TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos demokratijos testas

2014 12 02 6:00
Nerimauta, kad rinkėjų aktyvumas dėl skandalų, lydėjusių pirmąjį turą, sekmadienį bus dar mažesnis nei paprastai. AFP/Scanpix nuotraukos

Lenkijos gyventojai sekmadienį į vietos valdžios rinkimus ėjo nusiteikę šiek tiek nepatikliai. Tokias nuotaikas lėmė techniniai nesklandumai ir opozicijos kaltinimai sukčiavimu per pirmąjį ratą, vykusį prieš dvi savaites.

Analitikai nerimavo, kad žmonių aktyvumas per 890 merų rinkimus sekmadienį dėl skandalų, lydėjusių pirmąjį turą, bus dar mažesnis negu paprastai. Partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovas Jaroslawas Kaczynskis ragino šalininkus aktyviai dalyvauti rinkimuose. Jos kandidatams pavyko pelnyti rinkėjų palankumą šalies rytuose.

Kaip rodo balsavusiųjų apklausos, antrajame ture pergalę iškovojo Lenkijos valdančioji liberali partija „Piliečių platforma“. Skelbiama, kad ji laimėjo pagrindiniuose šalies miestuose. „Piliečių platformai“ atstovaujanti Varšuvos merė Hanna Gronkiewicz-Waltz buvo išrinkta trečiai kadencijai. Politikė surinko 58,64 proc. balsų ir įveikė konservatyvųjį varžovą Jaceką Sasiną. Iš viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos“ apklausos matyti, kad valdančiosios partijos kandidatai arba jos sąjungininkai pirmauja Baltijos uostamiestyje Gdanske, vakariniame Poznanės mieste ir pietvakariniame Vroclave.

Daugelį nustebino tai, kad Lenkijoje, kurioje Katalikų bažnyčios įtaka itin stipri, nedidelio Slupsko miestelio meru buvo išrinktas savo homoseksualios pakraipos neslepiantis Robertas Biedronas. Nepriklausomas kandidatas Jacekas Majchrowskis į Krokuvos mero postą perrinktas jau ketvirtai kadencijai iš eilės.

Lenkijos vietos valdžios rinkimai surengti likus šešiems mėnesiams iki prezidento rinkimų ir metams iki parlamento rinkimų. Jų rezultatai, pasak analitikų, yra tarsi barometras, įvertinsiantis valdančiosios "Piliečių platformos" galimybes ir naujosios premjerės Ewos Kopacz politinę galią. Į šias pareigas moteris buvo paskirta, kai iš ministro pirmininko posto pasitraukė partijos lyderis Donaldas Tuskas. Vakar jis pradėjo dirbti Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Tai pirmas iš buvusių komunistinių Rytų Europos šalių kilęs politikas, gavęs vieną svarbiausių postų Briuselyje.

Rinkimus temdė skandalai

Antrojo turo balsavimą temdė kaltinimai rezultatų klastojimu. Per pirmąjį rinkimų ratą, vykusį prieš dvi savaites, kilo didelių techninių nesklandumų. Dėl kompiuterinių sistemų gedimo lapkričio 16 dienos balsavimo rezultatai buvo paskelbti savaite vėliau, nei planuota. Pasitvirtino rinkėjų apklausų prognozės, kad regionų tarybose nedidelę persvarą įgis opozicinė konservatyvi partija "Teisė ir teisingumas". Už jos kandidatus balsavo 26,85 proc. rinkėjų. "Piliečių platformos" atstovai iškovojo 26,36 proc. balsų, Lenkijos liaudies partija - 23,68 proc., Demokratinis kairiųjų aljansas - 8,78 procento. Nors J. Kaczynskio partija surinko daugiausia gyventojų balsų, mandatų ji gaus mažiau negu valdantieji.

Dėl sudėtingos balsavimo sistemos „Piliečių platforma“ turės daugiau vietų regionų valdžios struktūrose – seimeliuose - iš viso 179, o didžiausia opozicinė "Teisės ir teisingumo" partija - 169. Ji tapo lydere šešiose vaivadijose iš 16. Trečiąją vietą užėmė valdančiajai koalicijai priklausanti Lenkijos liaudies partija - 159 mandatai seimeliuose ir dauguma dviejose vaivadijose. Kita didelė Lenkijos partija - Demokratinis kairiųjų aljansas - gavo 28 vietas.

"Piliečių platformos" lyderiai švenčia pergalę antrajame vietos rinkimų ture.

Nors per pastaruosius devynerius metus tai geriausias „Teisės ir teisingumo“ pasirodymas, galutiniai rezultatai labai nuvylė partijos lyderį J. Kaczynskį. Jis tikėjosi, kad rinkėjai jau pavargę nuo „Piliečių platformos“, valdančios šalį nuo 2007-ųjų. Šiai politinei jėgai priklauso ir prezidentas Bronislawas Komorowskis. Sužinojęs, kokie pirmojo rinkimų turo rezultatai, J. Kaczynskis pareiškė, jog balsavimas buvo nesąžiningas. Duodamas interviu lenkų savaitraščiui „Wprost“ opozicinės partijos lyderis pavadino juos "visiškai neįtikimais" ir pridūrė, esą Lenkijoje pradėjo veikti nauja nedemokratiška sistema. Jo žodžiais, faktas, kad buvo delsiama paskelbti rinkimų rezultatus, byloja apie valstybės ir demokratijos krizę.

Tačiau „The Economist“ politikos apžvalgininkai teigia, jog J. Kaczynskis jau seniai rezga įvairias sąmokslo teorijas. Pavyzdžiui, visai neseniai jo partija ėmė kalbėti apie 2010 metais įvykusią lėktuvo katastrofą, per kurią Smolenske žuvo tuometis Lenkijos prezidentas, J. Kaczynskio brolis dvynys. "Teisės ir teisingumo" šalininkai aiškina, kad Rusija sąmoningai sukūrė dirbtinį rūką, kad orlaivis buvo bombarduotas ir kad rusai nužudė gyvus likusius lėktuvo keleivius. Nacionalinio dienraščio "Rzeczpospolita" žurnalistui Michalui Szudrzynskiui dabartinė situacija, susiklosčiusi dėl vietos rinkimų, kažkuo primena Smolensko katastrofą. "Teisės ir teisingumo" rėmėjai, užuot pripažinę rezultatus, yra pasipiktinę ir pasiruošę protestuoti. Kai kurie net sako, kad kiekvienas, nekvestionuojantis rinkimų rezultatų, nėra tikras patriotas.

Po pirmojo turo dešimtys protestuotojų, įtūžusių dėl vėluojančio balsų skaičiavimo, įsiveržė į Lenkijos valstybinės rinkimų komisijos būstinę ir ją užėmė. Dauguma demonstrantų buvo nacionalistinės partijos „Teisė ir teisingumas“ šalininkai. Jie tvirtino norintys, kad atsistatydintų Valstybinės rinkimų komisijos nariai. Kaip nurodoma, pareigūnai sulaikė 12 protestuotojų, įtariamų neteisėtu įsibrovimu. Už tai gresia laisvės atėmimas iki vienų metų.

Reikia gelbėti demokratiją?

Balsavusiųjų rinkimuose apklausos rodė, kad „Teisė ir teisingumas“ per pirmąjį turą nugalėjo valdančiąją partiją didesniu skirtumu, nei skelbiama oficialiai. J. Kaczynskis tikino, jog balsavimo rezultatai suklastoti, ir ragino pakartoti rinkimus. Anot jo, negaliojančių biuletenių (17,93 proc.) ir pranešimų apie įvairius balsavimo proceso pažeidimus buvo tiek daug, kad su tokia padėtimi tiesiog nevalia taikstytis. Kai kurie pareigūnai įsitikinę, jog žmones klaidino ir naujo dizaino rinkimų brošiūros, todėl neretas jų balsavimo biuleteniuose vietoj vieno pažymėjo daugiau kandidatų.

Lenkijos ministrė pirmininkė atmetė reikalavimą iš naujo rengti rinkimus. Jos manymu, tai akivaizdus opozicijos mėginimas pakenkti šalies demokratijai. E. Kopacz pareiškė, kad demokratija Lenkijoje veikia puikiai. Sekmadienio vakarą vyriausybės vadovė padėkojo lenkams už balsus ir pridūrė, jog rinkimų rezultatai rodo valstybės demokratijos pergalę. Prieš rinkimus politikė kalbėjo, kad šis balsavimas - puiki proga įrodyti, jog Lenkijos demokratija stipresnė už politikų barnius ir skandalus. “Tik jūs galite paneigti pavojingą tezę, kad šiandien Lenkija yra artimesnė Baltarusijai, o ne Vakarams”, - sakė premjerė rinkėjams. Taip ji atsikirto J. Kaczynskiui, kurio žodžiais tariant, šalies politinė realybė krypsta į Rytų kaimynus.

Lenkijos prezidentas B. Komorowskis pabrėžė, kad po rinkimų visada vieni būna patenkinti rezultatais, kiti - nusivylę. Jis įsitikinęs, jog demokratinėje valstybėje tai visiškai normalu.

J. Kaczynskis pagrasino apskųsti rinkimų „klastojimą“ teismui ir paragino gruodžio 13-ąją surengti Varšuvoje demonstraciją. Lenkams ši data simboliška - tą dieną minimos generolo Wojciecho Jaruzelskio represijų prieš profsąjungą „Solidarumas“ pradžios metinės. „Privalome skelbti pavojaus signalą ir išgelbėti Lenkijos demokratiją“, - tvirtino opozicijos lyderis. J. Kaczynskis ir Demokratinio kairiųjų aljanso pirmininkas Leszekas Milleris pareiškė teiksiantys teisės akto projektą, siūlantį sutrumpinti per šiuos rinkimus išrinktų pareigūnų kadenciją.

Žiniasklaida, politikai ir rinkėjai dėl klaidų kaltina rinkimų komisiją. Teisingumo ministras Cezary Grabarczykas naujienų televizijai TVN24 irgi užsiminė, kad priežasčių nerimauti esama. Privati bendrovė, atsakinga už balsų skaičiavimo sistemą, laimėjo viešą konkursą likus trims mėnesiams iki rinkimų. Ji buvo vienintelė paraišką pateikusi kandidatė. Vietos informacinių technologijų ekspertai aiškino, kad patikimai sistemai sukurti reikia bent trijų mėnesių. C. Grabarczykas patikino, jog nebūtų naudojęs sistemos, kuri dar nebuvo visiškai veikianti likus vos savaitei iki balsavimo.

Prokurorai jau pradėjo tyrimą dėl įtariamos kibernetinės atakos prieš komisijos tinklalapį, o aukšto rango pareigūnas Kazimierzas Czaplickis vakar pasitraukė iš posto dėl nesklandumų, susijusių su balsų skaičiavimo rezultatų paskelbimu. Varšuvos prokuratūros atstovas Przemyslawas Nowakas sakė, kad įsilaužėliai sugebėjo atakuoti komisijos tinklalapį, bet ne balsų skaičiavimo sistemą. Dėl kompiuterinės sistemos gedimų, nesusijusių su ataka, kai kuriose apylinkėse balsus teko skaičiuoti rankomis.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"