TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos kelių tvarkymo nesėkmės

2013 10 28 6:00
Taip šių metų gegužę atrodė vis dar nebaigtas statyti tiltas prie Lenkijos ir Čekijos sienos. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai prieš penkerius metus Lenkija pradėjo tvarkyti kelius ir jos Valstybinė greitkelių agentūra ėmė sudarinėti su rangovais milijardų eurų vertės sutartis, buvo manoma, kad naudos turės visi. Atgyvenę Lenkijos keliai atitiks XXI amžiaus standartus, Europos statybos įmonės ekonomikos krizės laikotarpiu gaus pelningas sutartis, o Europos Sąjunga, kurios pinigai padėjo finansuoti darbą, galės pasigirti, kaip padėjo.

Didžiąją dalį kelių Lenkija sutvarkė. Tačiau daugeliu kitų aspektų vienas didžiausių statybos projektų Europoje rimtai nenusisekė. Keletas rangovų teigia, jog Lenkija liko skolinga milijardus eurų, ir vis dar kovoja dėl jų teismuose. Bankrutavo daugybė Lenkijos įmonių, o tarptautinės kompanijos skundžiasi patyrusios didelių nuostolių dėl institucijų nenoro lanksčiau vertinti sutarčių sąlygas.

Taupė pernelyg stropiai

Anot naujienų agentūros „Reuters“, dėl susiklosčiusios situacijos šį kartą reikėtų kaltinti ne korupciją, o pernelyg uolų taupymą. Lenkija įsikibo į iš anksto nustatytą biudžetą ir sutartyse numatytas kainas. Tai ir buvo pagrindinė klaida. Pramonėje, kurioje įmonės per konkursus nuolat siūlo mažiausias įmanomas kainas, o darbų išlaidos reguliariai viršija preliminarius skaičiavimus, Lenkija dažnai atsisakydavo padidinti išlaidų ribą. Šalis ne visada atsižvelgdavo ir į inžinierių – net valstybės samdytų nepriklausomų ekspertų – perspėjimus, kad projektus ir planus reikėtų keisti.

Pramonės grupių ir statybos bendrovių vadovai teigia, jog troškimas sutaupyti paveikė begalę projektų ir daugybei juose dalyvavusių įmonių sukėlė nemažai problemų. Viena iš daugiausia nuostolių patyrusių kompanijų buvo Austrijos "Alpine Holding GmbH". Šių metų birželį įmonė pradėjo bankroto procedūras. Tai didžiausia žlugusi Austrijos verslo bendrovė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jaroslawas Duszewskis, buvęs „Alpine Holding GmbH“ vadovas, kreipimesi į Lenkijos valstybinę greitkelių agentūrą rašė, kad projektas, kuris turėjo būti labai sėkmingas Europai, virto "skerdykla Lenkijos ir Europos įmonėms".

Penkios kitos Austrijos, Lenkijos, Vokietijos, Airijos ir Ispanijos firmos vis dar ginčijasi dėl išmokų. Visos, išskyrus vieną, teigia iškėlusios ieškinius Valstybinei greitkelių agentūrai, bet jie iki šiol neišnagrinėti. Vokietijos „Bilfinger“ antrinė įmonė siekia išspręsti ginčą ne teisminiu būdu.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas gynė agentūros darbuotojus ir sakė, kad užsienio spaudimui Lenkija nenusileis. Žurnalistai buvo nukreipti į Susisiekimo ministeriją, bet ši taip pat užstojo agentūrą, - esą ji veikė vadovaudamasi su rangovais pasirašytomis sutarčių sąlygomis.

Kaip niekur kitur

Lechas Witeckis, valstybinės greitkelių agentūros vadovas, vykdė standartinę praktiką šioje pramonės šakoje: agentūra paskelbia kelio projekto konkursą, o rangovai siūlo kainas. Paprastai laimi įmonė, pasiūliusi nutiesti kelią pigiausiai.

Tačiau Frankas Kehlenbachas, Europos tarptautinių rangovų įmonių lobistų grupės direktorius, pabrėžė, kad dviem svarbiais aspektais Lenkijos taktika skiriasi nuo to, kaip panašios sutartys vykdomos kitose Europos šalyse. Pirmiausia - Greitkelių agentūra daugeliu atvejų nepatikslindavo projekto detalių, nors ir būdavo prašoma. Tai palikdavo bendrovėms du pasirinkimus: rizikuoti ir siūlyti kainą neaiškiomis sąlygomis arba pasitraukti iš konkurso.

F.Kehlenbachas paaiškino, kad Vokietijoje ir kitose Europos šalyse dažnai paprašoma patikslinti konkurso sąlygas. Tada organizuojamas susitikimas ir kandidatams viskas išaiškinama, o Lenkijoje sakoma: „Jeigu jums kyla problemų dėl konkurso dokumentų, nedalyvaukite jame.“ Lenkijos susisiekimo ministerija minėjo, kad bendrovės, kurios mano, jog gavo per mažai informacijos, gali kreiptis į nepriklausomą vertintoją, bet nėra duomenų, kad kuri nors kompanija būtų taip pasielgusi.

Trūko lankstumo

Kai rangovai susidurdavo su nenumatytais sunkumais – tarkime, Antrojo pasaulinio karo laikų bombomis statybų aikštelėse ar dizaino trūkumais – ir jiems tekdavo pareguliuoti projekto išlaidas, agentūra nuosekliai atmesdavo bet kokius pakeitimus. Tai antra kliūtis, kurią įvardijo statybos įmonių, turėjusių reikalų su Greitkelių agentūra, vadovai. F.Kehlenbachas teigė, jog paprastai, kai iškyla problemų, rangovas ir užsakovas susėda kartu ir susitaria dėl kainos. Tačiau Lenkijos valdžios institucijos tokiais klausimais nesiderėdavo, nurodydavo rangovams tiesiai kreiptis į teismą.

Agentūros vadovas L.Witeckis tvirtino „Reuters“, kad daugeliu atvejų lanksčiai vertindavo sutarčių sąlygas, bet tik tada, jei rangovų reikalavimai būdavo pagrįsti. Jis tikino veikęs pagal Lenkijos įstatymus ir laikydamasis sutarčių, kurias rangovai patys pasirašė, sąlygų. L.Witeckis dar pridūrė, kad agentūra nutiesė tūkstančius kilometrų kokybiškų kelių, tad projektui skirti pinigai buvo panaudoti naudingai.

Liepos mėnesį Lenkijos statybos pramonės lobistų grupių sąjunga kreipėsi į Lenkijos vyriausybę ir apkaltino Greitkelių agentūrą naudojant savo galią rangovams pakenkti. Kreipimesi sakoma: "Valstybė yra atsakinga už šimtų statybos įmonių bankrotą ir už tūkstančius darbo netekusių lenkų, kurie dar visai neseniai dirbo statybos pramonėje.“

Situaciją tiria Europos Komisija

Birželį Austrijos, Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Nyderlandų ir Portugalijos ambasadoriai Lenkijoje parašė skundą ministro pirmininko pavaduotojui Januszui Piechocinskiui. Jame teigiama, jog vyriausybė turėtų įsikišti, kad būtų išvengta neigiamo poveikio Lenkijos verslo aplinkos įvaizdžiui. Manoma, kad ieškinių, pateiktų Lenkijos teismams dėl Greitkelių agentūros, vertė sudaro apie 2,35 mlrd. eurų.

Shirin Wheeler, Europos Komisijos Briuselyje atstovė, minėjo, jog tiriama, ar sutartys buvo vykdomos laikantis ES viešųjų pirkimų taisyklių. Komisija nepateikė informacijos apie tyrimą, tačiau diplomatai sako, kad jis susijęs su rangovų skundais dėl Greitkelių agentūros.

Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"