TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos bažnyčia ir valstybė – artimesnės nei bet kada

2016 04 15 6:00
Pernai prieš prezidento ir parlamento rinkimus Varšuvoje buvo galima pamatyti plakatą, kuriame pavaizduotas Karolis Wojtyla – velionis popiežius Jonas Paulius II – ragino lenkus priimti gerus sprendimus ir susivienyti. AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkija šią savaitę mini savo krikšto 1050 metų sukaktį. Šiuo metu valstybė yra kaip niekad arti įtakingos Katalikų bažnyčios, kuri padėjo konservatoriams grįžti į valdžią ir dabar raško tos pagalbos vaisius.

Glaudūs Bažnyčios ir valstybės ryšiai užsimezgė dar tada, kai kunigaikštis Mieszko 966 metų balandžio 14-ąją priėmė krikštą. Tas momentas laikomas vienu svarbiausių Lenkijos valstybės steigimo įvykių.

Lenkija savo krikšto metinių minėjimo ceremonijas planavo surengti centriniame Didžiosios Lenkijos regione, kuris yra istorinis šios valstybės lopšys. Vakar vyko Vyskupų Konferencijos posėdis Gniezne, Lenkijos pirmojoje sostinėje. Rytoj tikintieji plūs į Poznanės stadioną žiūrėti roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“.

Lenkijoje 90 proc. iš 38 mln. gyventojų vadina save katalikais. Nors vis mažiau lenkų sekmadieniais eina į bažnyčią, šventojo Jono Pauliaus II tėvynėje pamaldumas tebėra stiprus. Šis lenkas vadovavo Katalikų bažnyčiai nuo 1978 metų iki savo mirties 2005-aisiais. Gamtą mylėjusio popiežiaus sena baidarė nuo pirmadienio eksponuojama Sporto ir turizmo muziejuje Varšuvoje.

Vadovaujasi Bažnyčios mokymu

Religijos ir politikos sąjunga įgavo naują kvėpavimą pernai, kai vyriausybės vairą perėmė dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT). Jos atstovai – prezidentas Andrzejus Duda ir premjerė Beata Szydlo – per viešus pasirodymus dažnai pamini savo tikėjimą.

Pasak Lenkijos mokslų akademijos religijos eksperto Zbigniewo Mikolejko, be šalies kunigų pagalbos ĮT nebūtų laimėjusi parlamento rinkimų. Kai kurie dvasininkai (daugiausia kaimo parapijų) per pamokslus atvirai ragino tikinčiuosius balsuoti už ĮT.

Konservatoriai nevengia savo politinių sprendimų grįsti katalikybės tiesomis. ĮT lyderis Jaroslawas Kaczynskis neseniai pasekė vyskupų pavyzdžiu ir parėmė pasiūlymą griežtinti abortų įstatymą. Jis nusprendė pritarti šiam įstatymo projektui, nors ir yra didelė tikimybė, kad šis opus klausimas suskaldys visuomenę bei jo paties partiją ir dar labiau suvienys vyriausybės kritikus.

„Tokiais klausimais vadovaujuosi vyskupų mokymu“, – sakė J. Kaczynskis. Tas komentaras sulaukė pikto atsakymo iš Danutos Walesos, buvusio prezidento ir Nobelio taikos premijos laureato Lecho Walesos žmonos. Antradienį interviu radijui „Zet“ ji ragino žmonos ir vaikų neturintį ĮT lyderį ateiti į protą.

Vietos žiniasklaida spėliojo, kad J. Kaczynskis siekė įtikinti arkivyskupą sutikti su dabar galiojančiu abortų suvaržymo įstatymu, kad išvengtų priešiškos visuomenės reakcijos. To įstatymo projekto parlamentas dar nesiėmė svarstyti.

Kiti draugystės pavyzdžiai

Netrūksta ir kitų ženklų, rodančių draugiškus Bažnyčios ir valstybės santykius. Pavyzdžiui, daugelis oficialių renginių baigiasi mišiomis.

Vyriausybė neseniai sumažino valstybės finansavimą apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūroms. Šią lengvatą ankstesnė liberali administracija įvedė nepaisydama griežto Bažnyčios nepritarimo.

Šiuo metu rengiamas įstatymo projektas, kuriuo būtų uždrausta parduoti ariamą žemę tiems, kurie dar nėra ūkininkai. Taip siekiama sutrukdyti ją įsigyti užsieniečiams, tačiau bažnyčioms ir religinėms asociacijoms numatoma išimtis.

Bažnyčios atstovai taip pat stengiasi, kad tikyba mokyklose būtų prilyginta tokiems dalykams kaip biologija, matematika ir lenkų kalba. Ši idėja neseniai sulaukė ĮT deleguotos švietimo ministrės palaikymo.

Z. Mikolejko nemano, kad šie santykiai yra simbiotiniai: „ĮT laiko katalikybę instrumentu ir praktikuoja savo pačios religiją – Smolensko religiją su pagoniškais elementais.“ Jis turėjo omenyje judėjimą, kilusį, kai 2010 metais per prezidentinio lėktuvo katastrofą Smolenske Rusijoje žuvo tuometis Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis – J. Kaczynskio brolis dvynys – ir dar 95 žmonės.

Tūkstančiai žmonių dalyvauja kasmet rengiamuose tos katastrofos metinių minėjimuose. Kai kurie lenkai, tarp jų – daugelis ĮT narių, mano, jog tai buvo suplanuota politinė žmogžudystė. Tuo metu tyrėjai dėl lėktuvo tragedijos kaltina pilotą, prastas oro sąlygas ir skrydžių kontrolierių klaidas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"