TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkija reikalauja nuolatinių NATO pajėgų dislokavimo rytuose

2016 01 18 19:43
Andrzejus Duda (iš kairės) ir Jensas Stoltenbergas AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį ragino NATO, kad Europos rytuose būtų dislokuotos „kuo pastovesnės“ Aljanso pajėgos, vis didėjant grėsmei iš Rusijos po jos įvykdytos intervencijos Ukrainoje.

„Aš primygtinai reikalauju vieno dalyko, kad šis dislokavimas būtų kuo pastovesnis saugumui užtikrinti“, – sakė A.Duda per spaudos konferenciją, surengtą kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu po judviejų susitikimo NATO būstinėje Briuselyje.

A.Duda nurodė, kad NATO neturėtų „apleisti dialogo su Rusija“, bet krizė Ukrainoje ir ypač Maskvos įvykdyta Krymo aneksija 2014 metais rodo, jog kompromiso dėl saugumo neturi būti.

Rusijos intervencija Ukrainoje ir Krymo pusiasalio aneksija sužadino nerimą, kad NATO per lėtai ir nepaslankiai priima iššūkį, kurį anot J.Stoltenbergo, metė „vis kategoriškesnė Rusija“.

Vis dėlto JAV vadovaujamas karinis aljansas dabar atgyja ir darosi pajėgus užtikrinti „nuolatinį buvimą regione, kurio dalis yra ir Lenkija“, – sakė J.Stoltenbergas.

Lenkija viena pirmųjų reikalavo nuolatinio NATO buvimo buvusiose komunistinio bloko, kadaise vadovauto iš Maskvos, šalyse, tuo tarpu Vakarai buvo atsargūs, nenorėdami sulaukti Rusijos kaltinimų, kad pažeidžiamos šaltąjį karą užbaigusios sutartys.

Tos sutartys draudžia NATO steigti nuolatines karines bazes rytų Europoje, bet leidžia Aljansui rengti pratybas ir rotuoti ribotas pajėgas šiame regione.

Lapkritį Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) siūlė denonsuoti 1997 metų NATO sutartį su Rusija, taip būtų atvertas kelias Aljansui įkurti nuolatines karines bazes Lenkijos teritorijoje.

Mat, 1997 metų dokumente sakoma, kad senosios NATO narės „neturi ketinimų, planų ir priežasties dislokuoti branduolinius ginklus naujųjų narių teritorijose“, – pavyzdžiui, Lenkijoje arba Baltijos šalyse.

Maskva atkirto taip: „Mes laikome tokius pareiškimus nepaprastai pavojingais ir itin provokuojančiais“.

Prasidėjus konfliktui dėl Ukrainos, NATO įsteigė itin greito reagavimo pajėgas su vadavietėmis ir logistikos centrais rytinėse NATO šalyse, kad prireikus būtų galima kuo greičiau jose dislokuoti papildomas NATO pajėgas.

NATO pažymi, kad šios pajėgos yra labai mažos ir jų negalima laikyti bazinėmis, ir nors jų pertvarkymą paskatino krizė Ukrainoje, tuo pačiu būtų siekiama spręsti ir naujas grėsmes, kylančias NATO narių pietuose Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos pasienyje.

28 NATO narės taip pat sutarė keisti lėšų gynybai apkarpymo politiką ir sparčiau didinti jas iki dviejų procentų bendrojo vidaus produkto iki 2020 metų; šį rodiklį Lenkija jau tenkina.

Lenkijoje liepą vyks NATO šalių vadovų susitikimas, kuriame visi naujieji pakeitimai būtų oficialiai patvirtinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"