TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lėta San Marino agonija

2010 10 25 0:00
Viena San Marino vilčių - turistai, traukiantys į La Rocca tvirtovę.
LŽ archyvo nuotrauka

Vengiančiųjų mokėti mokesčius rojumi vadintas San Marinas dabar paguldytas ant menčių: jis neatlaikė ekonomikos krizės ir griežtų kapitalo judėjimo Italijos apribojimų.

Kadaise klestintis San Marinas pirmiesiems mitruoliams, nenorintiems mokėti didelių mokesčių savo valstybei - viešbučių savininkams ir prekybininkams iš šiaurės Italijos regiono Emilijos-Romanijos, supančio nykštukinę valstybę, - atrodė puiki užuovėja. Vos 30 tūkst. gyventojų turinčiame San Marine veikia 12 bankų ir 59 finansų institucijos, kaupiančios ir investuojančios klientų pinigus: 9 eurai iš 10 čia atkeliauja iš užsienio. Palankia padėtimi netruko pasinaudoti įvairaus plauko nusikaltėliai, mokesčių mokėtų rojų pavertę organizuoto nusikalstamumo priedanga. Nenuostabu, kad finansinių skandalų sūkuryje vienas po kito atsidūrė šalies bankai: nuo didžiausio ir seniausio "Cassa di Risparmio" iki "Credito Industriale Sammarinese", visi jie kaltinami pinigų plovimu.

Pasaulinis ekonomikos cunamis rojų pavertė pragaru: Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (OECD) šalį įtraukė į savo juoduosius sąrašus, Italijos valdžia įvedė griežtus apribojimus. "Štai taip tos gražios dienos ir praėjo: San Marinas nuėjo per toli", - pripažino pramonės ir prekybos sekretorius Marco Arzilli. 2008 metais į valdžią atėjusi dabartinė krikščionių demokratų koalicija bando viską, kad tik San Marinas atsikratytų nepageidaujamo mokesčių sukčiavimo šalies vardo. "Panaikinome anonimines neapmokestinamąsias kompanijas ir bankų slaptumą, pradėjome taikyti tarptautinius bankininkystės skaidrumo standartus, nutraukėme daugybę suklastotų operacijų. Pasiryžome pasirašyti du susitarimus: vieną, kad mūsų ir Italijos policija bendradarbiaus, kitą - kad Italijos nacionalinio banko inspektoriai galės tikrinti mūsų Respublikos institucijas. Tik Italijos valdžia apsimeta kurčia", - stebėjosi užsienio reikalų sekretorius Antonella Mularoni. Anot jo, ne tik Italija, bet ir Tarptautinis valiutos fondas neįvertina San Marino pažangos.

Tiesa, San Marino pastangas įvertino jų bankai: vieni tyliai traukiasi iš rinkos, kiti bando neatkreipti į save dėmesio. Pernai indėlių sumažėjo 35 proc., o mokesčių amnestija bankų saugyklas patuštino beveik 6 mlrd. iš prieš tai laikytų 14 mlrd. eurų. Krizė persimetė ir į kitus sektorius, neturinčius nieko bendra su bankininkyste. Anksčiau klestėjusi nekilnojamojo turto rinka išgyvena štilį. Vos 61 kvadratinio kilometro plote net 7 tūkst. namų stovi tušti.

Šalyje gyvena 31 tūkst. žmonių, iš jų 20 tūkst. dirba, didžioji dalis - privačiame sektoriuje. 6,5 tūkst. italų atvyksta iš Emilijos-Romanijos regiono, tad San Marinui atrodo, kad Italijos vyriausybė turėtų būti suinteresuota jų gerove. "Kai kurie verslininkai grįžo į Italiją, kiti nebepriima mūsų sąskaitų: mus laiko raupsuotaisiais", - sakė San Marino darbuotojų demokratinės konfederacijos vadovas Marco Beccari. Praėjusiais metais darbo neteko maždaug 1 proc. darbo jėgos arba 1,5 tūkst. darbuotojų. Skaičiai atrodo nedideli, tačiau valstybė, anksčiau užtikrinusi didelę pensiją, pigų maistą, gerą sveikatos draudimą, paskolas namų savininkams ir vaikų priežiūros išlaidas, dabar to daryti nebeišgali.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"