TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos skalūnai: nuo žvalgybos iki gavybos

2014 09 19 6:00
Lenkija kasmet planuoja išgręžti po 50 naujų skalūnų dujų žvalgybai skirtų gręžinių. Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkijoje yra 65 skalūnų dujų gręžiniai - daugiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje. Jungtinėje Karalystėje, dar vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, siekiančioje plėtoti šių dujų gavybą, tėra vos pora tokių gręžinių.

Europos Sąjungos (ES) naujienų portalas "EurActiv" praneša, kad per kelerius ateinančius metus Lenkijos valdžios institucijos planuoja kasmet išgręžti po 50 naujų gręžinių. Kol kas čia vis dar daugiau dėmesio skiriama skalūnų dujų žvalgybai nei jų gavybai.

Metų pradžioje Europos Komisija (EK) pateikė savo rekomendacijas dėl veiklos, susijusios su skalūnų dujomis. Lenkijos ekspertai tikina, kad visomis išgalėmis stengiasi kuo kruopščiau atsižvelgti į šiuos pasiūlymus ir pritaikyti juos praktikoje. Pasak jų, visi 65 žvalgomieji gręžiniai yra atidžiai stebimi, kol kas nėra įrodymų, kad jie terštų aplinką ar dirvožemį.

Vieno sprendimo nėra

Lenkijos pareigūnų ir ekspertų manymu, tų pačių reikalavimų ar pasiūlymų negalima pritaikyti visiems gręžiniams, nes net toje pačioje šalyje šie labai skiriasi. Anot jų, reikėtų atsižvelgti į specifines kiekvieno gręžinio savybes. Įgyvendindama ES rekomendacijas šalis pakeitė savo įstatymus, reguliuojančius kasybą. Šie pakeitimai buvo priimti vos per keletą mėnesių, nors dažnai Lenkijos įstatymų leidėjai panašiems darbams skiria metus ar net kelerius.

ES atsilieka skalūnų dujų tyrimų srityje, nes žemyne nėra daug šių dujų gręžinių. Pranešama, kad Varšuva spaudžia EK, remiantis duomenimis, surinktais iš kuo daugiau vietų, parengti ataskaitą visais skalūnų dujų žvalgybos aplinkosaugos aspektais. Tikimasi, kad šis dokumentas bus parengtas iki šių metų pabaigos arba 2015-ųjų pradžioje.

Lenkijoje buvo vykdomos kelios kampanijos, kurių metu gyventojai buvo šviečiami apie skalūnų dujas. Praėjusių metų visuomenės nuomonės tyrimai parodė, kad už šių dujų gavybą pasisako net 73 proc. lenkų. Žvelgiant pasauliniu mastu, tai labai didelis skaičius.

Lenkijos pareigūnai įsitikinę, kad ES teisės aktai neturėtų užkrauti bereikalingos naštos energetikos bendrovėms ir kliudyti joms vykdyti numatytus projektus. Neseniai Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuriame abejojama, ar teisėtai Varšuva išdalijo skalūnų dujų žvalgybos licencijas, neskelbusi viešų, atvirų konkursų. Lenkai atsako, kad ši problema išspręsta patobulinus šalyje veikiančius kasybos įstatymus.

Kaip paaiškėjo birželio mėnesį, Lenkijos įstatymų leidėjai pakeitė kai kuriuose teisės aktus, kad iki 5 km gylio skalūnų gręžinius galėtų gręžti prieš tai neištyrę, kaip tai paveiktų aplinką. Tokie pakeitimai užkliuvo EK. Pranešama, kad šis procesas dar nebaigtas - Aplinkos ministerija dėl šio incidento vis dar aiškinasi su Komisija.

Atsistatydinęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra paraginęs ES sukurti Energetikos sąjungą ir teigęs, kad Bendrija turėtų padengti iki 75 proc. valstybių narių dujų infrastruktūros sąnaudų. Ekspertai mano, kad ministro pirmininko siūlytos kompensacijos neturėtų galioti skalūnų dujų gavybos projektams.

Iki šiol nėra tikslių duomenų, kurią dalį Lenkijos dujų reikmių galėtų padengti skalūnų projektai. Šiuo metu rengiama nauja šio ištekliaus potencialo apskaita.

Dar vienas potencialus gamtinių dujų šaltinis - suskystintų gamtinių dujų terminalas, kurio darbai šiuo metu baigiami Svinouiscio mieste. Pirmuoju darbo etapu terminalas pajėgs aprūpinti šalį 5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus (šaliai per metus iš viso reikia 16 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų).

Šių metų pabaigoje Lenkija planuoja paskelbti bendrą studiją su Jungtine Karalyste, kurioje bus apžvelgtas mikroekonominis gamtinių dujų gavybos poveikis Bendrijai.

Skirtingos nuomonės

Andrzejaus Kassenbergo, Ekologinės plėtros instituto prezidento, manymu, atsižvelgus į atitinkamus ekologinius pavojus, skalūnų dujos galėtų padėti šaliai pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Pasak jo, toks gamtinių dujų gavybos metodas teršia aplinką daug mažiau nei naftos ar akmens anglių išgavimas, nors, žinoma, šios energijos vis dar negalima būtų vadinti švaria.

Siekdami sėkmingai užkirsti kelią aplinkos taršai, turėtų glaudžiai bendradarbiauti visi proceso dalyviai: vyriausybė, energetikos bendrovės (tiek valstybinės, tiek privačios), vietos bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos. A. Kassenbergo nuomone, iš jų pardavimo gauto pelno dalis galėtų būti atidedama, pavyzdžiui, atsinaujinančios ekologiškos energijos gavybai plėtoti.

Lenkijos tyrimų ir gamybos pramonės organizacija (be kitų, jos narėmis yra visos Lenkijos įmonės, užsiimančios skalūnų dujų žvalgymu ar gavyba) džiaugėsi Geologijos ir kasybos įstatymo pakeitimais. Taip buvo išspręstos kelios didelės problemos šioje srityje. Tiesa, organizacija atkreipia dėmesį, kad būtina pakeisti ir kitus įstatymus, kurie nepriklauso Aplinkos ministerijos kompetencijai. Tuomet sutrumpėtų leidimų išdavimo procesas šalyje. Lenkijoje jis užtrunka iki vienų metų, o pavyzdžiui, Pensilvanijos valstijoje, JAV, tam vidutiniškai prireikia vos 45 dienų.

Profesoriaus Stanislawo Ryčlickio manymu, vien teisinės bazės pakeitimo gali nepakakti, norint paspartinti skalūnų dujų žvalgybą Lenkijoje. Kol kas išgręžti tik 65 gręžiniai. Tam, kad būtų galima surinkti pakankamai duomenų ir nustatyti, kiek šių dujų būtų galima išgauti Lenkijoje, reikėtų išgręžti dar apie 150-300 gręžinių.

Vienas iš kliuvinių sparčiau plėtoti šiuos projektus - gręžimo kaina. Vienas toks gręžinys kainuoja apie 15 mln. dolerių - tokios išlaidos skaudžiai smogtų Lenkijos ekonomikai. Pasak profesoriaus, užsienio bendrovės, įskaitant ir amerikiečius, turi ir lėšų, ir reikalingos įrangos išgręžti tiek gręžinių, tačiau dažnai jie nėra susipažinę su Lenkijos teisės aktų baze, todėl savo dėmesį kreipia į labiau jiems pažįstamus regionus.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"