TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos ir JAV romantika blėsta

2016 03 18 6:00
Sakoma, kad valdančiųjų užsispyrimas laikytis įsikibus savo reformų - skaudus smūgis Lenkijos demokratijai. AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkija seniai vadina save pagrindine JAV sąjungininke Vidurio ir Rytų Europoje. Tačiau prieštaringos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT) reformos kelia pavojų ilgametei šalių draugystei.

Praėjusią savaitę Venecijos komisija, išnagrinėjusi Lenkijos naujosios konservatyvios vyriausybės vykdomas reformas, nurodė, kad paralyžiuodama Konstitucinio Tribunolo veiklą Lenkija gali sužlugdyti „demokratiją, žmogaus teises ir įstatymų viršenybę“.

Pernai į valdžią atėję konservatoriai žadėjo imtis didelių pokyčių, kurie padėtų skurstantiems ir leistų paremti tradicines katalikiškas vertybes. Šios politinės jėgos lyderiai teigė, jog reformuoti Konstitucinį Tribunolą reikia tam, kad būtų sumažinta anksčiau valdžiusios Piliečių platformos įtaka. Liberalai esą nesąžiningai prikišo savo šalininkų į valstybines institucijas. Piliečių platforma žengė neteisėtą žingsnį, kai paskyrė du Konstitucinio Tribunolo teisėjus, nors dar nebuvo pasibaigusios jų pirmtakų kadencijos. Būtent tai suteikė pagrindą imtis Konstitucinio Tribunolo reformų.

JAV pareigūnų dėmesys

Kai kurie ekspertai teigia, kad ĮT užsispyrimas laikytis įsikibus savo reformų yra skaudus smūgis šios Europos Sąjungos ir NATO narės demokratijai. JAV prezidento Baracko Obamos administracija taip pat yra sunerimusi dėl pastarojo meto įvykių Lenkijoje. „Naujoji Lenkijos vyriausybė yra dar gana jauna ir ieško savo kelio“, – sakė vienas JAV pareigūnas. Jo teigimu, Vašingtonui rūpi, ar Varšuva toliau gerbs liberalios demokratijos principus.

Lenkijos vyriausybė atsisakė pripažinti Venecijos komisijos sprendimą. ĮT vadovas Jaroslawas Kaczynskis tvirtino, kad Konstitucinio Tribunolo reformos yra nacionalinio suverenumo reikalas ir kad vyriausybė nenusileis Briuseliui. Pasak užsienio reikalų ministro Witoldo Waszczykowskio, Venecijos komisijos ataskaita yra ne nutartis, o tam tikra neįpareigojanti politinė nuostata.

Ekspertų teigimu, JAV administracija mėgina Lenkijai pasiųsti aiškių ženklų. Tai rodo įvairių JAV pareigūnų dėmesys ir komentarai. Sausį buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Friedas Varšuvoje susitiko su Užsienio reikalų ministerijos pareigūnais, taip pat su J. Kaczynskiu. Praėjusį mėnesį sostinėje lankėsi ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland.

Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ neseniai skelbė, jog kovą dabartinis JAV ambasadorius Paulas Wayne'as Jonesas per privatų susitikimą kreipėsi į ĮT lyderį, kad šis paragintų vyriausybę atsisakyti Konstitucinio Tribunolo reformų ir užbaigtų politinę krizę. Tačiau valdančiosios partijos atstovo Jaceko Sasino teigimu, šią istoriją opozicija išgalvojo, nes norėjo įbauginti tautą. Pasak politiko, JAV nediktuoja Lenkijai sąlygų.

Gali likti nuošalyje

Vasarį į premjerę Beatą Szydlo raštu kreipėsi trys vyresnieji JAV senatoriai – Johnas McCainas, Richardas Durbinas ir Benjaminas Cardinas. Vadindami save Lenkijos draugais jie įspėjo, kad Konstitucinio Tribunolo reformos ir valstybinės žiniasklaidos kontrolės įstatymas gali pakenkti šalies demokratijai. W. Waszczykowskis pažymėjo, kad senatoriai buvo klaidingai informuoti apie padėtį Lenkijoje.

Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius atkirto: „Žmonės, kurie pradėjo kurti savo valstybę tik XVIII amžiuje, pasakoja mums, kas yra demokratija. Mūsų tauta jau XIII-XIV amžiuje turėjo atstovaujamosios demokratijos struktūras.“

Liepą Varšuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas. Šalyje nerimstant politinei krizei, pasigirdo gandų, kad jis gali būti perkeltas į kitą valstybę, esą JAV delegacija pasirengusi jį boikotuoti. Šią savaitę W. Waszczykowskis nuramino, kad vidaus problemos nepaveiks susitikimo darbotvarkės. Lenkijai jis labai svarbus, nes pareigūnai siekia susitarti dėl nuolatinių Aljanso pajėgų bazių steigimo šalyje. Įtakingas JAV leidinys „Foreign Policy“ sausį rašė, kad B. Obama yra vienintelė Lenkijos viltis. Ekspertų teigimu, dėl savo konstitucinių reformų Varšuva gali atsidurti nuošalyje, o būsimos bazės – iškilti ne tokiose prieštaringose sąjungininkėse, pavyzdžiui, Estijoje ar Latvijoje.

Baltieji rūmai gali nuspręsti skirti mažiau simpatijų valstybei, tolstančiai nuo įprastų demokratinės valstybės normų. Šią tendenciją jau galima pastebėti artėjant branduolinio saugumo viršūnių susitikimui, kuris vyks kovo 31 dieną Vašingtone. Jame dalyvaus Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Nepaisant Lenkijos pastangų, JAV nepatvirtino, kad bus surengtas privatus prezidentų susitikimas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"