TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos parlamento rinkimus triuškinamai laimėjo euroskeptiški konservatoriai

2015 10 25 23:59
Jaroslawas Kaczynskis. AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijos konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) triuškinama pergale laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, ir galės sudaryti vyriausybę be kitų partijų, nutraukdama aštuonerius metus trukusį centristų valdymą.

Euroskeptiška PiS, vadovaujama Jaroslawo Kaczynskio, užsitikrino absoliučią daugumą, kaip rodo vėliausios vietos televizijos prognozės, ir galbūt net pirmą kartą nuo komunizmo žlugimo išstūmė iš parlamento kairiųjų partijų atstovus.

Tai geriausias šios konservatorių partijos, patraukusios rinkėjus į savo pusę itin griežta retorika dėl Europos migrantų krizės ir dosniais pažadais užtikrinti gerovę, rezultatas per visus parlamento rinkimus. Vis dėlto PiS pozicija gali aptemdyti ryšius su Europos Sąjunga ir dar labiau padidinti įtampą santykiuose su Rusija.

„Tai pirmasis kartas per Lenkijos demokratijos istoriją, kai viena partija užsitikrino (absoliučią) daugumą“ Seime, parlamento žemesniuose rūmuose, pareiškė J.Kaczynskis savo pergalės kaboje netrukus po to, kai centro dešinės Pilietinės platformos (PO) ministrė pirmininkė Ewa Kopacz pripažino pralaimėjimą.

66 metų politikas taip pat atidavė pagarbą savo velioniui broliui dvyniui, velioniui prezidentui Lechui Kaczynskiui, kuris žuvo 2010 metais per vyriausybinio lėktuvo katastrofą netoli Smolensko vakarų Rusijoje.

„Be jo šiandien nebūtume čia. Jo dvasia yra stipresnė negu kūnas. Turime išlaikyti jo atminimą gyvą“, – sakė J.Kaczynskis, taip pat priminęs apie daugybę iškilių Lenkijos veikėjų, žuvusių per tą tragišką įvykį.

Jis pabrėžė, kad PiS nesieks politinio keršto prieš nugalėtą PO.

„Nebus jokio keršto ir (mėginimų) atsilošti; nebus spardomi tie, kas parkrito – parkrito dėl savo kaltės ir pelnytai“, – aiškino J.Kaczynskis.

„Mums reikia pristatyti demokratijos paketą; turime parodyti, kad Lenkijos visuomenės gyvenimas gali atrodyti visiškai kitaip“, – pridūrė PiS lyderis.

J.Kaczynskis pats nesiekė premjero posto, tačiau, kaip tikimasi, jis sieks iš už užkulisių vadovauti vyriausybei, prie kurios vairo veikiausiai stos Beata Szydlo, etnografijos studijas Jogailos universitete Krokuvoje baigusi angliakasio dukra, sėkmingai vadovavusi prezidento rinkimų kampanijai gegužės mėnesį.

Į valdžią jis veržėsi kurstydamas Europos migrantų krizės, kuri yra rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo, išprovokuotas baimes, ir analitikai teigia, jog yra tikimybė, kad PiS vyriausybė pakeis E.Kopacz sprendimą sutikti priimti pabėgėlius pagal ES kvotų planą.

Ekspremjeras teigė, kad pabėgėliai atneša „cholerą į Graikijos salas, dizenteriją į Vieną“ ir yra užsikrėtę „įvairiais parazitais, pirmuonimis, kurie nekelia pavojaus tų žmonių (pabėgėlių) organizmuose, bet gali būti pavojingi čia“, Europoje.

Tokius PiS lyderio pasisakymus plačiai kritikavo centristinių pažiūrų politikai ir žiniasklaida, prilyginusi juos neapykantą kurstančioms kalboms, panašiomis į nacių propagandą.

J.Kaczynskis teigia, kad Varšuva turėtų nepriimti pabėgėlių, o finansiškai remti ES pastangas spręsti krizę. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad beveik 60 proc. lenkų pritaria tokiam jo požiūriui.

„Didysis sugrįžimas“

„Po aštuonerių metų opozicijoje Kaczynskis pasiekė didįjį sugrįžimą“, – sakė Varšuvoje dirbantis politikos analitikas Erykas Mistewiczius.

Lenkija tapo Rytų Europos sunkiasvore po ketvirtį šimtmečio trukusio staigaus ekonomikos augimo, o gyvenimo standartai šalyje smarkiai pagerėjo nuo komunistinio režimo subyrėjimą 1989 metais.

Bet nors šiais metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas tikriausiai padidės 3,5 proc., o nedarbas išlieka mažesnis negu 10 proc., daugeliui rinkėjų nusibodo ligšioliniai valdantieji – daugelis įsitikinę, kad vyriausybė pinigus leidžiami ne ten, kur reikėtų.

Valdančioji Pilietinė platforma (PO) taip pat neatsigavo dėl pernai birželį Lenkijoje kilusio „Veitergeitu“ („Waitergate“, pagal „waiter“ – anglų kalba „padavėjas“) praminto skandalo, kai buvo paviešinti prašmatniame Varšuvos restorane slapta įrašyti PO ministrų pokalbiai. Visuomenę smarkiai supykdė tai, kad įtakingi politikai aptaria darbo reikalus prabangiai vakarieniaudami už mokesčių mokėtojų pinigus.

Be to, analitikų nuomone, liberaliąją PO smarkiai susilpnino jos centristinių pažiūrų lyderio Donaldo Tusko perėjimas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą.

„Lenkija dabar yra ekonomiškai besivystanti šalis. Nedarbas yra vienaženklis. Tokios būklės Lenkiją paliekame tiems, kurie šiandien laimėjo rinkimus“, – pripažindama pralaimėjimą E.Kopacz sakė savo rinkimų štabe Varšuvoje.

„Atminkite, tie aštuoneri (pastarieji) metai nepraėjo veltui“, – pridūrė ji apie dvi kadencijas, kurias valdžioje buvo PO vyriausybė.

Kaip rodo naujausia viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos“ atlikta balsavusių rinkėjų apklausa, PiS užsitikrino 37,7 proc. balsų, todėl dabartinė pagrindinė opozicijos partija gali tikėtis 232 mandatų 460 vietų Seime, Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose.

Ankstesnė „Ipsos“ apklausa prognozavo šiai partijai daugiau negu 240 vietų, o jos galutinis mandatų skaičius gali dar sumažėti, jeigu kuri nors iš mažesniųjų partijų perkops būtiną balsų slenkstį ir pateks į parlamentą.

Todėl PiS teks kiek palaukti, kol paaiškės galutiniai rezultatai, prieš nusprendžiant, ar bus ieškoma politinių partnerių Seime.

Nauja „Ipsos“ apklausa rodo, kad PO surinko 23,6 proc. balsų, todėl gautų 137 vietas Seime.

52 metų B.Szydlo viliojo rinkėjus pažadais sutrumpinti senatvės pensijos amžių, įvesti dosnias šeimos išmokas, įvesti mokesčius bankams bei užsienio kapitalo prekybos centrams ir sumažinti mokesčius mažoms bei vidutinėms įmonėms.

Ši jos populistinė programa daugiausia yra nukreipta į pagrindinį PiS elektoratą skurdžiau gyvenančiuose ir uoliau katalikybės besilaikančiuose šalies rytuose, kurie vadinami „Lenkija B“, bei viešojo sektoriaus darbuotojus. Bet kritikai įspėja, kad jų įgyvendinimas destabilizuotų viešuosius finansus.

„Kaczynskis 2.0“

Dešinioji PiS pastarąjį kartą valdžioje buvo 2005–2007 metais, kai premjero pareigas ėjęs J.Kaczynskis dirbo su savo broliu dvyniu, kuris užėmė prezidento postą.

Tas laikotarpis pasižymėjo vidaus politiniais neramumais, kuriuos provokavo karingas brolių Kaczynskių valdymo stilius ir įtampa užsienio politikoje dėl jų antivokiškų bei antirusiškų pažiūrų, taip pat dėl ginčo su ES dėl Lenkijos pastangų užsitikrinant didesnį vaidmenį priimant bloko sprendimus.

„Dabar galime pamatyti „Kaczynskis 2.0“, – E.Mistewiczius sakė AFP, prognozuodamas, kad PiS lyderis gali sušvelninti savo politiką.

„Užuot agresyviai surėmęs ragus su ES, jis ieškos būdų gauti iš jos didžiausią naudą. Su Rusija jis taip pat gali siekti užkirsti kelią konfrontacijai“, – pridūrė ekspertas.

Analitikai sutaria, kad PiS toliau stiprins Lenkijos saugumo politiką NATO aljanse ir palaikys glaudžius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, kurdamos buferį, turintį apsaugoti nuo bet kokios grėsmės iš Rusijos.

Konservatoriai taip pat tikriausiai sieks išsaugoti Lenkijai teisę plėtoti anglimis kūrenamų jėgainių energetiką per artėjančias derybas dėl pasaulio klimato pokyčių, o Varšuvos prisijungimas prie euro zonos išliks tolima perspektyva.

Kai kurie perspėja, kad J.Kaczynskio sugrįžimas gali iš naujo įsukti politinę dinamiką su autoritarinėmis gaidelėmis ir keliančią pavojų liberaliajai demokratijai.

„Jei po rinkimų PiS valdys viena su prezidentu sąjungininku, Lenkija taps dar viena Vengrija“, – įspėjo Lenkijos mokslų akademijos profesorius Radoslawas Markowskis.

Pawelas Kukizas, politinėje scenoje anksčiau nefigūravęs buvęs pankroko atlikėjas, kuris per gegužę vykusius prezidento rinkimus netikėtai surinko 20 proc. balsų, į parlamentą atvedė savo partiją „Kukiz'15“.

Kaip prognozuojama, judėjimas „Kukiz'15“, nusistatęs prieš tradicinį politikos elitą, liko trečias, surinkęs 8,7 proc. balsų ir tikriausiai turės 42 mandatus Seime.

Liberalios pakraipos Šiuolaikinė partija (Nowoczesna), kuriai vadovauja 43 metų neoliberalas ekonomistas Ryszardas Petru, gavo 7,1 proc. balsų (30 mandatų), o agrarinė Lenkijos liaudies partija (Polskie Stronnictwo Ludowe, PSL), kuri yra jaunesnioji dabartinės PO koalicijos partnerė, – 5,2 proc. (18 mandatų).

Vienas mandatas turi atitekti vokiečių mažumos atstovui.

„Jungtinė kairė“ (Zjednoczona Lewica, ZL), kurią į rinkimus vedė 40 metų antiklerikališkai nusiteikusi kompiuterijos specialistė Barbara Nowacka, surinko apie 7,5 proc. balsų veikiausiai neperžengs 8 proc. slenksčio, kuris būtinas koalicinei jėgai.

Jei ši prognozė pasitvirtins, tai reikš, kad Lenkijos kairiosios partijos pirmąkart neturės parlamente savo atstovų nuo komunistinio režimo žlugimo 1989 metais.

Rinkimuose dar dalyvavo nauja libertariškos pakraipos partija KORWiN (Laisvės ir vilties koalicija už valstybės atnaujinimą), kuri gavo 4,9 proc. balsų ir partija „Kartu“ (Razem) – užsitikrinusi 3,9 proc. paramą. Abi jos neįveikė 5 proc. būtino rinkimų barjero.

Aktyvumas rinkimuose buvo rekordiškai aukštas – 51,6 procento.

Oficialūs rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti antradienį.

Naujausias tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti pirmadienio rytą, yra pagrįstas balsavusių rinkėjų apklausa ir papildytas faktiniais balsų skaičiavimo duomenimis iš 90 proc. rinkimų apylinkių, kuriose buvo apklausiami rinkėjai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"