TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos apynasris žiniasklaidai

2016 07 05 6:00
Lenkai protestuoja prieš žiniasklaidos įstatymą su plakatais „Kiek dar?“ ir „Laisva“ žiniasklaida“. Reuters/Scanpix nuotraukos

Nors Lenkijos partija „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT) valdžioje yra vos septynis mėnesius, ji jau spėjo priimti ne vieną kontroversišką įstatymą, kuris sulaukė Europos Sąjungos institucijų ir žmogaus teisių organizacijų pasmerkimo. Vienos labiausiai kritikuojamų jų reformų vykdomos žiniasklaidos srityje. Manoma, kad jos kelia grėsmę žodžio laisvei.

Neilgai trukus, kai laimėjo 2015 metų rinkimus, ĮT priėmė žiniasklaidos įstatymą, leidžiantį vyriausybei skirti ir atleisti visuomeninio transliuotojo vadovus. Šis įstatymas įsigaliojo šių metų sausio mėnesį.

Pirmąja įstatymo auka tapo žurnalistas Piotras Maslakas, kurį dar sausio 12-ąją iš valstybinės televizijos atleido naujai paskirtas jos vadovas. Atleidimo priežastis – „nesuderinamos perspektyvos“. Lenkijos žurnalistų asociacijos duomenimis, nuo tada iki dabar iš visuomeninio transliuotojo buvo atleisti ar savo noru pasitraukė 163 asmenys, tarp kurių patys žymiausi ir garsiausi diktoriai bei reporteriai. „Jie nenorėjo dalyvauti politinėje žiniasklaidos pacifikacijoje“, – teigiama asociacijos interneto puslapyje.

Tokie pasitraukimai yra įrodymas, kaip sklandžiai ir tvirtai Jaroslawo Kazcynskio vadovaujama partija perėmė visuomeninio transliuotojo kontrolę, kad galėtų skleisti tai, ką kritikai vadina konservatyvia, nacionalistine ideologija.

Pagal „didįjį žiniasklaidos įstatymą“ Lenkijos visuomeninis transliuotojas bus visiškai priklausomas nuo valdžioje esančių asmenų.

Žiniasklaida turi atstovauti vyriausybei

Žurnalistų ir pilietinių laisvių šalininkų gretose didėja nerimas, kad Lenkijos ir kitų Rytų bei Centrinės Europos vyriausybės linksta į autoritarinį valdymą, o tai kelia didžiulį pavojų žodžio laisvei. Remiantis 2016 metų „Reporterių be sienų“ metiniu pasaulinės žiniasklaidos laisvės indeksu, Lenkija iš 18 pozicijos 2015 metais nukrito į 47 vietą.

„Jie nusimovė pirštines ir net nebebando nieko slėpti“, – laikraščiui „New York Times“ teigė P. Maslakas, kuris valstybinėje televizijoje išdirbo aštuonerius metus. Jo teigimu, vyriausybė siekia perteikti žinią: „Štai kaip mes matome nacionalinę žiniasklaidą. Ji turi atstovauti vyriausybei. Jei su tuo nesutinki, neprivalai čia dirbti.“

Kovo mėnesį iš valstybinės televizijos privalėjo pasitraukti keli P. Maslako kolegos, kurie savo vadovams bandė įrodyti, kad jie privalo parodyti reportažą apie didžiulį, prieš vyriausybę nukreiptą protestą. Tačiau jų vadovai su tuo nesutiko ir vietoj to liepė parengti reportažą apie Lenkijos Vyskupų Konferenciją.

„Juos atleido kitą dieną“, – pasakojo P. Maslakas, kuris šiuo metu dirba privačioje radijo stotyje TOK FM. Čia jis veda rytinę pokalbių laidą.

Praranda žiūrovus

Pokyčiai televizijoje neliko nepastebėti ir žiūrovų. Jie su naujomis reformomis kovoja ne tik protestuodami gatvėse, bet ir perjungdami kanalus.

Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, šių metų balandžio mėnesį pirmą kartą per visą istoriją nuo įkūrimo valstybinės televizijos kanalas TVP1, kuris daug metų buvo pats populiariausias tarp Lenkijos žiūrovų, atsidūrė trečioje vietoje. Jį aplenkė du komerciniai kanalai – „Polsat“ ir TVN. O valstybinis kanalas TVP2 atsidūrė 4 vietoje.

Reikia paminėti, kad, palyginti su praeitais metais, sumažėjo visų televizijų žiūrimumas. 2015 metų gegužę jų bendra rinkos dalis buvo 44,5 procento. Šiemet gegužę ji sudarė 41 procentą. Nors visų televizijų populiarumas smuko, vis dėlto daugiausia žiūrovų prarado TVP1.

Pagrindinė šios televizijos naujienų programa „Wiadomosci“ prarado 750 tūkst. žiūrovų. Šiuo metu ją žiūri mažiau nei 3 mln. žmonių, tai yra mažiausiai per visą programos istoriją. Tačiau naujojo valstybinio transliuotojo „Telewizja Polska“ direktoriaus Jaceko Kurskio teigimu, šie duomenys nėra patikimi, nes apklausa buvo atlikta „užsienio kompanijos“, kuri „suklastojo rezultatus“.

Europos Sąjungos institucijos smarkiai kritikuoja žiniasklaidos reformas Lenkijoje.

Atidėtas įstatymas

Nors patys lenkai vis mažiau žiūri televiziją, labai daug kas už Lenkijos sienų stebi, kas su ja vyksta. Šalies televizija tapo nesenų ginčų tarp Lenkijos valdžios ir įvairių Europos institucijų atstovų arena. Pastarieji yra sunerimę, kad ketvirtį amžiaus gyvuojančiai demokratijai yra iškilęs didžiulis pavojus.

Sausio mėnesio reformų dabartinei vyriausybei buvo negana. Balandžio mėnesį Lenkijos parlamento dauguma nubalsavo už vadinamąjį didįjį žiniasklaidos įstatymą (lenk. Duza ustawa medialna). Pagal šį Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos pasiūlytą įstatymą, visuomeniniai transliuotojai TVP ir „Polskie Radio“, 17 regioninių transliuotojų ir Lenkijos naujienų agentūra PAP būtų reorganizuoti kaip valstybinė, o ne visuomeninė įstaiga.

Pagal įstatymą taip pat bus įkurta šešių narių Nacionalinė žiniasklaidos taryba. Jos narius kartu skirs prezidentas, Senatas ir Seimas. Taryba savo ruožtu skirtų nacionalinių žiniasklaidos agentūrų ir transliuotojų vyriausiuosius redaktorius.

Negana to, į įstatymą įtraukta nauja nacionalinės žiniasklaidos misija. Tikimasi, kad žiniasklaida „ugdys nacionalines tradicijas, patriotines ir humanistines vertybes“. Taip pat pabrėžiama, kad nacionalinė žiniasklaida „turi pareigą skleisti Seimo, Senato ir Lenkijos prezidento požiūrius“. Abu žiniasklaidos įstatymai buvo smarkiai kritikuojami Europos Tarybos, kuri yra viena pagrindinių žemyne žmogaus teises ginančių institucijų. Jų teigimu, Nacionalinės žiniasklaidos tarybos nariai turi būti renkami ir skiriami pagal skaidrias procedūras. Europos Tarybos teigimu, tarybos nariai turi būti kvalifikuoti, nepriklausomi ir perteikti socialinę įvairovę. Jos teigimu, tai, kad visuomeninė televizija ir radijas dabar bus tiesiogiai kontroliuojami vyriausybės, prieštarauja Europos Tarybos žiniasklaidos laisvės nuostatoms.

Įstatymas turėjo įsigalioti liepos 1 dieną, tačiau birželio pradžioje kultūros ministro pavaduotojas Krzysztofas Czabanskis pareiškė, jog jo įsigaliojimas kuriam laikui atidedamas. Tačiau Nacionalinė žiniasklaidos taryba turėtų pradėti veikti nuo rugsėjo 1 dienos. Manoma, kad to priežastis yra tai, jog Lenkija ruošiasi dviems didžiuliams įvykiams – šį penktadienį ir šeštadienį Varšuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui ir artėjančiam popiežiaus Pranciškaus vizitui. Taigi nenorima neigiamo pasaulinės žiniasklaidos dėmesio.

Dirba ir su spauda

Jauni žmonės vis mažiau žiūri televiziją, nes informaciją gauna per įvairius socialinės žiniasklaidos puslapius. Tačiau televizija yra labai svarbi J. Kaczynskio partijai, nes ji populiari tarp vyresnių rinkėjų. Teigiama, kad Lenkijoje mažėja ir laikraščių populiarumas, tačiau valdžioje esanti partija stengiasi tą ////pakeisti.

Kaip teigia „New York Times“, konservatoriai kuria klubus ir organizuoja įvairias kitas veiklas katalikų radijo „Radio Maryja“ klausytojams ir savaitraščio „Gazeta Polska“ skaitytojams. Šis laikraštis iš esmės yra tapęs vyriausybės ruporu ar bent jau spausdina tokius straipsnius, kurie atitinka konservatorių pažiūras. Jo skaitomumas pastaruoju metu gerokai išaugęs.

Birželio pradžioje pats J. Kaczynskis sakė kalbą per nacionalinį tokių klubų susitikimą. „Kaip paaiškėjo, šalyje yra iškilusi diktatūros grėsmė“, – pašaipiai savo oponentų teiginius komentavo J. Kaczynskis. – Mus lygina su fašistais! Mane, kuklų žmogų, lygina su Stalinu, Hitleriu ir Leninu.“ Priešingai, tvirtino jis „Mes nenorime sugriauti demokratijos. Mes norime ją paversti realybe“.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"