TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkija stumia Europą į krizę?

2007 06 20 0:00
Prieš ES viršūnių susitikimą kalbėję Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Vokietijos vadovė Angela Merkel savo pozicijų balsavimo klausimu nesušvelnino.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rytoj prasidedančiame ES susitikime tikimasi užglaistyti nesutarimus dėl Bendrijos konstitucinės sutarties. Tačiau Lenkijos prezidentas vis dar žada blokuoti derybas, jei bus siekiama peržiūrėti ES balsavimo sistemą.

Jau praėjo dveji metai, kai Europos konstitucinę sutartį atmetė Nyderlandų ir Prancūzijos piliečiai. Nors tuo metu labai didelių pakeitimų pagrindiniame Europos Sąjungos (ES) dokumente nepadaryta, Bendrijos lyderiai mano, kad jau laikas galutinai apsispręsti dėl jo. Dar prieš lemiamas derybas buvo sutarta, kad dokumentas greičiausiai vadinsis ne Konstitucija, o sutartimi, bus atsisakyta valstybės atributų (vėliavos ir himno), o pačiame dokumente nebeliks skyriaus apie žmogaus ir socialinės teises. Tačiau to per mažai. Pvz., Lietuva dar norėtų, kad į konstitucinę sutartį būtų įtraukta nuostata dėl bendro emergetinio saugumo.

Visgi pagrindinė kliūtis šios sutarties ratifikavimo kelyje šiuo metu yra Lenkijos pozicija, nes ji nori išlaikyti balsavimo taisykles, suteikiančias jai didesnes galias. Varšuva mano, kad naujos taisyklės, numatytos sutartyje, pernelyg daug įgaliojimų suteikia didelėms valstybėms, ypač Vokietijai.

Kitos ES šalys perspėja Lenkiją, kad dėl savo griežtos pozicijos ji rizikuoja ir savimi, ir Europa. Estijos parlamentaro ES reikalų komisijos pirmininkas Marko Mihkelsonas teigė: "Neseniai padarytas Lenkijos užsienio reikalų ministro pareiškimas, kad jo vyriausybė gali užblokuoti atnaujintą ES konstitucinę sutartį, turi pirmiausia kelti susirūpinimą patiems lenkams." Jo nuomone, jei iš tikrųjų bus taip, kad šią savaitę vyksiančiame aukščiausio lygios susitikime nebus pasiektas susitarimas tik dėl Lenkijos prieštaravimo, tai gali turėti kelis neigiamus rezultatus, tarp jų - ir Lenkijos izoliaciją. Tačiau šiuos perspėjimus Varšuva traktuoja kaip spaudimą. "Kai kurios ES šalys grasina Lenkijai", - interviu šalies nacionaliniam transliuotojui teigė šalies premjeras Jaroslawas Kaczynskis.

M.Mihkelsonas priminė, kad Lenkijos veto derybose su Rusija dėl partnerystės ir bendradarbiavimo sulaukė Europoje solidžios paramos, nors daugelis diplomatų privačiuose pokalbiuose atsiliepė apie jį nepalankiai. Anot jo, antras veto būtų tiesiog per daug. Be to, M.Mihkelsono teigimu, Lenkijos elgesys gali išprovokuoti didžiausią per visą ES gyvavimo istoriją vidaus krizę.

Pirminiam Konstitucijos projektui pritarė 18 šalių, 9 balsavo "prieš". Kad konstitucinė sutartis įsigaliotų, jai turi pritarti visos ES narės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"