TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkiją sukrėtė "antroji Katynė"

2010 04 12 0:00
Iš Lenkijos prezidento lėktuvo liko tik nuolaužos.
AFP/Scanpix nuotraukos

Šokiruota ir sukrėsta Lenkija sekmadienio vidurdienį dviem tylos minutėmis ir sirenos kauksmais pagerbė lėktuvo katastrofoje žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio ir dar 95 keleivių atminimą.

Didžiausios per kelis dešimtmečius tragedijos akivaizdoje 38 mln. tauta susivienijo gedului ir rimčiai. Tūkstančiai lenkų, negalinčių patikėti tuo, kas nutiko, savaitgalį gėlėmis ir žvakutėmis nuklojo pagrindinę Varšuvos Pilsudskio aikštę. Pagerbdamas žuvusį šalies vadovą skambėjo ir Krokuvos Vavelio rūmų Žygimanto varpas, didžiausias bažnyčios varpas šalyje. Pastarąjį kartą jį buvo galima išgirsti prieš penkerius metus, mirus lenkų kilmės popiežiui Jonui Pauliui II.

"Šios beprecedentės tragedijos mastas yra unikalus pasauliniu mastu. Turime tai įveikti ir mes tai padarysime", - sakė pagal šalies konstituciją prezidento pareigas perėmęs Seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis. Uždegęs žvakutę Pilsudskio aikštėje jis paskelbė savaitę truksiantį gedulą.

Tuo metu tūkstančiai Varšuvos gyventojų iškabino valstybės vėliavas savo balkonuose, prie prezidento rūmų jos buvo nuleistos iki pusės stiebo. Lenkijos televizija be perstojo transliavo nespalvotas žuvusiųjų nuotraukas, retkarčiais parodydavo pareigūnus, plušančius nelaimės vietoje.

Prakeikta vieta

"Tai neįtikėtina - ši tragiška, prakeikta Katynė. Nugara bėga šiurpuliai. Tai žaizda, kurią bus ypač sunku išgydyti", - televizijai TVN24 sakė L.Kaczynskio pirmtakas prezidento poste Aleksanderas Kwasniewskis. Kitas prezidentas Lechas Walęsa tragediją pavadino "antrąja katastrofa po Katynės". Dvidešimties metų senumo lėktuvas su 96 keleiviais skrido į Smolenską pagerbti Katynėje 1940 metais NKVD sušaudytų lenkų kariškių atminimo. Tačiau tvyrant tirštam rūkui Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 sudužo. Nutūpti jis bandė keturis kartus. Per paskutinį mėginimą orlaivis nusileido į 25 metrų aukštį. Po to lakūnas vėl mėgino pakelti lėktuvą, bet greitis buvo smarkiai sumažėjęs, o orlaivis užkliuvo už medžių viršūnių ir sudužo.

Nelaimės vietoje liko tik išsibarsčiusios nuolaužos ir nė vieno gyvo žmogaus. Dėl blogo matomumo ir meteorologinių sąlygų lėktuvui buvo pasiūlyta skristi į Minską ar Vitebską, bet pilotai kažkodėl nepakluso.

Kartu su Lenkijos prezidentu L.Kaczynskiu ir jo žmona Maria skrido dešimtys žinomų Lenkijos visuomenės veikėjų, istorikų, Lenkijos nacionalinio banko vadovas, užsienio reikalų viceministras, Seimo pirmininko pavaduotojas. Lėktuvo katastrofa nusinešė ir Lenkijos aukščiausių kariuomenės vadų gyvybes. Su prezidentu į minėjimą skrido ir jo partijos "Teisė ir teisingumas" nariai.

Gedulo ceremonija sušaudymo vietoje dėl lėktuvo katastrofos buvo atšaukta. Specialiu traukiniu į Smolenską iš Lenkijos atvykę 460 sušaudytųjų giminaičiai, Lenkijos parlamentarai, senatoriai, Lenkijos kariuomenės veteranai ir savanoriai buvo priversti sugrįžti į Varšuvą.

Į nelaimės vietą išvyko Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, kurį prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskyrė specialios komisijos, tiriančios katastrofos priežastis, vadovu. "Tai dar negirdėta tragedija moderniame pasaulyje", - sakė D.Tuskas prieš išvykdamas į Rusiją. Katastrofos vietoje savo brolio ir jo žmonos kūną atpažino L.Kaczynskio brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis.

Skurdus lėktuvų parkas

Po tragiškos nelaimės Lenkijoje pasigirdo balsų, klausiančių, kodėl vienu lėktuvu skrido tiek visuomenės elito. Neabejojama, kad prie nelaimės prisidėjo ir senas, prieš 20 metų surinktas prezidento lėktuvas. Juo naudojosi Lenkijos vadovai Wojciechas Jaruzelskis, L.Walęsa ir A.Kwasniewskis. Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje Tu-154 pastatė sovietų inžinieriai. Apie 1990-uosius rusai nutraukė šio lėktuvo gamybą, tačiau iki dabar pasaulyje skraido apie 200 Tu-154, o Lenkijos prezidento lėktuvas buvo vienas naujausių. Šio orlaivio kapitalinis remontas buvo atliktas 2009 metų gruodį. Lenkijoje nuolat buvo girdima raginimų prezidento lėktuvą keisti. "Kiekvienas skrydis yra tam tikra rizika, bet prezidento pareigos susijusios su labai didele rizika, nes nuolat būtina skraidyti", - yra sakęs L.Kaczynskis.

Karštas patriotas

L.Kaczynskis Lenkijos vadovu tapo 2005 metais. Į prezidento postą jis įžengė kaip tik tuo metu, kai vyriausybę valdė jo brolis dvynys J.Kaczynskis. Konservatyvus nacionalistas L.Kaczynskis buvo prieštaringai vertinamas ne tik Lenkijoje, bet ir už jos ribų. Dar būdamas Varšuvos meru jis atšaukė du gėjų paradus, taip sukeldamas pasipiktinimo bangą Europos Sąjungoje. Nors L.Kaczynskio reitingai žemi, jis buvo prasitaręs, kad dalyvaus prezidento rinkimuose rudenį. Tradicines vertybes ginantis karštas savo šalies patriotas nuolat kritikavo 2007 metais vyriausybės kabineto vairą perėmusio D.Tusko liberalią politiką ir dažnai vetuodavo vyriausybės įstatymus. Doras bei sąžiningas L.Kaczynskis buvo nuoširdus Ukrainos ir Gruzijos rėmėjas, karštas vokiečių bei sovietų istorinių nusikaltimų prieš Lenkiją kritikas. Kuklusis prezidentas nejaukiai jausdavosi viešumoje, jam ne kartą išsprūdo neapdairūs žodžiai.

Tragiška šalies vadovo žūtis neturėtų pakeisti Lenkijos užsienio politikos kurso, bet gali turėti įtakos Lenkijos ir Rusijos santykiams. Praėjusią savaitę V.Putinas dalyvavo Katynės 70-ųjų metinių minėjime. Pasak analitikų, tai buvo žingsnis šiltesnių abiejų valstybių santykių link. "Man nepatiko minėjime pasakyta V.Putino kalba, ji buvo labai šalta. Bet dabar rusai turi progą santykius su Lenkija padaryti šiltesnius ir žmogiškesnius", - po šeštadienio tragedijos kalbėjo lenkų kilmės JAV politologas Zbigniewas Brezinskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"