TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijoje vyksta didžiausios po šaltojo karo pratybos

2016 06 08 6:00
Pasirengimai pratyboms "Anakonda 2016" Pamario Dravsko vietovėje Šiaurės Vakarų Lenkijoje. Marcin Bielecki/EPA nuotrauka

Dešimties dienų karinėse pratybose „Anakonda 2016“ dalyvauja 31 tūkst. karių ir tūkstančiai karinių mašinų iš 24 šalių – tai didžiausi kariniai manevrai Lenkijoje kartu su NATO sąjungininkais.

Vakar Lenkijoje prasidėjo didžiausios kada nors Varšuvos organizuotos bendros karinės pratybos su NATO sąjungininkais, siekiant sustiprinti saugumą regione, kai tarp Vakarų ir Rusijos tvyro didžiausia nuo šaltojo karo laikų įtampa. Pasak Lenkijos gynybos ministro Antoni Macierewicziaus, jomis siekiama patikrinti Aljanso gebėjimą apginti savo rytinį sparną.

Manevrai rengiami prieš liepos 8–9 dienomis Varšuvoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, svarbų tuo, kad jis užbaigs didžiausią nuo šaltojo karo laikų Aljanso pertvarkymą – bus patvirtinti planai rotuoti didesnes NATO pajėgas Rytų Europos šalyse, nerimaujančiose dėl Rusijos keliamos grėsmės, kuri tapo akivaizdi po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.

Svarbiausia šio viršūnių susitikimo tema bus NATO kolektyvinės gynybos stiprinimas Rusijos grėsmės akivaizdoje. Susitikimo šeimininkė Lenkija reikalauja, kad NATO nuolat dislokuotų pajėgas Rytų Europoje, ir tai būtų atgrasymo priemonė prieš Rusiją.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis neseniai per debatus dėl NATO ateities sakė, kad Rusija yra pavojingesnė už „Islamo valstybę“ (IS) ir, kitaip nei terorizmas ar migrantai, kelia „egzistencinę grėsmę Europai“.

Lenkijos kariai nešė pratybose dalyvaujančių šalių vėliavas per atidarymo ceremoniją Rembertove.AFP/Scanpix nuotraukos

Šiuo metu NATO planuoja pasiųsti į regioną keturis batalionus – po vieną Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. JAV batalioną sudaro apie 800 karių. Aljansas taip pat planuoja įsteigti kelis štabus ir vadovybės centrus, kontrolės infrastruktūrą bei ginklų ir amunicijos saugyklas regione.

Maskva įnirtingai priešinasi NATO pastangoms stiprinti rytinį savo sparną, teigia, kad NATO grėsmingai artėja prie Rusijos sienų, pažeisdama neva duotą pažadą to nedaryti, ir vadina NATO karinį stiprinimą regione nepagrįstu bei žada atsakomąsias priemones.

Rusija nervingai reaguoja ir į JAV kuriamą priešraketinės gynybos skydą, kuris, Vašingtono teigimu, nusidrieks nuo Grenlandijos iki Azorų. Prieš keletą savaičių JAV paleido galingą balistinių raketų skydą Deveselu bazėje Rumunijoje. Praėjusį mėnesį tokia pati raketų perėmimo bazė pradėta statyti šiauriniame Lenkijos Redzikovo kaime.

Dar labiau Rusijai nepatinka naujų narių, tokių kaip Juodkalnija, priėmimas į NATO bei galimybė, kad prie Aljanso prisidės dar kelios buvusios sovietinės valstybės, tokios kaip Gruzija, Ukraina ar Moldova.

„Mes neslepiame, kad neigiamai vertiname NATO bei jos karinės infrastruktūros priartėjimą prie mūsų sienų ir kitų šalių įtraukimą, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. – Tai aktyvuos Rusijos suverenią teisę garantuoti savo saugumą metodais, adekvačiais šiandienos rizikomis.“

Rusijos kariškiai yra kalbėję apie „Iskander“ raketų dislokavimą Kaliningrade, savo avanposte Baltijos jūroje, besiribojančiame su Lietuva ir Lenkija.

Bet kokia klaida gali išprovokuoti Rusiją

Per atidarymo ceremoniją kalbėjo JAV pajėgų vadas Europoje generolas leitenantas Benas Hodgesas (kairėje) ir Lenkijos gynybos ministras Antoni Macierewiczius.

„Anakondos“ manevruose, kurie papildys virtinę NATO pratybų regione, dalyvauja apie 31 tūkst. karių iš 24 valstybių, tarp jų 14 tūkst. amerikiečių, 12 tūkst. lenkų ir 1000 britų. Be to, mokymuose, už kuriuos atsakingas Lenkijos generolas leitenantas Marekas Tomaszyckis, dalyvaus kariai iš buvusių sovietinių respublikų, tokių kaip Ukraina, dalyvaujančių „Partnerystės už taiką“ programoje. Taip pat pirmą kartą nuo nacių įsiveržimo į sovietų okupuotą Lenkiją 1941 metų birželio 22 dieną Vokietijos tankai kirs šalį iš vakarų į rytus.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadai ir kariai per mokymus bei pratybas mokysis derinti veiksmus su kitų Aljanso šalių pajėgomis, atsakydami į karines, chemines ir kibernetines grėsmes sausumoje, jūroje ir ore.

Kaip nurodė Operacijų štabas, manevruose dalyvaus apie 3 tūkst. antžeminių mašinų, 105 lėktuvai ir sraigtasparniai bei 12 karinių laivų. Vakar prie Lenkijos šiaurinio Torunės miesto surengtoje oro desanto operacijoje dalyvavo apie 2 tūkst. JAV, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos parašiutininkų. Šiandien jungtinis inžinerijos batalionas pastatys laikiną tiltą per Vyslos upę ir ją birželio 15-ąją kirs apie 300 automobilių, naktiniame „puolime“ dalyvaus 35 sraigtasparniai.

„Anakonda 2016“ vyks iki birželio 16 dienos Lenkijos kariniuose poligonuose, oficiali uždarymo ceremonija bus Varšuvoje birželio 17-ąją. Lenkija rengia „Anakondos“ pratybas kas dveji metai nuo 2006-ųjų, jose dalyvauja vis daugiau NATO narių ir partnerių pajėgų.

Kai kurie kariniai ekspertai įspėja, kad bet kokia klaida per šiuos karinius mokymus gali išprovokuoti agresyvius Rusijos veiksmus. Vienas gynybos atašė iš Europos ambasados Varšuvoje britų dienraščiui „The Guardian“ sakė, jog „košmariškas scenarijus“ būtų, jei kokią nors „klaidą arba klaidingą apskaičiavimą Rusija interpretuotų ar pasirinktų interpretuoti kaip puolamąjį veiksmą“.

Rusija eskaluoja įtampą virš Baltijos

Lenkijos gynybos analitikas iš Europos politikos analizės centro Varšuvoje Marcinas Zaborowskis sakė, jog Lenkija vertina šias pratybas kaip JAV ir NATO patikinimo priemonę. „Vidurio ir Rytų Europos gynybos poreikiai yra realūs, – teigė ekspertas. – Užmoju ir dalyvaujančių karių skaičiumi „Anakonda“ negali nė lygintis su Rusijos pratybomis, kurios nuolat vyksta čia pat už sienos.“

Rusijos kariniai lėktuvai nuolat pažeidžia Šiaurės šalių oro erdvę, o balandį jie impozantiškai zujo labai arti valdomomis raketomis apginkluoto minininko „USS Donald Cook“ Baltijos jūroje. Vienas jų praskrido vos už 9 metrų nuo „Donald Cook“, kuris tuo metu buvo tarptautiniuose vandenyse maždaug už 70 jūrmylių (130 km) nuo Rusijos Kaliningrado srities krantų. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pasmerkė tokius Rusijos veiksmus ir pabrėžė, kad tie lėktuvai galėjo būti numušti. Jis dar pridūrė, kad Jungtinės Valstijos nesileis bauginamos atviroje jūroje.

Netrukus Pentagonas pranešė, kad Rusijos naikintuvas SU-27 tarptautiniuose vandenyse virš Baltijos jūros „nesaugiu ir neprofesionaliu“ būdu buvo perėmęs JAV oro pajėgų žvalgybinį lėktuvą RC-135.

Tokiais veiksmais Rusija nuolat tikrina NATO gynybos pajėgumą Baltijos regione. Maskva atmeta kaltinimus nesaugiu manevravimu ir sako, kad JAV provokuoja Rusijos kariuomenės atsaką siųsdamos savo lėktuvus ir laivus arti Rusijos sienų.

Sunkus metas Lenkijos armijai

Pratybos vyksta Lenkijai sudėtingu metu, kai po pernai spalį vykusių rinkimų į valdžią atėjusi konservatorių „Įstatymo ir teisingumo“ partija atleido arba pasiuntė į pensiją ketvirtadalį šalies generolų. Šie pasikeitimai tokie drastiški, kad Lenkijos ginkluotosios pajėgos net neturėjo generolo, kurį galėtų pasiųsti į NATO vadovybės centrą Ščecine. Vidaus šaltiniai teigia, kad Lenkijos armijos dvasia dar niekada nebuvo puolusi taip žemai kaip dabar, kai gynybos ministru paskirtas A. Macierewiczius. Didelį nerimą kariams profesionalams kelia neaiškus vaidmuo kuriamos 17 brigadų teritorinės armijos, kurią sudarys iš dalies 35 tūkst. narių turintys Lenkijos ginklų klubai ir sukarintos organizacijos, galbūt susijusios su šalies rasistiniais futbolo chuliganais. Dvi tokios savanorių brigados talkina Lenkijos armijos profesionalams per „Anakondos“ mokymus. Šie savanoriai praėjusią savaitę vieno ministro buvo apibūdinti kaip „penktoji jėga po sausumos, oro ir specialiųjų pajėgų“.

Vakarų gynybos ekspertas patvirtino, jog esama susirūpinimo dėl vyriausybės kišimosi į Lenkijos kariuomenę. „Lenkija labai gerbiama tarptautiniu mastu. Per pastaruosius 15 metų šalis išleido daug pinigų ir sukūrė vieną geriausių armijų regione. Ji daug paaukojo Afganistane, prarado 40 karių. Neaišku, ką vyriausybė laiko reikalinga pagerinti“, – teigė jis.

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"