TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos Seimas – be kairiųjų

2015 10 27 6:00
Rinkimus laimėjęs konservatorius Jaroslawas Kaczynskis ir jo kandidatė į premjerus Beata Szydlo. AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijoje pagrindinė opozicinė partija beveik po dešimtmečio su trenksmu grįžo į valdžią – sekmadienio rinkimus kaimynėje šalyje laimėjo Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), puoselėjanti tradicines katalikiškas vertybes ir žadanti didinti socialines išmokas.

Ji nustūmė į antrą vietą nuo 2007 metų šalį valdžiusią liberalią Piliečių platformą, kuri nebegalės sudaryti savo vyriausybės. Už PiS balsavo 39,1 proc. rinkėjų, Piliečių platforma surinko 23,4 proc. balsų, bet tai dar negalutiniai rezultatai – jie paaiškės tik šiandien.

„Lenkų gyvenimas gali būti kitoks“, – pareiškė 66 metų euroskeptikas J. Kaczynskis, per lėktuvo katastrofą 2010 metais Rusijoje prie Smolensko žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio brolis dvynys.

Pasitraukiančiai Piliečių platformos premjerei Ewai Kopacz teliko priminti, kad jos partija veltui neiššvaistė tų aštuonerių metų, kai buvo valdžioje. „Šiandien Lenkija yra šalis, kurios ekonomika vystosi nedarbą matuojant tik vienženkliu skaičiumi. Tokios būklės Lenkiją perduodame tiems, kurie laimėjo rinkimus“, – pabrėžė ji.

Nušlavė kairiuosius

Nors abiejų šių partijų santykiai daugelį metų buvo ypač įtempti, J. Kaczynskis paragino šalininkus palikti tai praeičiai ir pažadėjo nekerštauti, nesuvedinėti asmeninių sąskaitų. Nors jis vadovauja PiS ir buvo pagrindinis kalbėtojas partijai švenčiant pergalę, į vyriausybės vadovo postą nepretenduoja – jis atiteks kitai PiS veteranei Beatai Szydlo.

Sudėtingos taisyklės Lenkijoje leidžia partijai sudaryti vyriausybę ir be koalicijos partnerių, net jeigu ji surinko mažiau nei 40 proc. balsų, bet tai priklauso nuo to, kiek mažesnių partijų įveikė 5 proc. slenkstį ir gavo vietų parlamente. Todėl tik suskaičiavus galutinius rezultatus paaiškės, ar J. Kaczynskio partija galės pati viena sudaryti vyriausybę, ar turės ieškoti koalicijos partnerių.

Jei po balsavimo atliktų apklausų duomenys pasitvirtins, pirmą kartą nuo 1989 metų, kai Lenkijoje buvo atkurta demokratija, viena partija bus laimėjusi pakankamai balsų, kad valdytų viena. Be to, dera priminti, jog ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda siejamas su PiS. Jis yra politikos naujokas, lengvai įveikęs ankstesnį lyderį Bronislawą Komorowskį, ilgametį Piliečių platformos sąjungininką.

Stiprų Lenkijos posūkį į dešinę ypač gerai atspindi tai, kad pirmąkart per visą pokomunistinę šalies istoriją nė viena kairuoliška ir socialdemokratiška partija neturės vietų parlamente. „Nepraraskime dvasios, – guodėsi Kairiųjų aljanso vadovė Barbara Nowacka. – Nors visuomenė sako mums: „Ne, mes norime dešiniųjų“, ateis laikas ir kairiesiems.“

Manoma, kad į parlamentą pateko tik dar trys kitos partijos: agrarinė Lenkijos valstiečių partija ir dvi naujos grupės – roko žvaigždės Pawelo Kukizo dešinioji „Kukiz'15“ ir liberali Šiuolaikinė partija. Buvęs pankroko atlikėjas P. Kukizas, nusistatęs prieš tradicinį politikos elitą ir politinėje scenoje anksčiau nefigūravęs, per gegužę vykusius prezidento rinkimus netikėtai gavo 20 proc. balsų, o dabar atvedė į parlamentą savo partiją, kuri liko trečia su 9 proc. balsų. P. Kukizas susirinko politika nusivylusių jaunesnių lenkų balsus, bet jo požiūris į socialinius klausimus daugiausia sutampa su PiS. Būtent su P. Kukizo judėjimu PiS gali bendradarbiauti, jeigu pristigtų mandatų iki aiškios daugumos parlamente.

Nuvylė rinkėjus

38 mln. gyventojų turinti Lenkija yra didžiausia ir ekonomiškai stipriausia Rytų Europos valstybė, regiono lyderė. Tačiau rinkėjai buvo nusivylę, pavargę, nes nuolat girdėdami apie klestinčią ekonomiką, bet menkai jausdami tą klestėjimą savo kailiu tuo pat metu aiškiai regėjo, kad šalis vis dar smarkiai atsilieka nuo turtingų Vakarų Europos valstybių.

Nepaisant gerų Lenkijos ekonomikos rodiklių, Piliečių platforma praėjusią vasarą susikompromitavo rinkėjų akyse, kilus „Veitergeitu“ pramintam skandalui, kai buvo paviešinti prašmatniame Varšuvos restorane slapta įrašyti ministrų pokalbiai. Visuomenę smarkiai supykdė tai, kad įtakingi politikai aptaria darbo reikalus prabangiai vakarieniaudami už mokesčių mokėtojų pinigus. Dar vieną smūgį partija patyrė jos lyderiui Donaldui Tuskui išvykus į Briuselį, kai jis tapo Europos Vadovų Tarybos prezidentu ir pasitraukė iš vyriausybės vadovų. Pasak kai kurių analitikų, D. Tuskas turi nepaprastų politinių įgūdžių, ir jei būtų tebebuvęs scenoje, Piliečių platforma būtų galėjusi išlaikyti ir prezidentūrą, ir vyriausybę.

Patraukė kaimą

„Įstatymas ir teisingumas“ labiausiai patraukė kaimo rinkėjus ir žemesniuosius visuomenės sluoksnius. Apžvalgininkai nurodo, kad partija pateikė paprastą, konkrečią politiką tiems, kurie nejaučią įspūdingo savo šalies ekonomikos augimo (šiemet Lenkijos bendrasis vidaus produktas tikriausiai padidės 3,5 proc.). Be kita ko, PiS žadėjo didesnes išmokas vaiko priežiūrai, mažesnius mokesčius labiausiai skurstantiesiems, sutrumpinti senatvės pensijos amžių, įvesti mokesčius bankams bei užsienio kapitalo prekybos centrams, bet sumažinti mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kritikai įspėjo, kad tokių pažadų įgyvendinimas destabilizuotų viešuosius finansus. Įmonių savininkai taip pat įtariai vertina PiS populizmą.

Tačiau per rinkimų kampaniją PiS demonstravo kur kas nuosaikesnį veidą nei savo karingojo lyderio J. Kaczynskio, nevengiančio apkaltinti oponentus ryšiais su buvusiu komunistų saugumu ar pareikšti, kad migrantai atveš į Lenkiją pavojingų ligų ir parazitų. Beje, J. Kaczynskio poziciją, kad Lenkija neturėtų priimti pabėgėlių, o tik finansiškai remtų Europos Sąjungos pastangas spręsti šią krizę, palaiko beveik 60 proc. lenkų.

Tą nuosaikesnį PiS veidą neabejotinai atstovavo palyginti menkai žinoma būsimoji Lenkijos premjerė B. Szydlo, kygas ryjanti 52 metų angliakasio dukra, kuri buvo A. Dudos stulbinamai sėkmingos rinkimų kampanijos štabo vadovė. Tačiau apžvalgininkai sako, kad jau po kelių mėnesių J. Kaczynskis gali perimti postą iš B. Szydlo ir pats stoti prie vyriausybės vairo. Jis jau buvo premjeras, kai pastarąjį kartą 2005–2007 metais PiS buvo valdžioje, ir dirbo su savo velioniu broliu Lechu, kuris užėmė prezidento postą.

Įtakingai Lenkijos katalikų bažnyčiai artima PiS siekia uždrausti abortus ir dirbtinį apvaisinimą. Tačiau PiS, kur kas labiau nei Piliečių platforma, akcentuoja Rusijos grėsmę ir jai atremti reikalauja stiprinti NATO pajėgas Lenkijoje. Nors ir be šito Lenkija yra viena iš proamerikietiškiausių valstybių Europoje.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"