TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos politikoje ryškėja prorusiškos jėgos

2015 03 31 6:00
Gegužę Lenkijoje vyks prezidento rinkimai, o spalį - parlamento. worldaffairsjournal.org nuotrauka

Lenkijos centro dešiniųjų vyriausybė Europoje yra viena garsiausių Vladimiro Putino veiksmų Ukrainoje kritikių. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, daugelį turėtų nustebinti šalyje atsiradusi Rusijai simpatizuojanti partija.

Nepriklausomai Briuselio naujienų interneto svetainei “EUobserver” Varšuvos universiteto politologas Rafalas Chwedorukas aiškino, kad nors Lenkijos vyriausybė laikosi ryžtingos pozicijos, visuomenės nuomonė Ukrainos konflikto klausimu nėra vienalytė. Jis tikino, kad požiūris į Rusiją čia taip pat skiriasi.

Lenkijos politinėje padangėje vasarį atsirado nauja prorusiška partija - “Zmiana”. Vėliau šiais metais vyksiančiuose parlamento rinkimuose ši politinė jėga tikisi pasirodyti nekukliai - ketina surinkti net 12 proc. balsų. Tai pirmas atviras iššūkis Lenkijos tradicinėms politinėms jėgoms. Tačiau politikos analitikai mano, kad savo galimybes naujokai smarkiai pervertina.

Rusijos Trojos arklys

Ignaco Jano Paderewskio Lenkijos diplomatijos instituto vadovė Katarzyna Skorzynska reaguodama į britų laikraštyje „Financial Times” pasirodžiusį straipsnį apie kylančią prorusišką jėgą tvirtino, kad “Zmiana” yra visiškai nereikšmingas darinys, apie kurį dauguma lenkų net nežino. Jos teigimu, ši partija neturi absoliučiai jokių šansų rinkimuose.

„Zmiana“, išvertus iš lenkų kalbos, reiškia pokytį. Jos lyderis Mateuszas Piskorskis neigia, kad Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą, palaiko prorusiškus separatistus, tikina, jog Krymo aneksija buvo teisėta, bei kritikuoja Lenkijos vyriausybės politiką Rusijos atžvilgiu.

Buvęs Lenkijos teisingumo ministras Jaroslavas Govinas pareiškė, kad ši politinė organizacija yra aukščiausio lygio provokacija, ir nurodė, kad tai - Rusijos Trojos arklys Lenkijoje. Politologas Marekas Migalskis taip pat yra vienas iš tų, kurie mano, jog partija skleidžia Rusijos propagandą ir vilioja neapsisprendusius rinkėjus. Pasak jo, Kremlius tokiais dariniais mėgina susilpninti Europos Sąjungą (ES) ir NATO.

Tačiau M. Piskorskis neigia visus kaltinimus ir aiškina, kad jo vadovaujama politinė jėga atstovauja paprastų lenkų interesams. Maža to, jis kaltina šalies politikus dėl pernelyg griežtos pozicijos Ukrainos konflikto atžvilgiu ir aiškina, kad tai prisideda prie jo eskalacijos.

Politinės kovos dalis?

Kai kurie analitikai pažymi, jog V. Putino propaganda pamažu braunasi į šalies žiniasklaidą. Neseniai Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Sputnik“ įkūrė antrinę lenkų radijo stotį ir naujienų portalą, kurie neslepia, jog skleidžia prorusišką požiūrį. Šalyje taip pat buvo atsiradę portalų, kurie skatino lenkus atsiimti savo buvusias teritorijas Lietuvoje ir Ukrainoje. Lenkijos užsienio reikalų ministras Grzegorzas Schetyna praėjusį mėnesį tikino, kad lenkams reikia išlikti itin budriems ir stebėti, kas finansuoja tokias partijas bei įmones ir kam jos dirba. Jis pridūrė, jog Varšuva yra susirūpinusi dėl to, kad Kremliaus propaganda patenka į Lenkijos žiniasklaidą.

„Zmiana“ lyderis Mateuszas Piskorskis sako, kad Europos šalys turėtų racionaliau ir pragmatiškiau žvelgti į Rytų politiką. /wyborcza.pl nuotrauka

Šalies Nacionalinio saugumo taryba pradėjo tirti partijos „Zmiana“ veiklą, tačiau kol kas neaptiko tiesioginių saitų su Rusija. Politologo R. Chwedoruko įsitikinimu, tvirtinimai, kad „Zmiana“ yra valdoma Kremliaus agentų, yra politinės kovos dalis. Jis sako, jog Lenkijoje yra žmonių, kurių nuomonė apie Rusiją ir jos vadovą yra teigiama. Neseniai atliktų apklausų duomenimis, spalį vyksiančiuose parlamento rinkimuose kai kurie žmonės gali atiduoti šiai naujai partijai savo balsą.

Dėl kai kurių istorinių įvykių - tokių kaip Voluinės žudynės 1943-iaisiais, kai ukrainiečių sukilėlių armija išžudė tūkstančius lenkų,- Lenkijos visuomenėje dar juntamas priešiškumas ukrainiečiams. Kovą atlikta apklausa parodė, jog daugiau nei trečdalis lenkų mano, kad vykstant konfliktui Lenkija neturėtų palaikyti Ukrainos. Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad Lenkija šiuo klausimu turėtų nenukrypti nuo bendros ES pozicijos.

Daugiau skeptiškumo visuomenėje atsirado, kai Lenkijos ministrė pirmininkė Ewa Kopacz neseniai pareiškė, jog Lenkija ketina skirti Ukrainai 100 mln. eurų paramą. Vasarį 56 proc. apklaustų lenkų nurodė, kad ši suma yra per didelė. Didžioji dauguma (75 proc.) šalies gyventojų baiminasi, kad Ukrainos konfliktas kelia tiesioginę grėsmę Lenkijai. „Zmiana“ lyderis ramino šalies gyventojus tikindamas, jog Rusija yra kaimynė ir partnerė. Jo žodžiais tariant, „Rusija būtų paskutinė šalis, kuri įsiveržtų į Lenkiją".

Nepatikimas vadovas

Lenkijos politikos mokslų daktaro Wojciecho Jablonskio teigimu, lenkų rinkėjų elgesį per rinkimus nulemia simpatija lyderiui. 37-erių M. Piskorskis, pasak jo, nėra charizmatiška asmenybė. Pasak politikos eksperto, tai tik dar vienas nepatikimas politikas, kuris mėgina ateiti į valdžią.

M. Piskorskis anksčiau dalyvavo populistinės agrarinės partijos „Samoobrona“ veikloje ir trumpam buvo patekęs į parlamentą. 2007 metais Ščecine jis įkūrė Europos geopolitinės analizės centrą (European Centre for Geopolitical Analysis). 2014 metais politikas vyko į Krymą stebėti, kaip vyksta referendumas dėl autonomijos pasitraukimo iš Ukrainos. Kaip teigiama, jį siuntė Rusijos finansuojama organizacija.

„Zmiana“ tikisi privilioti nepatenkintus Lenkijos ūkininkus, kurie nukentėjo nuo Rusijos atsakomųjų sankcijų, uždraudusių daugumos ES maisto produktų eksportą. Lyderis tvirtina, kad Europos šalys turėtų racionaliau ir pragmatiškiau žvelgti į Rytų politiką. Naujoji politinė jėga skelbia, jog priešinsis Jungtinių Valstijų kišimuisi į Europos žemyną. M. Piskorskis tvirtina nenorintis gyventi Europoje, kuriai vadovauja JAV ir kiti prieš Rusiją nusiteikę bendraminčiai. Pagrindinis jo tikslas yra ekonominio bendradarbiavimo su Rusija skatinimas, o ne konfrontacija. Pasak jo, Lenkija turi rimtai apsvarstyti, ar naudinga prarasti Rusijos rinką.

M. Piskorskio teigimu, Lenkija turėtų palikti NATO, nes yra tik JAV įrankis. Pasak politologo W. Jablonskio, priešiškumas Amerikai Lenkijoje dar nėra stiprus. Priešingai, jis tvirtina, kad parama NATO šioje šalyje dar niekada nebuvo tokia stipri kaip šiandien. Net 80 proc. lenkų remia narystę Aljanse, o tik trys procentai gyventojų mieliau matytų Lenkiją be NATO.

Kiti Rusijai simpatizuojantys veikėjai

Lenkijoje „Zmiana“ ne vienintelė prorusiška politinė jėga. Buvęs vartininkas ir sporto žurnalistas Janas Tomaszewskis neseniai perėjo iš konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ į valdančiąją liberaliąją „Piliečių platformą“. Reaguodamas į Ukrainos prezidento Petro Porošenkos raginimą boikotuoti 2018 metais Rusijoje planuojamą surengti Pasaulio futbolo čempionatą, lenkų politikas negailėjo karštos kritikos. Jis pareiškė, kad Rusija nedalyvauja konflikte Rytų Ukrainoje ir kad dėl visos šios situacijos kaltas Ukrainos prezidentas, kuris nori nuvesti Europą į trečiąjį pasaulinį karą.

Pragmatiškesnis požiūris į Rusiją pradėjo rastis net ir Lenkijos valstiečių partijoje. Jos lyderis Januszas Piechocinskis nepritaria Rusijai paskelbtoms sankcijoms.

Lenkijos kairiųjų kandidatė į prezidento postą Magdalena Ogorek vasarį sukritikavo šalies vyriausybės priešiškumą Rusijai. Gražuolė politikė palaiko Lenkijos ir Rusijos santykių atnaujinimo idėją. Pokomunistinės Demokratinės kairės sąjungos suvažiavime ji nurodė, kad Rusija yra ir liks Lenkijos kaimynė.

Politologas W. Jablonskis tvirtina, kad politinių jėgų požiūris į Ukrainos konfliktą bus itin svarbus veiksnys būsimuose rinkimuose. Jo teigimu, politinės partijos visaip mėgins išsiskirti iš kitų, norėdamos pritraukti dabartinės valdžios vykdoma politika nusivylusius rinkėjus. Ruduo parodys, ar žmonės nori pokyčio. Tačiau tiek W. Jablonskis, tiek R. Chwedorukas sutinka, jog „Zmiana“ turi labai nedaug šansų gauti vietų parlamente. Mažai tikėtina, kad partija įveiks 5 proc. slenkstį.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"