė, kad ES taps laisvų, nepriklausomybe besididžiuojančių valstybių Europa, tačiau ji klydo. Briuselio galios išsaugo, o naujos valstybės svariai prie to prisidėjo."

Tačiau jeigu daugeliui britų ES atrodo nedemokratiška, suverenitetą varžanti biurokratinė mašina, Rytų Europos valstybėms - ES yra išlaisvintoja. Saugi Bendrijoje jaučiasi didžiausia iš naujai įstojusių valstybių Lenkija, nes ji, kaip ir kitos Rytų Europos valstybės, jau nebijo agresyvių kaimynų intervencijos.

Nuo priešiškumo prie bendradarbiavimo

Tačiau Lenkijos žvilgsnis pirmiausia krypsta ne į Didžiąją Britaniją, o kaimynę Vokietiją. Vakarų Lenkijoje esantis Vroclavo miestas iš naujo atranda Europą. Į jį plūsta vokiečių investicijos, Tačiau istorinė praeitis Vroclave matoma ir šiandien. Nuo miesto centre esančių namų lupasi dažai, stūkso komunistinį laikotarpį menantys daugiabučiai. Parduotuvių iškabos parašytos ne tik lenkiškai, bet ir vokiškai. Iki 1945 metų Vroclave gyveno tik saujelė lenkų, nes miestas priklausė Vokietijai ir vadinosi Breslau. Vokietijai pralaimėjus karą 500 tūkst. miesto gyventojų buvo iškeldinti į Rytų Vokietiją. Jų namuose apsigyveno lenkai, atvykę iš Sovietų Sąjungos okupuotų teritorijų.

Tačiau dabartinės vokiečių investicijos Vroclave rodo, kad šalys pamiršo senas skriaudas, o laisva Europa sutaikė senus priešus.

Svorio centras keliasi į Rytus

Keičiasi ir pati ES. Jeigu iš pradžių Europos politiką formavo Vakarų Vokietija ir Prancūzija, šiuo metu vis garsiau skamba Lenkijos, raginančios Vokietiją imtis lyderio vaidmens ES, balsas.

"Kai Lenkijos vyriausybė nori aptarti kokią nors problemą, ji kreipiasi ne į Paryžių, o į Berlyną. Todėl vokiečiai dabar turėtų imtis to, ką jau buvo pamiršę, t. y. lyderystės", - sakė buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio užsienio politikos patarėjas Joachimas Bitterlichas.

Prieš metus Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis viešėjo Berlyne. Jis paragino Vokietiją formuoti labiau disciplinuotą ir centralizuotą Europą. "Dabartinės euro zonos krizė kilo dėl to, kad nebuvo laikomasi sutarčių. Valstybės pažeidinėjo taisykles, nes jų laikymasis priklausė tik nuo jų geros valios. Kad ES veiktų, mums reikia griežtesnių taisyklių ir kad niekas jų nepažeidinėtų, didžiausioji valstybė turi imtis tėvo vaidmens", - aiškino R.Sikorskis. Palaikydama Vokietiją Lenkija mąsto ir apie savo įtakos stiprinimą, todėl aktyviai nori prisidėti kone prie visų ES problemų sprendimo. Tačiau britai iš naujųjų Rytų Europos partnerių tikėjosi ne griežtesnių taisyklių ir ne to, už ką agituoja lenkai. Didžioji Britanija nori bendros Europos, kurioje valstybių suvereniteto nevaržytų Briuselio biurokratai.

Didžiajai Britanijai nereikėjo narystės ES demokratijai užtikrinti ir apsisaugoti nuo senų priešų. Ji siekė ekonominės naudos dėl atsivėrusios bendrosios rinkos ir prekybos apribojimų panaikinimų.

Tačiau Europos integracijos svarbiausias tikslas buvo taika, leidžianti Europos valstybėms pabėgti nuo skaudžios istorijos ir žvelgti ne į praeitį, o į ateitį. Taika ir tuo, kad buvusios komunistinės valstybės pasuko demokratijos keliu, džiaugiasi ir Vokietija. Rytų Europos valstybės pasisako už stiprią Bendriją, o Didžioji Britanija yra priversta taikstytis su naujomis realijomis. Matydama, kad lieka neišgirsta, ji net linkusi trauktis iš Europos Sąjungos.

"BBC", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"