TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos ir Rusijos santykiai vėl šlubuoja

2013 12 20 6:00
Lenkijos Nepriklausomybės dieną nacionalistiškai nusiteikusi grupuotė surengė išpuolį prieš Rusijos ambasadą Varšuvoje. telegraph.co.uk nuotrauka

Atrodytų, kad pastaruoju metu Lenkijos ir Rusijos santykiai ima krypti teigiama linkme. Tačiau keli incidentai parodė, kad šis pagerėjimas - laikinas ir gana paviršutiniškas. Niekur nedingusios giluminės Lenkijos ir Rusijos santykių problemos aptariamos geopolitika.lt publikuotame Viktoro Denisenko straipsnyje.

Šių valstybių santykiai pradėjo gerėti po Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos prie Smolensko 2010 metų balandį. Per šią katastrofą žuvo ne tik prezidentas Lechas Kaczynskis, bet ir nemaža dalis Lenkijos politinio elito. Tuomet aukšti pareigūnai vyko į Rusiją pagerbti Katynės tragedijos aukų: 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD budeliai sušaudė daugiau kaip 20 tūkst. Lenkijos piliečių, dauguma jų buvo Lenkijos karininkai. Katynė ilgą laiko buvo viena skausmingiausių dvišalio politinio dialogo temų. Tačiau po naujos tragedijos visi nesutarimai kuriam laikui buvo pamiršti.

Santykių gerėjimą iš dalies nulėmė ir L.Kaczynskio žūtis. Šis Lenkijos prezidentas pasižymėjo ypač griežtu požiūriu į Rusiją. Tai po 2010 metų tragedijos ir paskatino naujų sąmokslo teorijų atsiradimą. Pasak jų, lėktuvo katastrofą neva galėjo specialiai organizuoti Rusijos specialiosios tarnybos ir taip pašalinti neįtinkantį kaimynų šalies vadovą. Tačiau vargu ar būtų tikslinga šias teorijas rimtai nagrinėti.

Išpuoliai prieš ambasadas

Šis Lenkijos ir Rusijos santykių pagerėjimas buvo tik laikinas reiškinys. Lapkričio 11 dieną, per Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjimą, nacionalistiškai nusiteikę vadinamojo Nepriklausomybės maršo dalyviai surengė išpuolį prieš Rusijos ambasadą Varšuvoje. Užpuolikai padegė apsauginio būdelę, bandė perlipti tvorą ir patekti į ambasados teritoriją, mėtė į ją akmenis ir butelius.

Rusija reagavo griežtai. Maskvos neįtikino Varšuvos pasiteisinimas, kad išpuolį organizavo tik mažos, nacionalistiškai nusiteikusios Lenkijos visuomenės dalies atstovai. Nėra aišku ir tai, ar Rusijos ambasados puolimas buvo planuojamas iš anksto, ar ambasados pastatas tiesiog atsitiktinai pasitaikė nacionalistų kelyje. Maskva nenorėjo girdėti jokių pasiteisinimų ir pareiškė, kad Lenkijos visuomenėje „vyrauja rusofobiškos nuotaikos“.

Vos po kelių dienų Rusijos ultradešiniųjų jėgų atstovai surengė atsakomąją akciją: Lenkijos ambasados Maskvoje teritoriją apmėtė dūmų užtaisais. Akcijos rengėjai taip reikalavo „gerbti Rusiją“.

Abipusiai dūriai rodo, kad Lenkijos ir Rusijos santykiai vėl įtempti. Tačiau būtų sunku tai pavadinti netikėta situacija. Ko gero, didesnių iliuzijų Rusijos atžvilgiu Lenkija niekada neturėjo. Be to, vargu ar Rusijoje buvo įsigalėjusi stipri meilė Lenkijai.

Lenkija stiprina gynybą

Lenkija yra tarp tų naujųjų NATO šalių, kurios skiria savo gynybai ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto, t. y. tiek, kiek neoficialiai sutarta visų Aljanso narių (beje, kita tokia pat atsakinga valstybė yra Estija). Šią Lenkijos strategiją galima paaiškinti ne vien pagarba Šiaurės Atlanto aljanso partneriams ir prisiimtiems įsipareigojimams. Nesunku suprasti, kad gynybinis šalies potencialas stiprinamas pirmiausia atsižvelgiant į galimą grėsmę iš Rytų.

Kalbėti apie potencialų Rusijos ir Lenkijos karą, ko gero, būtų taip pat absurdiška kaip ir aptarinėti sąmokslo teorijas, susijusias su L.Kaczynskio žūtimi, tačiau gynybos pajėgumo stiprinimas leidžia Lenkijai jaustis kiek ramiau.

NATO nenori laikyti Rusijos savo prieše. Šiaurės Atlanto aljanso vadovybė nuosekliai laikosi šios pozicijos, ignoruoja karingas Rusijos oficialių asmenų kalbas ir tam tikrus nedraugiškus veiksmus. Nepaisoma ir to, kad Maskva šiandien nemažai dėmesio skiria savo kariuomenei modernizuoti. Savotiška tradicija tapo staigūs karinių pajėgų parengties patikrinimai, kuriuos reguliariai rengia Maskva. Čia verta priminti, kad tradicinių strateginių karinių pratybų „Zapad“ („Vakarai“) scenarijai vienaip ar kitaip modeliuoja Rusijos (ir Baltarusijos) pajėgų karinius veiksmus Vakarų kryptimi, t. y. įžengiant į Baltijos šalių ar Lenkijos teritoriją. Atrodo, kad bent jau Varšuva nėra linkusi to ignoruoti.

Geopolitinių paradigmų ribos

Iš esmės Lenkijos ir Rusijos nesutarimai yra labai panašūs į tuos, kurie egzistuoja tarp Rusijos ir Baltijos šalių. Juos lemia skirtingas istorijos vertinimas, be to, Rusija neretai kaltina Lenkiją, kaip ir Lietuvą, Latviją bei Estiją, „patologiška rusofobija“.

Tačiau Rusijos požiūris į Lenkiją nėra vienareikšmis. Ji taip pat galbūt norėtų pasinaudoti šia valstybe savo tikslams pasiekti. Beje, po minėtos 2010 metų tragedijos pirmiausia pati Rusija pakeitė retoriką Lenkijos atžvilgiu. Belieka apmąstyti, kuo Lenkija - kitos geopolitinės paradigmos atstovė - gali būti naudinga Rusijai.

Lenkija yra didelė ir ambicinga Europos Sąjungos valstybė. Veikiant per ją, pasitelkus Rusijos pamėgtą "skaldyk ir valdyk" strategiją, galima bandyti išardyti susivienijusios Europos šeimą. Tai paveiktų geopolitinį balansą žemyne Rusijos naudai.

Pavyzdžiui, dar 2000-aisiais rusų filosofas ir eurazijinės integracijos šalininkas Aleksandras Duginas rašė, jog verta skatinti etninę įtampą tarp Lietuvos ir Lenkijos, kad vėliau Rusija ja galėtų pasinaudoti. Panašaus pobūdžio projektų galima rasti ir daugiau. Pavyzdžiui, rusų politologas Vladislavas Gulevičius mano, kad egzistuoja galimybė suvienyti krikščionių - Lenkijos katalikų ir Rusijos stačiatikių - jėgas, nukreipus jas prieš Vakarų europiečių civilizaciją, kuri neva išgyvena moralinę ir etinę krizę.

Tačiau vargu ar Rusijai tikrai pavyktų įtraukti Lenkiją į savo įtakos sferą. Ypač dabar, kai Lenkijos interesai yra sukoncentruoti Europos Sąjungos politiniame lauke. Net minėtas interesų suvienijimas religiniu pagrindu yra gana abejotinas, nes tarp Stačiatikių ir Katalikų bažnyčių egzistuoja rimtas atotrūkis, kurį būtų sunku įveikti. Lenkija ir Rusija atstovauja skirtingoms religinėms, politinėms bei vertybinėms civilizacijoms, taigi sąjunga tarp jų yra sunkiai įsivaizduojama, tačiau tai neeliminuoja Lenkijos iš Rusijos geopolitinių žaidimų ir interesų lauko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"