TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Libijos sukilėliai priminė futbolo aistruolius

2011 03 08 0:00
Tripolyje nerimsta M.Gaddafi palaikantys mitingai.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Tarptautinis šachmatų didmeistris, septyniskart Lietuvos šachmatų čempionas Vidmantas Mališauskas, neseniai grįžęs iš chaoso apimtos Libijos, sako, kad pirmosiomis dienomis sukilėlių maištas priminė strypais ginkluotų futbolo sirgalių keliamą triukšmą.

Į Libiją V.Mališauskas atvyko dar gruodžio pradžioje Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) siuntimu. FIDE organizuoja pagalbą toms šalims, kurios neturi pakankamai šios srities specialistų. Lietuvis šalies sostinėje Tripolyje treniravo nacionalinę ir jaunimo šachmatų rinktines. "Ruošėmės Afrikos čempionatui Pietų Afrikos Respublikoje, tačiau dėl kilusių neramumų sutriko skrydžiai, jaunimas neišskrido ir mano darbas nuėjo perniek, - pasakojo beveik tris mėnesius netoli pagrindinės aikštės, kurioje vyko neramumai, gyvenęs V.Mališauskas. - Mano sutartis buvo trims mėnesiams, jau derėjomės dėl galimybės čia pasilikti visus metus, tačiau prasidėjo neramumai ir teko vykti namo. Ne dėl to, kad man būtų buvę nesaugu, bet todėl, kad mano darbas neteko prasmės. Be to, buvo neaišku, ar už jį mokės."

Šachmatininkas buvo vienas paskutinių šalį palikusių vakariečių. Keturi naftos verslovėse dirbę lietuviai jau buvo išvykę kariniu lėktuvu per Ispaniją. V.Mališauskas iš Tripolio išskrido vasario 27 dieną.

Išgelbėjo žiebtuvėlis

"Revoliucija Tripolyje buvo naktinė ir, sakyčiau, gana rami. Rytą buvo matyti vos kelios išdaužytos vitrinos. Naktį į vasario 21-ąją buvo girdėti intensyvūs šūviai, kitą naktį - pavieniai. Man išvykstant 27 dieną sostinę jau kontroliavo pulkininko Muammaro Gaddafi šalininkai, - pasakojo šachmatininkas. - Gatvės buvo pilnos ganėtinai agresyviai nusiteikusio jaunimo su nacionalinėmis žalios spalvos vėliavomis, M.Gaddafi nuotraukomis. Jo šalininkai, pamatę nevietinį, tiesiog be jokios priežasties galėjo prikibti ir priversti bučiuoti savo lyderio portretą. Nemačiau, kad kas nors būtų atsisakęs tai daryti. Man vietiniai bičiuliai buvo padovanoję nacionalinės vėliavos spalvos žiebtuvėlį, kuris tapo savotišku talismanu. Gatvėje ir prie manęs prikibę arabiškai kalbantys jaunuoliai ėmė baksnoti į pulkininko portretą. Supratau, kad klausia "taip" ar "ne". Tada pasinaudojau draugų patarimu ir išsitraukiau žiebtuvėlį. Jaunuoliai ėmė džiugiai kykti, glėbesčiuotis. Nors ir nesu M.Gaddafi šalininkas, bet taip išvengiau minios susidorojimo."

Šachmatininkas pasakojo, kad jam bičiuliai viešnagės metu patarė su nepažįstamais geriau nepolitikuoti - šalyje pilna specialiųjų tarnybų. "Manau, kad už politinį anekdotą tikrai tektų Libijos dykumoje akmenų paskaldyti, - sakė V.Mališauskas. - Be to, aš juk ten svečias. Kokią teisę turiu politikuoti? Tad ir stengiausi laikytis nuošaly."

V.Mališausko nuomone, Tripolyje M.Gaddafi mėgstamas. "Jį palaikančios demonstracijos buvo masinės, žmonės mitinguoti traukdavo šeimomis, - sakė jis. - Nežinau, ar tie mitingai suorganizuoti, ar ne, bet jie vyko nuo ryto iki vakaro." Pašnekovo nuomone, kadangi Tripolyje nusėda pagrindiniai pinigai už eksportuojamą naftą, sostinės gyventojai ir palaiko M.Gaddafi. "Dėl tokių dalybų nepatenkintos dykumos gentys, kurių teritorijoje išgaunama nafta, - sakė V.Mališauskas. - Nepatenkintųjų bendrininku tapo antras pagal dydį miestas Bengazis, kuriame telkiasi didžiausia egiptiečių imigrantų minia."

Kaltinami imigrantai

Patys libiai, pasak pašnekovo, įsitikinę, kad didėjantį nedarbą, o dabar ir neramumus lėmė ekonominiai imigrantai. "Penkių milijonų tautai turėti daugiau kaip 1,5 mln. svetimšalių yra tikrai daug, - sakė V.Mališauskas. - Šalyje gyvena 1 mln. ekonominių imigrantų iš Egipto, apie 0,5 mln. imigrantų iš juodosios Afrikos ir keli šimtai tūkstančių imigrantų - įvairių sričių specialistų iš Europos, Kinijos, Pietų Korėjos. Pastarieji daugiausia dirba naftos verslovėse."

V.Mališausko nuomone, labiausiai Libija bijo kinų ekonominės ekspansijos. "Per tris mėnesius turėjau laiko pasidairyti po 2 mln. gyventojų turintį Tripolį. Nemačiau nė vieno kinų maisto restorano, - sakė jis. - Kilus neramumams šalyje labai nesaugu tapo ekonominiams imigrantams, draugai pasakojo, kad juos masiškai imta atleidinėti iš darbo. Juodaodžiams - dar blogiau. Jie ypač nemėgstami tapo šalies Rytuose, sukilėlių valdomame Bengazyje, kai pasklido kalbos, kad M.Gaddafi juodaodžius iš Afrikos samdo sukilimui malšinti."

Nepatenkintas jaunimas

Kalbėdamasis su pažįstamais vietiniais lietuvis susidarė nuomonę, kad šalies jaunimo neramumus išprovokavo vyresnės arabų kartos abejingumas politiniam gyvenimui. "Vyresni (ne tik Libijos) arabai nuo seno laikosi nuostatos, kad pakanka turėti gerą valdovą, kuris rūpintųsi tauta, o jiems patiems nereikia ir nesinori kištis į politinį gyvenimą. Todėl šiuose kraštuose sėkmingai daugelį metų išsilaikydavo tie patys režimai, - pasakojo pašnekovas. - M.Gaddafi Libiją valdo jau 42 metus. Tačiau užaugusi didelė jaunų arabų karta neturi kur savęs išreikšti, nenori taikstytis su esama padėtimi. Beje, jaunimas iki 25 metų sudaro apie pusę krašto gyventojų. Jaunimo labai daug. Be to, pagerėjus gyvenimo sąlygoms ir sveikatos apsaugai pailgėjo žmonių vidutinė gyvenimo trukmė - vyrai gyvena daugiau kaip 70 metų, o moterys jau beveik pasiekė 80 metų amžiaus ribą. Rodikliai geresni nei Lietuvoje."

Socializmo ypatumai

Pašnekovo pastebėjimu, gana įdomūs libiško socializmo ypatumai. Gyventojai turi gana daug socialinių garantijų, viskas labai pigu, išskyrus būstą. Butuko nuoma mėnesiui Tripolyje kainuoja nuo 500 dinarų (1 dinaras lygus 2 litams) prastame rajone iki 1000 dinarų geresniame. "Tačiau dirbantieji valdišką darbą butą, atėjus eilei, gauna nemokamai, kaip būdavo pas mus sovietmečiu, - pasakojo jis. -

Elektra ir vanduo šalyje nemokami. Vienintelį komunalinį mokestį tenka mokėti vasarą - tai vėsinimo mokestis už visur esančius oro kondicionierius, nes temperatūra čia siekia 40 laipsnių karščio. Sveikatos apsauga nemokama visiems - ir užsieniečiams, tad vykstant į Libiją nereikia sveikatos draudimo. Yra ir privačių medicinos kabinetų. Kaip mūsų krašte ant kiekvieno kampo - odontologijos kabinetai, taip Libijoje - nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros paslaugos. Tačiau, matyt, nemokama medicina nėra labai kokybiška, nes daugelis libių gydytis vyksta į Italiją ir Prancūziją."

Benzinas pigiau už vandenį

Lietuvį Libijoje stebino benzino kainos - jo litras kainuoja nuo 36 lietuviškų centų paprastoje iki 40 prašmatnioje degalinėje. Palyginimui - nedidelis buteliukas vandens - pusė lito, puodelis kavos - litas.

"Statistika byloja, kad Libija per metus eksportuoja 150 mln. barelių naftos. Nepatingėjau suskaičiuoti: kas minutę jos iš šalies išteka po 50 kubinių metrų, tai sudaro maždaug dvi geležinkelio cisternas, - sakė pašnekovas. - Skaičiai efektingi, tačiau Saudo Arabija eksportuoja kur kas daugiau, Libija užima tik 2 proc. pasaulio naftos rinkos. Tad kitos valstybės sugebėtų padengti dėl neramumų sumažėjusį Libijos eksportą. Kaip vienas iš stabilumo rodiklių buvo išvykstant iš šalies nepakitęs vietos valiutos ir dolerio santykis."

V.Mališauskas įsitikinęs, kad beginkliai sukilėliai tikrai nepajėgs šturmuoti Tripolio. Be to, M.Gaddafi pajėgos subombardavo Bengazio karinį oro uostą, o atstumas tarp šių miestų - apie tūkstantis kilometrų. "Derybos dėl pinigų už naftą perskirstymo turės įvykti. Blogiausia - jei kils pilietinis karas, - sakė jis. - Kaip žinau, Libija importuoja apie pusę jai reikalingų maisto produktų. Tripolis turi galimybių atsargas papildyti, o sukilusiuose rajonuose maistas anksčiau ar vėliau baigsis."

Padorus atlyginimas

Žmones iš skurdesnių Afrikos šalių Libija viliojo gana gerai mokamu darbu. "Pavyzdžiui, iš batus gatvėje valančio juodaodžio raištelius ar vidpadžius nusipirksite už ketvirtį dinaro (tai mažiausia kursuojanti moneta, atitinkanti pusę lietuviško lito), tačiau už tai, kad tas pats juodaodis tris kartus brūkštels jums per batus, jau teks sumokėti 2 dinarus", - sakė V.Mališauskas.

Kaip lietuviui pasakojo vietiniai, ne juodadarbis, bet specialybę turintis vidurinės klasės atstovas laikosi nuomonės, kad jam apsimoka dirbti tik gaunant ne mažiau kaip 2 tūkst. dinarų (4 tūkst. litų) atlyginimo per mėnesį. "Statybose šalia mano viešbučio už mažesnį užmokestį dirbo lenkai, ukrainiečiai. Man sakė, kad yra ir lietuvių, tačiau jų nesutikau", - pasakojo pašnekovas.

Verslo reguliavimas

Didelių prekybos centrų Libijoje nerasi, tačiau pilna mažų privačių parduotuvėlių. Stambaus verslo plėtros valstybė netoleruoja, tačiau kiekvienas turi sąlygas suktis smulkiajame versle. "Nuoma verslui taip pat pigi, tačiau ji reguliuojama gana įdomiai, - pasakojo V.Mališauskas. - Pavyzdžiui, vienas mano vietinis draugas turi apie 70 kvadratinių metrų ploto paveikslų galeriją. Ją iš valstybės už 15 dinarų per mėnesį (30 litų) nuomoja jo tėvas. Mano bičiulis sakė, kad galėtų galeriją uždaryti ir ją pernuomoti už kokius 2 000 dinarų. Už tai jo netgi niekas nebaustų, tačiau jis žino, kas gali atsitikti, kai jo tėvas mirs. Tada mečetės bendruomenė svarstys, ar galerijos šeimininkas pakankamai gerai rūpinosi tėvu, ar lankė mečetę, ar aukojo vargšams. Jei paaiškės, kad šias pareigas jis atliko nelabai gerai, tą pačią galeriją jam gali išnuomoti jau už 2 000 dinarų. Taip Libijoje vyksta verslo reguliavimas."

Be YouTube

Pasak pašnekovo, Libijos negalima priskirti prie konservatyviųjų arabų kraštų. Moterys čia vairuoja, nedengia veido. Atvykti į šalį iki neramumų nebuvo sudėtinga - tereikėjo už mėnesio vizą susimokėti 180 dinarų. Tačiau šalis vengia vadinamųjų viešbutinių pilvo turistų, nes manoma, kad jie sugadintų libių papročius. V.Mališauskas Tripolyje gyvendamas viešbutyje turėjo galimybę žiūrėti daugybę televizijos kanalų. "Apie 50 jų galėjau suprasti - anglų, rusų, lenkų kalbomis. Netgi galėdavau matyti Armėnijos arba Kazachstano žinių laidas rusų kalba. Galima daryti išvadą, kad Libija gana atvira pasauliui, - sakė pašnekovas. - Tačiau jau iki neramumų buvo ribojamas priėjimas prie kai kurių interneto tinklalapių, net tokių, kaip YouTube. O rašydamas elektroninius laiškus į Lietuvą negalėdavau nieko prikabinti - jokių nuotraukų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"