TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lėtai, bet užtikrintai į valdžią Egipte

2012 07 02 6:36

Savaitgalį prisaikdintas naujas Egipto prezidentas Mohamedas Morsi, kuris pratęsia Musulmonų brolijos skrydį iš uždraustos į valdančiąją partiją. Aukščiausioji kariuomenės taryba (AKT) stengsis sukliudyti M.Morsi tapti labai svarbia politine figūra, tačiau jis tikrai lengvai nesusitaikys su jam kol kas priskirtu antrarūšiu vaidmeniu.

Ribojamas, tačiau potencialiai galingas

Užkulisinė kova dėl valdžios tampa svarbiausia Egipto realija, kai audringi protestai ir smurto protrūkiai galiausiai atvedė į autokratinio Hosni Mubarako režimo žlugimą. Nedaug trūko, kad kruvinasis įvykių scenarijus būtų pasikartojęs. Prieš skelbiant prezidento rinkimų rezultatus atmosfera Tahriro aikštėje buvo itin įkaitusi. Musulmonų brolijos rėmėjai buvo pasiruošę vėl nudažyti aikštę krauju, jei rinkimų komisija laimėtoju būtų paskelbusi buvusį H.Mubarako premjerą Ahmedą Shafiką. 

Tačiau tai neįvyko. Kita vertus, AKT jau anksčiau buvo ištraukusi tūzą, iš anksto apribodama prezidento galias: jis negalės kontroliuoti biudžeto sudarymo, užsienio politikos, gynybos politikos ar pačių karinių pajėgų. Kaip teigia Tony Karonas iš žurnalo "The National", karininkai patys uzurpavo šias galias, prieš tai paleisdami demokratiškai išrinktą parlamentą ir asamblėją, turėjusią parašyti naują Egipto Konstituciją. M.Morsi turės galias, primenančias premjero kompetencijas prezidentinėje sistemoje - vidaus ekonomikos, švietimo ir socialinės politikos kontrolę.

Tačiau nereikėtų nuvertinti naujojo prezidento galimybių net ir esant tokiai situacijai. Jis gali lengvai pasirinkti viešosios erdvės islamizacijos kursą ir populistiškai skelbti socialiai atsakingos, o ne rinkos ekonomikos valdomos valstybės viziją. Tai greitai padidintų Musulmonų brolijos populiarumą ir automatiškai sukeltų dar didesnį spaudimą įgrisusiems karininkams. Kad tokia politika būtų ekonomiškai pragaištinga, islamistams ne taip ir svarbu. Juk žinoma, kad 40 proc. Egipto bendrojo vidaus produkto sudaro karininkų vienaip ar kitaip kontroliuojamos įmonės. Populistinės politikos priemonėmis praplėtus jau ir taip gausią rėmėjų armiją šalies piliečių gretose, turtais aptekę karininkai ekonominio kracho sąlygomis būtų kaip raudonas kilimas įpykusiam buliui.

Nepertraukiama sėkmė gali prasitęsti

Be abejo, kol kas instituciškai situaciją šalyje savo naudai kontroliuoja AKT. Tačiau nereiktų pamiršti fakto, kad Musulmonų brolija padarė stulbinamą proveržį į šalies politinį elitą, nors H.Mubarako laikais buvo uždrausta politinė jėga. Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto direktorius Robertas Statloffas fiksuoja akivaizdų faktą - Musulmonų brolija nuo pat to momento, kai įsiliejo į protestus Tahriro aikštėje, neįtikimai sėkmingai užpildo atsiradusį politinį vakuumą. Pirmiausia jie perėmė lyderių vaidmenį iš revoliucijos pionierių - sekuliaraus protestuotojų sparno, paskui nugalėjo Egipto parlamento rinkimuose, o galiausiai ir iš karininkų remiamo pretendento panosės nugvelbė prezidento postą. Kitaip tariant, ši politinė jėga nuo pat Arabų pavasario pradžios Egipte laimėdavo viską, ko tik imdavosi. Ir tai įvyko nepaisant to, kad Musulmonų brolija netgi viešai žadėjo nesiūlysianti savo kandidato rinkimuose.

Vis dėlto M.Morsi sutiko su AKT reikalavimu priimti prezidento priesaiką prieš Konstitucinį teismą, o ne kaip įprastai - prieš parlamentą (kuris yra paleistas), tačiau tai gali būti taktinis manevras. Žinant, kad buvo pasiruošta kovoti iki galo, jei prezidentu būtų išrinktas karininkų protežė, neatmestina galimybė, kad šis AKT laimėjimas (parlamento paleidimo neoficialus pripažinimas teisėtu) tėra trumpalaikis, ir per naujus parlamento rinkimus Musulmonų brolija vėl pademonstruos savo požiūrį į demokratiją: "Jei ne mes, laukite kraujo."

Egipto demokratija - karikatūra

Taigi nejučia rinkimų reiškinys Egipte tampa dar vienu makabrišku reiškiniu klasikiniame rytietiškame galingųjų kovos po kilimu kontekste. Demokratiškai išrinktas parlamentas paleidžiamas kone tiesioginiu AKT reikalavimu, demokratiškai išrinktas prezidentas priima priesaiką ne prieš parlamentą irgi atsižvelgiant į AKT poreikius, pati Musulmonų brolija grasina smurtu paaiškėjus nepalankiems rinkimų rezultatams, o prieš prezidento rinkimus ieško kliaučių uždrausti dalyvauti juose su H.Mubarako režimu susijusiems asmenims. 

Be abejo, istorija žino pavyzdžių, kai demokratiniai rinkimai tėra įrankis valdžiai gauti, idant paskui joje įsitvirtinus tų rinkimų nereikėtų. Kad ir kiek Vakarai ieškotų Musulmonų brolijos nuosaikumo apraiškų (kurių kažkiek tikrai esama), sunku nuslėpti sutrikimą, kai pačiam Musulmonų brolijos pasauliniam tinklui priklauso teroristinė organizacija "Hamas", jos idėjinis vadas Mohammedas Badie kalba apie Izraelio sukūrimą kaip apie didžiausią katastrofą, ištikusią visą žmoniją, o pats naujai išrinktas Egipto prezidentas M.Morsi tiki, kad rugsėjo 11-osios įvykiai yra surežisuoti JAV vyriausybės.

Tragikomiškai skamba ir JAV oficialūs pareiškimai, kuriuose užsimenama apie ten kuriamą demokratiją atsižvelgiant į egiptietiškas vertybes ir tradicijas. Anot R.Statloffo, sunku suprasti, ką turi omenyje amerikiečiai, kai Egiptą jau 5 tūkst. metų valdo arba faraonai, arba autokratai.

Nusimetant vakarietišką užkratą

Pastarosios užkulisinės derybos tarp Musulmonų brolijos ir AKT ar tiesiog šiuo metu dominuojančių islamistinių partijų programos rodo, kaip atitrūkęs nuo realijų buvo daugiau ar mažiau sekuliarus jaunimas, įžiebęs revoliucijos liepsną, o paskui šiurkščiai nustumtas nuo bet kokios rimtesnės įtakos naujai atgimusiame Egipte. Tie 20 proc. bent šiek tiek vakarietiškai mąstančių Egipto piliečių, kurių remiamos partijos beviltiškai pralaimėjo ir parlamento, ir prezidento rinkimus, visiškai nesuprato, kokį džiną paleido iš butelio. Simptomiška, kad švenčiant M.Morsi tapimą prezidentu Tahriro aikštėje išprievartauta britų žurnalistė, o tokių atvejų, kaip paaiškėjo, būta ir daugiau. Tikrai sunku patikėti, kad, pavyzdžiui, Sąjūdžio metais Lietuvoje galėjo įvykti kas nors panašaus.

Kaip teigia žurnalo "Weekly Standard" redaktorius Lee Smithas, Egipte demokratija į valdžią atveda žmones, siekiančius ištaisyti vakarietiškų dekadentinių vertybių paveiktą ir neteisingai islamą praktikuojantį šiuolaikinių egiptiečių gyvenimo būdą. O tai tikrai nežada gerų laikų nei pirmus žingsnius žengiančiai Egipto demokratijai, nei patiems Egipto piliečiams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"