TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Lenkų santechnikui" atvertos durys

2011 05 02 0:00
Vokietijos ūkiuose jau dabar dirba daug lenkų - kasmet šimtai sezoninių darbininkų iš Rytų Europos nuima šparagų derlių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šalys, bijojusios darbininkų antplūdžio iš Rytų Europos, dabar laukia kvalifikuotos darbo jėgos. Be to, rytų europiečiai jau spėjo susikurti gerą reputaciją.

Nuo gegužės 1 dienos Vokietijos ir Austrijos darbo rinka tapo atvira Lietuvos ir kitų drauge į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais įstojusių šalių (Lenkijos, Vengrijos, Slovėnijos, Čekijos, Estijos, Latvijos ir Slovakijos) piliečiams. Dvi senosios ES narės ilgiausiai atidėliojo sprendimą įsileisti darbo jėgos iš Rytų Europos, bet dabar praėjo ilgiausias leidžiamas pereinamasis septynerių metų laikotarpis. Garsusis "lenkų santechnikas" dabar laukiamas ir Berlyne, ir Vienoje, jei tik tinkamiausias laikas atverti darbo rinką, kaip baiminasi kai kurie ekspertai, dar nepraleistas.

Vienas pirmųjų šio žingsnio padarinių - galimybė įteisinti darbo santykius daugybei Lenkijos, Vengrijos, Slovėnijos, Čekijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos ir Slovakijos piliečių, kurie iki šiol dirbo nelegaliai.

2004 metais įvykus "didžiajam ES sprogimui", kai į Bendriją įstojo daugiausia neturtingų pokomunistinių valstybių, milijonai gyventojų troško kuo greičiau pasinaudoti turtingųjų šalių klubo privilegijomis. Daugiausia jų suplūdo į Didžiąją Britaniją ir Airiją, didžioji imigrantų dalis buvo darbininkai iš Lenkijos. Austrija ir Vokietija, bijojusios šio antplūdžio, dabar tikisi, kad iš Rytų Europos pritrauks kvalifikuotos darbo jėgos, kurios labai stokoja ir kuri jau pelnė gerą reputaciją, - darbas padaromas laiku ir gerai.

Darbų yra!

Darbo agentas iš Austrijos Christianas Mitterdorferis teigia turintis kelis šimtus darbo pasiūlymų lenkams, net iki tūkstančio. Jam tenka konkuruoti su tokiais pačiais darbo agentais iš Vokietijos ir net ES nepriklausančios Šveicarijos, kuri taip pat nuo gegužės 1-osios liberalizavo savo darbo rinką. "Daugiausia ieškome techninių specialistų statybų, metalo ir elektros sektoriuose, taip pat turizmo darbuotojų ir medikų profesionalų", - sakė Ch.Mitterdorferis.

Panašiai kalba ir jo kolegė iš Vokietijos Sandra Titkemeir - ji ieško klientams draugiškų darbuotojų "Merkur-Spielothek" kazino tinklui: "Mes sukuriame daug naujų darbo vietų, bet negalime rasti pakankamai kvalifikuoto personalo Vokietijoje. Lenkai labai kvalifikuoti, jie draugiški klientams, o vokiečiai santūresni ir nenori dirbti toli nuo namų."

Nauji darbuotojai gali tikėtis mokymo kursų ir atlyginimo iki 1500 eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

Nors darbo pasiūla ir nebloga, Lenkijos darbo ministrė Jolanta Fedak pareiškė, kad Varšuva "nesitiki masinio išvykimo". Panašiai mano ir jos kolegos Budapešte, Liublianoje, Prahoje.

Tikimasi, kad artimiausiu metu į Vokietiją kasmet atvyks 100-140 tūkst. naujų darbuotojų, vėliau jų sumažės. Austrijos darbo ministerija per ateinančius dvejus metus tikisi sulaukti 40-50 tūkst. imigrantų iš Rytų Europos.

Vilioja normalus gyvenimas

Daug imigrantų sulaukusi Airija vėliau patyrė didžiulį ekonomikos nuosmukį, tad kai kurie darbuotojai nusprendė grįžti namo. Tuo metu Vokietijos ūkis sparčiai atsigauna, nedarbas palyginti mažas.

Kai kurie ekspertai teigia, kad Vokietija tikriausiai pavėlavo atverti savo darbo rinką, kuriai labai stinga žmonių, ypač patyrusių profesionalų. "Buvo klaida taikyti apribojimus iki paskutinės minutės, - sakė Bavarijos verslo asociacijos vadovas Bertramas Brossardtas. - Ieškantieji darbo pastaraisiais metais jau išvyko į valstybes, kurios jiems atvėrė savo duris, o kai kurių naujų ES narių ekonomikos padėtis taip pagerėjo, kad daugelis žmonių nebesuinteresuoti vykti į užsienį."

Gali būti, kad ekspertas padėtį vertina pernelyg optimistiškai. Norinčiųjų išvykti ieškoti geresnio gyvenimo srautai kol kas nemažėja. Net iš Lenkijos, kuri buvo vienintelė ES valstybė, nepatyrusi ekonomikos nuosmukio. Tačiau nedarbas ten siekia 13 proc., ypač dėl to kenčia jaunimas.

"Lenkijoje algos mažos, o kainos didelės. Aš su savo mergina noriu išvykti į užsienį ir gyventi normalų gyvenimą", - dėstė Michalas Barwicki, dvidešimtmetis mechanikas, užsukęs į Vroclavo darbo biržą.

"Šveicarijoje galėčiau uždirbti beveik 3 tūkst. eurų. Lenkijoje - 3 tūkst. zlotų, taigi beveik 4 kartus mažiau", - suskaičiavo Wlodzimierzas Drejus, kaip tik lenkas santechnikas.

Minimumo nenumuš

Ekonomiškai stiprios Vokietijos pietinės Bavarijos žemės visuomenė sparčiai sensta, todėl jai būtinai reikia naujų žmonių, galinčių užimti atsilaisvinančias darbo vietas. Bavarija tikisi, kad darbo rinkos atvėrimas jai išeis į naudą, tad ji pradėjo internetu kviesti žmones iš naujųjų ES šalių, ypač inžinierius ir specializuotų techninių profesijų atstovus.

Kita vertus, vokiečiai baiminasi, kad naujų darbuotojų antplūdis nusmukdys darbo sąlygas ir atlyginimus. Šiai problemai Vokietija siekia užbėgti už akių planuodama įvesti minimalų atlyginimą laikinoms darbo vietoms. Austrijoje taip pat priimti įstatymai, turintys apsaugoti nuo atlyginimų vidurkio nuosmukio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"