TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos prezidento vizitas į Rusiją Katynės žudynių proga

2007 09 18 0:00
Ši nuotrauka daryta 1943 metais, kai vokiečiai šalia Smolensko surado sušaudytų Lenkijos karininkų masinę kapvietę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis aplankė Katynės memorialinį kompleksą Vakarų Rusijoje, ten pagerbė tūkstančius 1940 metais nužudytų lenkų. Tai buvo pirmas L.Kaczynskio vizitas į Rusiją, su kuria Varšuvos santykiai įtempti dėl lenkiškos mėsos embargo ir ketinimo dislokuoti Lenkijoje amerikiečių priešraketinį skydą.

L.Kaczynskis į šią kelionę leidosi norėdamas padėti savo broliui dvyniui Jaroslawui laimėti pirmalaikius rinkimus, kurie vyks spalio 21 dieną. Prezidentas į Smolenską atvyko su žmona Maria ir 150 žmonių delegacija, tarp kurių buvo nužudytų karininkų artimųjų.

Jis padėjo vainiką prie žuvusiųjų memorialo, uždegė žvakes, dalyvavo Memorialo komplekse vykusiose pamaldose, po jų apsilankė ir katalikų katedroje Smolenske. Katynės memorialinį kompleksą, esantį už 18 km į vakarus nuo Smolensko Katynės miške, sudaro dvi dalys - lenkų karių kapinės ir rusų kapinės.

Katynės žudynės

Lenkijos prezidento vizitas į Rusiją sutapo su svarbia Lenkijos istorijos data - 1939 metų rugsėjo 17 dieną Raudonoji armija kirto Sovietų Sąjungos ir Lenkijos sieną ir užėmė rytinį Lenkijos regioną, kaip buvo numatyta SSRS ir nacių Vokietijos Molotovo-Ribbentropo pakto slaptuosiuose protokoluose.

Ta proga Varšuvoje buvo parodytas garsaus lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos naujausias filmas "Katynė", pasakojantis apie lenkų karininkų, kurie buvo nužudyti vienu šūviu į pakaušį, tragediją. 1943 metų balandžio 13 dieną bendrus kapus Katynės miške netoli Smolensko aptiko vokiečiai. Ši data ir laikoma oficialia žudynių išaiškinimo diena.

Visi buvusios SSRS vadovai norėjo Katynės žudynes priskirti naciams, nes visi nužudyti lenkai buvo nušauti iš vokiškų ginklų vokiškais šoviniais. Kad šios žudynės buvo NKVD darbas, pripažino tik pirmasis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas.

Katynės bylos tyrimas prasidėjo 1990 metais, tačiau kaltinimai niekam nebuvo pateikti. Po 14 metų Rusijos vyriausioji karinė prokuratūra nutraukė į šios tragedijos tyrimą atsisakydama pripažinti Katynės žudynes nusikaltimu žmoniškumui. Ji nesutiko perduoti Lenkijai ir 183 tomų savo tyrimo bylų.

Toks Rusijos teisėsaugininkų sprendimas papiktino Katynės aukų artimuosius. Apie 70 nužudytų lenkų karininkų šeimų jį apskundė Strasbūre veikiančiam Europos Žmogaus Teisių Teismui. Kolektyvinį skundą Strasbūro teismui rengia ir Katynės šeimų komitetas.

NKVD Smolensko archyvas

2004-ųjų pabaigoje Lenkijos tautos atminties instituto darbuotojai ėmėsi patys tirti tragediją. Pernai Lenkijos tautos atminties instituto darbuotojų grupė buvo išvykusi ieškoti informacijos apie Katynės žudikus į Jungtines Valstijas, kur saugomas Smolensko NKVD archyvas, daugiau kaip prieš 60 metų patekęs į amerikiečių rankas. Jų nuomone, tai buvo paskutinė galimybė išsiaiškinti, kas atsakingas už šį kraupų nusikaltimą. Unikalus Smolensko NKVD archyvas į nacių rankas pakliuvo 1941 metais, kai rusai chaotiškai bėgo nuo vokiečių, besiveržiančių į Sovietų Sąjungą. Nacistinei Vokietijai kapituliavus, šį beveik 200 tūkst. puslapių archyvą, apimantį laikotarpį nuo 1917 iki 1941 metų, amerikiečiai išsivežė į Jungtines Valstijas. Tuose vertinguose dokumentuose istorikai tikėjosi rasti ir asmenų, dalyvavusių lenkų karo belaisvių žudynėse, pavardes. Jiems pavyko aptikti dokumentą, įrodantį, jog NKVD 1940 metų pavasarį nužudė daugiau kaip 20 tūkst. lenkų karininkų, policininkų, gydytojų, mokslininkų ir dvasininkų paties Josifo Stalino įsakymu. Šiuos žmones internavo Raudonoji armija, kai 1939 metų rugsėjį tuometinė SSRS įsiveržė į Lenkiją. Lenkijos teisininkų nuomone, egzekucijas vykdė apie 2 tūkst. žmonių, nors Rusijos tardytojai asmenimis, atsakingais už šį nusikaltimą, pripažino tik patį tuometinės SSRS diktatorių J.Staliną ir septynis jo artimiausius parankinius.

Paaukštinimas po mirties

Lenkijos spauda pranešė, kad visi Lenkijos kariai, kuriuos NKVD sušaudė Katynėje, Charkove ir Medne, bus po mirties paaukštinti tarnyboje. Tokį sprendimą priėmė Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Aleksandras Szczygla. Sprendimas, taikytinas beveik 15 tūkst. žmonių, jau priimtas, tik dar nežinoma, kaip vyks procedūra.

Paaukštinimas tarnyboje - ypatinga karinė ceremonija, per kurią perskaitoma kario pavardė, vardas ir naujas karinis laipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad aukštesnis laipsnis bus suteiktas beveik 15 tūkst. žmonių, procedūra gali trukti 45 valandas. Dėl generolo laipsnio suteikimo būtina gauti Lenkijos prezidento sutikimą, o aukštesnį karininko laipsnį gali suteikti ir gynybos ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"