TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lenkijos vyriausybę krečia skandalas

2014 06 17 6:00
Skandalo sūkuryje atsidūręs Donaldas Tuskas gali prarasti Vakarų rodomą palankumą (nuotraukoje Lenkijos premjeras kalbasi su JAV prezidentu Baracku Obama per susitikimą Varšuvoje). Reuters/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę Lenkijos vyriausybei su Donaldu Tusku priešakyje gali grėsti rimti nemalonumai. Sekmadienį Lenkijos spaudoje pasirodė pirmieji pranešimai, kad gelbėdamas savo postą šalies vidaus reikalų ministras sudarė slaptą sandėrį su Lenkijos centrinio banko vadovu. Opozicijos lyderiai reikalauja premjero D. Tusko atsistatydinimo.

Lenkijos ministrų kabinetą ant kojų sukėlė paviešintas vidaus reikalų ministro Bartlomiejaus Sienkiewicziaus ir centrinio banko vadovo Mareko Belkos pokalbis, kaip spėjama, įvykęs praėjusių metų vasarą. Jame girdėti, kaip B. Sienkiewiczius mėgina įtikinti centrinio banko vadovą M. Belką palaikyti vyriausybės finansų planą mainais į jam trukdančio tuometinio finansų ministro Jaceko Rostowskio atstatydinimą.

Įtariama, kad vidaus reikalų ministras susitarė su centrinio banko vadovu dėl finansų ministro J. Rostowskio pašalinimo. Sprendžiant iš paviešinto pokalbio, B. Sienkiewiczius ir M. Belka sutarė, kad finansų ministrą reiktų atstatydinti nė vėliau nei 2015-aisiais. Taip pat nuspręsta, kad numatytas ministrų pasikeitimas turėtų užkirsti kelią opozicinių partijų pergalei rinkimuose.

Šešerius metus finansų ministru dirbęs J. Rostowskis buvo atstatydintas praėjusį lapkritį. Poste jį pakeitė 38 metų ekonomistas Mateuszas Szczurekas, iki tol dirbęs banke ING.

Kaltę neigia

Netrukus po pokalbio paviešinimo Lenkijos opozicija ir visuomenės veikėjai suskubo reikalauti vidaus reikalų ministro ir centrinio banko vadovo atsistatydinimo.

Lenkijos centrinis bankas išplatino pranešimą, kuriame griežtai paneigė tariamą sandėrį su vyriausybės nariu. Banko atstovai kaltino žurnalistus, kad šie neva suklastojo pokalbį, o M. Belkos komentarus išėmė iš konteksto. Pranešime rašoma, kad suinteresuoti asmenys manipuliavo pokalbiu ir bandė sudaryti įspūdį, kad banko valdytojas viršijo įgaliojimus, - to jis neva visai nedarė.

Tačiau Lenkijos piliečiai labiausiai piktinosi ne banko, o ministrų kabineto darbu. Daugiausia visuomenės kritikos vyriausybė sulaukė už įtariamą bandymą pasinaudoti šalies centrinio banko įtaka ir taip palikti opoziciją už valdžios borto. Premjero D. Tusko kritikai reikalauja, kad jis pasitrauktų, o kartu atsistatydintų ir visa vyriausybė.

Užpuolė ne laiku

Nors turbūt nė vienas skandalas neįsiplieskia palankiu metu, ši politinė krizė Lenkijos vyriausybę užklupo ypač ne laiku. Pastaraisiais mėnesiais Lenkija intensyviai sprendė šalies saugumo dilemas. Diskusijas dėl jų paaštrino nerami situacija greta esančioje Ukrainoje.

Kurį laiką D. Tusko valdančioji partija „Pilietinė platforma“ maudėsi šlovės spinduliuose. Aktyviai ir atvirai pasisakę prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, partijos lyderiai sulaukė Vakarų palankumo ir palaikymo. Dar šį mėnesį Varšuvoje D. Tuskas priėmė JAV prezidentą Baracką Obamą, su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO tarėsi dėl Rytų Europos saugumo stiprinimo.

Tačiau vakarietiškas „Pilietinės platformos” spindesys pamažu ėmė blėsti. Nors Europos Parlamento rinkimuose partija surinko daugiausia Lenkijos gyventojų balsų, bet pagrindinę savo varžovę, opozicijos partiją „Įstatymas ir teisingumas” įveikė vos 1 proc. persvara. Dabar ši partija aršiausiai koneveikia D. Tusko vyriausybę ir reikalauja, kad ji nedelsdama pasitrauktų. Į kampą įsprausta „Pilietinė platforma” neturi paruošusi tvirto atsako.

Pakenkė ekonomikai

Sekmadienį įsiplieskęs skandalas pridarė žalos ne tik politiniam šalies prestižui, bet ir ekonomikai. Vakar zloto kursas euro atžvilgiu smuko 0,6 proc. (palyginti su praėjusio penktadienio rodikliais).

Pastarąjį mėnesį M. Belka aktyviai darbavosi, kad dar labiau sumažintų ir taip žemą Lenkijai nustatytą skolinimosi palūkanų procentą. Veikiausiai tokios pergalės greitu laiku šalies centrinis bankas tikrai nesulauks.

Jei D. Tusko vyriausybė ir šalies centrinis bankas nesuskubs išsivalyti savo mundurų, tai gali neigiamai atsiliepti Lenkijos santykiams su Vakarais. Didelė tragedija vargu ar įvyks, tačiau viešumoje tikrai bus suabejota Lenkijos, kaip vakarietiškų vertybių nešėjos Europos rytuose, vaidmeniu. Tokios kainos už skandalą D. Tuskas mokėti tikrai nenorės.

Lenkijos vyriausybei skubiai reikia įvardyti atpirkimo ožius, tačiau vien B. Sienkiewicziaus ir M. Belkos galvų įpykusiai visuomenei gali neužtekti. Tokiu atveju gali būti, kad D. Tusko ministrų kabineto likimas pakibs ant labai plono plauko.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"