TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijoje stiprėja nacionalistinės nuotaikos

2016 09 08 6:00
Pastaruoju metu Lenkijoje vyko daug demonstracijų - jas prieš vyriausybę rengė ne tik DGK, bet ir valdančiuosius palaikantys nacionalistai, dešiniųjų bei Katalikų bažnyčios rėmėjai. AFP/Scanpix nuotraukos

Lenkijos jaunieji ultranacionalistai labai padėjo „Įstatymo ir teisingumo“ (ĮT) partijai pernai ateiti į valdžią. Jų pasitikėjimas savimi ir karingumas vis didėja, Lenkijos valdžiai pritariant.

ĮT labai atlaidžiai žiūri į veiklą tokių judėjimų kaip Visos Lenkijos jaunimas ir Nacionalinė radikalų stovykla (NRS), kuri dešimtmečius buvo uždrausta iki 1989 metų komunizmo žlugimo. Tai labai nepatinka opozicinei centristinei Piliečių platformai. Ji neseniai paprašė Lenkijos generalinės prokuratūros uždrausti NRS už fašistinę propagandą.

Parlamentarai pateikė skundą, reaguodami į incidentus rugpjūčio 28 dieną perlaidojant du komunistų po karo nužudytus rezistentus. Per laidotuves, kuriose dalyvavo prezidentas ir ministrė pirmininkė, šimtai jaunų nacionalistų laikė iškėlę signalines raketas, kaip tradiciškai elgiasi futbolo chuliganai, kurie ir sudaro nacionalistų pagrindą.

Žalios NRS vėliavos plazdėjo su ĮT siejamam prezidentui Andrzejui Dudai einant į Gdansko bažnyčioje aukojamas perlaidojimo mišias. Nacionalistai švilpė ir priekabiavo prie saujelės aktyvistų iš Demokratijos gynimo komiteto (DGK), pastaraisiais mėnesiais visoje Lenkijoje rengusio antivyriausybinius gatvių protestus. Istorinis „Solidarumo“ lyderis ir Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Wałęsa buvo sutiktas šūksniais: „Išdavikas“ ir „Mirtis šalies priešams“.

Pawełas Olszewskis, vienas iš opozicijos parlamentarų, padavusių skundą prokuratūrai, sakė, kad tokie incidentai nėra visiškai nauji, bet anksčiau valdžios atsakas būdavęs daug griežtesnis. Jo teigimu, tai pasikeitė po 2015 metų parlamento rinkimų – dabar NRS veiksmai sutinkami prielankiai. Ministrės pirmininkės Beatos Szydło personalo vadovė Elżbieta Witek pareiškė žurnalistams, kad vertina tuos, kurie yra patriotai.

Šaliai reikia didvyrių

Pernai spalį per parlamento rinkimus ĮT parėmė ketvirtadalis 18–29 metų rinkėjų – kur kas daugiau nei anksčiau. Ne visi šie jauni rinkėjai yra nacionalistai ar dešinieji, bet būtent jie ir tapo ĮT atrama.

Per laidojimo ceremoniją A. Duda gyrė ultras už pagarbą Lenkijos praeičiai sakydamas, jog „norėdama būt stipri, norėdama išugdyti jaunąją kartą, šalis turi turėti didvyrių“. Vidaus reikalų ministras Mariuszas Błaszczakas apkaltino DGK aktyvistus, kad jų pasirodymas buvo provokacija.

ĮT vyriausybė ir praktiškai palengvino ultranacionalistų veiklą – pašalino NRS simbolį (rankoje spaudžiamą kardą) iš sąrašo, kuriuo vadovaujasi policija, susijusio su neapykantos nusikaltimais.

Kai NRS paskelbė iniciatyvą patruliuoti Lodzės miesto gatvėse, kad „apsaugotų Lenkijos žmones nuo migrantų“, ĮT priklausantis regioninis gubernatorius Zbigniewas Rau juos užtarė: „Jauni žmonės, pasiryžę ką nors daryti bendram labui ir nerimaujantys dėl visuomenės saugumo, yra kapitalas, kuriuo galime kliautis.“

Kai kurie aiškina, jog nacionalistines nuotaikas Lenkijoje paskatino ekonominių galimybių stoka šalyje, apmaudas dėl dažnai juodadarbių likimo užsienyje ir visuotinis pasipiktinimas Europos Sąjungos (ES) reikalavimu, kad Lenkija priimtų pabėgėlius.

Tuo pat metu ĮT puoselėja atminimą tų nacionalinių didvyrių, kurie po karo priešinosi sovietams ir komunistiniam režimui – tai ypač nervina kairiuosius.

Kartu „arklių vogti“

67 metų Jaroslawas Kaczynskis, kuris neturi jokio oficialaus posto, bet yra valdančiosios partijos pirmininkas ir dažnai laikomas tikruoju Lenkijos vadovu, laikosi itin priešiškos pozicijos ES ir Vokietijos atžvilgiu. Tai dar labiau išryškėjo, kai vienoje konferencijoje, skirtoje „ekonominiam patriotizmui“, jis pasirodė su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, ir abu pritarė, jog kaip tik dabar metas imtis „kultūrinės kontrrevoliucijos“ – radikalių ES reformų.

V. Orbanas sakė, kad Europos politikai yra trumparegiai, bet juodu su J. Kaczynskiu – ne. Per debatus Krynicoje buvo pažerta daug kritikos šiandienos Europai – nuo imigracijos, kuri „ištrina istorinį identitetą“, iki tarptautinio kapitalo diktato. Abu lyderiai pažadėjo radikaliai kitokią ES viziją.

Jaroslawas Kaczynskis ir Viktoras Orbanas rado bendrą kalbą bei žada Europai naują viziją.

Nors jiedu daug juokavo, diskusija mažame pakviestų politikų ir verslininkų būryje pranašauja audringą ES ateičiai skirtą susitikimą su Europos vadovais kitą savaitę Bratislavoje.

„Vengrijoje yra posakis, kad jei kuo nors pasitiki, gali kartu eiti vogt arklių“, – sakė V. Orbanas, kurio „Fidesz“ partija valdo Vengriją nuo 2010-ųjų. J. Kaczynskis šypsodamasis atsakė, kad viena itin didelė arklidė vadinasi ES ir ten „mes galime vogti arklius su vengrais“.

J. Kaczynskis seka V. Orbano „neliberalios demokratijos“ kursu Vengrijoje, mėgindamas kontroliuoti žiniasklaidą, atsikratyti teisinės kontrolės ir kėsindamasis grąžinti tokias svarbias finansų institucijas kaip bankai į valstybės rankas.

Varšuva ir Budapeštas yra didžiausi ES kritikai ir laiko britų referendumą trauktis iš ES akivaizdžiausiu ženklu, jog laikas imtis radikalių reformų, įskaitant esminių bloko sutarčių keitimą.

„Brexit“ suteikia mums fantastišką progą. Mes išgyvename istorinį kultūrinį momentą. Yra galimybė tuojau pat įgyvendinti kultūrinę kontrrevoliuciją“, – kalbėjo V. Orbanas. J. Kaczynskis jam atitarė sakydamas, jog nėra ko dairytis į stipriuosius (užuomina į Vokietiją), metas patiems imtis iniciatyvos. Jis pasiūlė daugiau galių perduoti nacionaliniams parlamentams.

Po šios diskusijos organizacija, surengusi konferenciją Krynicoje, paskelbė V. Orbaną Metų žmogumi. Prieš metus taip pat ji pagerbė ir J. Kaczynskį.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"