TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkija siūlo britams kompromisą

2016 01 05 6:00
Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pabrėžė, kad Lenkija nenori būti antrarūšė NATO narė.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkija pasiruošusi sutikti su Davido Camerono planais apriboti išmokas imigrantams, jeigu mainais už tai gaus NATO bazių savo teritorijoje.

Lenkija pareiškė esanti nusiteikusi sutikti su Didžiosios Britanijos planais smarkiai suvaržyti imigrantų iš Europos Sąjungos (ES) teises naudotis socialinėmis lengvatomis, jeigu Jungtinė Karalystė palaikys Varšuvos pageidavimą, kad Lenkijoje būtų įkurtos nuolatinės NATO bazės. Apie tai užsiminė naujasis Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis.

Paklaustas, ar Londonas kaip nors galėtų įveikti Lenkijos griežtą nepritarimą Didžiosios Britanijos sumanymui įšaldyti migrantų socialines garantijas, artėjant pažadėtam referendumui dėl Jungtinės Karalystės tolesnės narystės ES, W. Waszczykowskis pareiškė: „Žinoma. Didžioji Britanija galėtų kai ką pasiūlyti Lenkijai tarptautinio saugumo srityje.“

Jaučiasi antrarūšė

„Tebesijaučiame antrarūšė NATO narė, nes Vidurio Europoje, išskyrus simbolinį dalyvavimą, nėra jokių reikšmingų sąjungininkų pajėgų ar gynybos objektų, o tai suteikia rusams dingstį žaisti šiame regione“, – tvirtino Lenkijos diplomatijos vadovas. Jis taip pat sakė, kad vyriausybė, atėjusi į valdžią po spalį įvykusių rinkimų, ketina padidinti socialines garantijas bei atlyginimus Lenkijoje ir taip sušvelninti galimų suvaržymų poveikį Didžiojoje Britanijoje, kur gyvena daug emigravusių lenkų. Tačiau ministras perspėjo: „Mums būtų labai sunku sutikti su bet kokia lenkų diskriminacija, nebent Didžioji Britanija išties veiksmingai mums padėtų dėl Lenkijos gynybos ambicijų per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje.“

NATO lyderiai Lenkijos sostinėje susitinka liepą. Aljansas jau steigia naujus objektus Baltijos šalyse, Bulgarijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, kuria greitojo reagavimo pajėgas, turinčias padėti atgrasyti Rusiją nuo agresijos. Tie objektai veiks kaip „vadovavimo ir kontrolės“ centrai. Taip pat steigiami išankstinio sandėliavimo centrai, kuriuose bus laikoma sunkioji ginkluotė, įskaitant JAV tankus, kad juos būtų galima greičiau dislokuoti, jei prireiktų. Be to, NATO šalys siunčia į regioną papildomus karių kontingentus rotaciniu pagrindu.

Ankstesnės Lenkijos vyriausybės ragino įkurti šalyje nuolatines bazes, kuriose būtų laikoma po 3–5 tūkst. karių, panašiai, kaip šaltojo karo metais buvo JAV bazėse Vakarų Vokietijoje. Tačiau Rusija teigė, kad toks sprendimas pažeistų 1997 metų sutartį dėl NATO pajėgų buvusio Varšuvos bloko šalyse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 31 dieną pasirašė naują Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje JAV ir NATO įvardijamos kaip grėsmės Rusijos nacionaliniam saugumui, nes jos „perkelia karinę infrastruktūrą prie Rusijos sienų“.

Laukia nemalonumai ES

Potencialus Lenkijos sandoris su Didžiąja Britanija žada pozicijų išsiskyrimą Rytų Europoje. Anksčiau Lenkija kartu su Višegrado šalimis Čekija, Vengrija ir Slovakija išreiškė griežtą nepritarimą „diskriminuojančiam“ socialinių garantijų suvaržymui. Tačiau dabar W. Waszczykowskio vyriausybei kyla didesnių rūpesčių dėl ES. ES komisaras vokietis Guentheris Oettingeris sakė, kad Lenkijos vykdomos reformos gali tapti ypatingo svarstymo tema, o Varšuvai gresia netekti balso teisės Europos Vadovų Taryboje. „Turime daug priežasčių aktyvuoti „teisinės valstybės mechanizmą“ ir paskirti stebėseną Varšuvai“, – aiškino komisaras, turėdamas galvoje naują visuomeninės žiniasklaidos įstatymą, kurį Lenkijos parlamentas priėmė praėjusią savaitę. Pagal jį iždo ministras įgyja teisę skirti ir atleisti visuomeninės televizijos ir radijo vadovus, tokiu būdu išplečiant politinę kontrolę transliuotojams.

Anksčiau ES grasino panaudoti „Teisinės valstybės mechanizmą“, kai prieš 15 metų Austrijoje į koalicinę vyriausybę buvo įtraukta viena ultradešinioji partija.

BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"