TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos priklausomybė nuo anglių

2012 07 18 4:19
Rūksta didžiausios Europos teršėjos - "Belchatow" elektrinės - kaminai. /AFP/Scanpix nuotraukos 

Lenkijos ekonomika auga greičiausiai Europos Sąjungoje (ES), o energija, kuri ją varo, išgaunama iš labiausiai teršiančio iškastinio kuro - anglių. Kaip Lenkija galėtų sumažinti savo priklausomybę nuo šio teršalus gaminančio energijos šaltinio?

Anglys pagamina apie 93 proc. Lenkijos elektros, šioje pramonėje dirba daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Tai pigus būdas gaminti elektrą, bet jis kelia didžiulį galvos skausmą kiekvienai vyriausybei, kuri nori palaikyti ekonomikos augimą ir atitikti vis griežtėjančius ES atmosferos taršos mažinimo tikslus.

Didžiąją dalį energijos - maždaug penktadalį šalies elektros - pagamina tik viena gamykla - "Elektrownia Belchatow" vidurio Lenkijoje prie Lodzės. Tai didžiausia Europoje termofikacinė elektrinė ir didžiausia teršėja, pernai išmetusi apie 39 mln. tonų CO2 - 31 proc. daugiau nei 2010-aisiais, nes nuo rugsėjo atidarė naują 858 megavatų generatorių. Jame deginamas lignitas, dar kitaip vadinamas rausvosiomis anglimis. Tai - pigiausias iškastinis kuras, gaminantis perpus pigesnę energiją nei išgaunama iš kietų anglių ir už ketvirtį dujų kainos.

Neišvengs diversifikavimo

Kompanija, kuriai priklauso gamykla, - "Polska Grupa Energetyczna" (PGE) įsitikinusi, jog neatsižvelgiant į didžiulį CO2 išmetimą lignitas bus paklausus ateinančius 30 metų. Tačiau PGE žino, jog turi mažinti priklausomybę nuo anglių, jei nori likti pelninga. Kompanija planuoja nuo 2012 iki 2035 metų investuoti iki 104 mlrd. dolerių, kad būtų sukurta diversifikuotos energijos generavimo struktūra. Ji nori iki 2035 metų sumažinti anglių ir lignito vartojimą savo gamyklose nuo dabartinių 94 proc. iki 38 procentų.

Tai sumažintų kompanijos gamyklų išmetamo CO2 kiekį nuo 1,08 tonos iki 0,27 tonos vienai megavatvalandei. Anglys gali būti pakeistos atomine energetika, gamtinėmis dujomis ir atsinaujinančiais šaltiniais. Kompanijos vadovybė sako neužsidegusi staigia meile atominei energetikai ar dujoms, tačiau turi mąstyti apie šias technologijas, kad sumažintų teršalų emisiją.

Tai kainuos brangiai

Lenkija pritarė ES įsipareigojimui iki 2020-ųjų 20 proc. nuo 1990 metų lygio sumažinti atmosferos teršalų išmetimą, tačiau blokavo pasiūlymą, kad tas sumažėjimas siektų 25 proc., nes šaliai tai atsieitų apie 1,45 mlrd. dolerių. Varšuva taip pat palaikė ES ilgalaikį tikslą iki 2050 metų sumažinti teršalų išmetimą 80-95 proc., bet kovą vetavo šiuos pasiūlymus teigdama, jog tai pakenks Lenkijos ekonomikai.

Apskaičiuota, kad po 2020 metų tai patrigubintų ar net suketurgubintų energijos kainas ir iki 2030-ųjų nusmukdytų šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) 5-11 proc. per metus. Lenkijos aplinkos ministras Marcinas Korolecas pareiškė, kad Lankijai tai reikštų nepaprastai dideles elektros kainas ir pramonės išsikraustymą į užsienį. "Tai nepriimtina, nes esame ir norime likti pramonės šalimi. Viena iš mūsų stiprybių yra tai, kad esame pramoninės Europos dalis ir tai iš dalies lemia Lenkijos sėkmę", - kalbėjo ministras.

Jo teigimu, vyriausybė sieks sumažinti energetikos sektoriaus priklausomumą nuo anglių gerindama energijos efektyvumą, įvesdama atominę energetiką ir didindama gamtinių dujų bei atsinaujinančių šaltinių dalį, bet iškastinis kuras artimiausioje ateityje nepasitrauks.

Kiti skaičiavimai

Tačiau Lenkijos klimato koalicija, apimanti tokias grupes kaip "Greenpeace", sako, jog Lenkijos ekonomikos išvalymas nuo anglių nebūtų ekonomikai toks brangus. Skaičiavimus užsakė sunkioji pramonė, visiškai neatsižvelgta į naudą sveikatai sumažinus teršalus bei ekonomikos suaktyvėjimą, kurį paskatins investicijos į atsinaujinančius šaltinius. Ši grupė užsakė savo tyrimą, kuris rodo, jog sumažinus atmosferos teršalų išmetimą 47 proc. iki 2030 metų BVP mažėtų ne daugiau kaip 1-2 proc., jei klimato politika būtų deramai finansuojama.

"Greenpeace" aktyvistai sako, jog Lenkija nebegali laikyti galvos smėlyje ir apsimesti, kad galės nemažinti taršos; prisirišimas prie anglių kasmet tik didina išlaidas šiai pramonei teikiamų subsidijų pavidalu. Vietoj to investicijos į atsinaujinančius šaltinius galėtų paskatinti Lenkijos ekonomiką ir sukurti tūkstančius naujų ilgalaikių darbo vietų. Kai kurie Lenkijos verslo ekspertai ir profesinių sąjungų atstovai jau pradeda suprasti, kad anglių deginimas - pralaimėti pasmerktas žaidimas.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"