TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Liepsnos Maidane – ir dėl Vakarų impotencijos

2014 02 20 6:00
Žmonės rinkosi prie Seimo (nuotraukoje) bei Lietuvos miestų centruose uždegti žvakučių ir sukurti laužų Ukrainos tautai palaikyti. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Padėčiai Ukrainoje vis labiau kaistant, aptakių ir neįpareigojančių Vakarų politikų pareiškimų metas jau baigėsi. Šią šalį geriausiai pažįstančios Europos Sąjungos (ES) valstybės raginamos kuo skubiau imtis lyderystės formuojant aiškią ir kietą poziciją oficialiojo Kijevo atžvilgiu.

Politikai ir politologai mano, kad ES nesuprato ir tinkamai neįvertino jau kelis mėnesius Ukrainoje brendusios situacijos. Tik žuvus dešimtims žmonių ir valdžiai nerodant ypatingo noro derėtis su opozicija, rimčiau prabilta apie sankcijas. Tačiau ir dėl jų Europa kol kas mindžikuoja vietoje. Ekspertai pažymi, kad Lietuva, turinti ilgą bendradarbiavimo su Ukraina patirtį, galėtų griežti pirmuoju smuiku inicijuojant ES sprendimus dėl šios šalies ateities.

Laukia ne tik kalbų

Kijeve gyvenanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova vakar pasakojo, kad žmonės iš Maidano nesitraukia, atvyksta naujų. Nors įvažiuojamieji keliai į sostinę iš dalies uždaryti, vakar apie pietus „prasimušė“ 18 autobusų su protestuotojais iš Vakarų Ukrainos. Nerimą stiprino žinia, kad iš Dniepropetrovsko į Kijevą pasiųsta desantininkų brigada.

Gyvenimas Kijeve nevisiškai paralyžiuotas: dirba parduotuvės ir kai kurios įstaigos, bet neveikia metro, visai savaitei uždarytos mokyklos, darželiai. Pasak D.Makarovos, ukrainiečiai skirtingai reaguoja į įvykius Maidane. Dalis žmonių nusistatę prieš protestuotojus, kiti juos aktyviai palaiko. „Tačiau žmonės iš abiejų stovyklų yra prieš kraujo praliejimą, tokius ryškius karo veiksmus“, - aiškino Ukrainos lietuvė.

Klausiama, kokia toliau gali būti situacija, D.Makarova pažymėjo, kad būtinas kompromisas, derybos tarp valdžios ir opozicijos. Laukiama ir aktyvesnio užsienio valstybių vaidmens siekiant sureguliuoti konfliktą, jų tarpininkavimo, ne tik kalbų. „Oficialiai yra žuvę 25 žmonės, labai daug sužeistų. Turėtų būti didesnė viso pasaulio, ES, JAV reakcija“, - pažymėjo D.Makarova. Tad dalį kaltės dėl tragedijos vietos žmonės perkelia ES ir JAV.

Prie Ukrainos ambasados nuo ryto besirenkantys vilniečiai tyliai stovi uždegę žvakelių jūrą žuvusiesiems Maidane pagerbti. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Kiek dar aukų reikia Europai?

Vakarų Ukrainos miesto Ivano Frankivsko meras Viktoras Anuškevičius teigė, kad situacija labai įtempta. Žmonės su siaubu stebi įvykius Maidane. Siekdami taikiai sureguliuoti konfliktą, prieš kelias dienas iki kruvinosios nakties Kijeve protestuotojai Ivano Frankivske paliko aikštę, išardė barikadas, atlaisvino užimtus administracijos pastatus. „Deja, valdžia pademonstravo, kad ji spjauna ant savo tautos, o visos kalbos apie taikų konflikto sureguliavimą yra tuščios. Tai, kas įvyko Kijeve, protu nesuvokiama: dešimtys žuvusių, šimtai sužeistųjų“, - apmaudo neslėpė V.Anuškevičius.

Vakar Ivano Frankivske vyko didžiulis mitingas, į kurį, anot miesto mero, susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Jie reikalavo, kad valdžia trauktųsi iš postų ir šalyje nedelsiant būtų surengti prezidento bei Aukščiausiosios Rados rinkimai. „Neslepiamas ir pasipiktinimas – kiek dar Europai reikia nužudytų, sužalotų, sulaikytų, išvežtų nežinoma kryptimi Ukrainos piliečių tam, kad ji pagaliau nustotų kalbėti apie savo susirūpinimą ir imtųsi sankcijų prieš valdžios atstovus?“ - pasakojo V.Anuškevičius. Laukiama, kad ES ir JAV uždraus Ukrainos valdžios atstovams įvažiuoti į savo šalis, taip pat įšaldys jų bankų sąskaitas. „Buvęs Ukrainos premjeras Mykola Azarovas jau Europoje. Jie neleidžia Ukrainos žmonių į Europą, bet patys, jų vaikai – jau ten“, - piktinosi V.Anuškevičius.

Už vis garsėjančių kalbų, kad Ukraina gali skilti į dvi dalis – Vakarų ir Rytų, Ivano Frankivsko meras įžvelgia kyšančias Rusijos ausis. Jo teigimu, Ukraina, kaip ir skelbia Konstitucija, yra nedaloma valstybė. Be to, anot V.Anuškevičiaus, opoziciją palaiko vis daugiau rytinių šalies regionų gyventojų.

Lietuviško kraujo turintis meras dėkojo mūsų šalies gyventojams už palaikymą ir maldas. Jis viliasi, kad Lietuva ir kitos artimos valstybės, tokios kaip Lenkija, Čekija, spaus ES nenusigręžti nuo Ukrainos ir realiai padėti.

Reakcija pavėluota

Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto vadovo Gedimino Kirkilo teigimu, prie Ukrainos konflikto sureguliavimo Lietuva gali prisidėti tiek, kiek ir visa ES. „Turime palaikyti ryšį su ten veikiančiomis politinėmis jėgomis. Kita vertus, ES Užsienio reikalų taryboje turime inicijuoti bent jau aptarimus, ar imtis sankcijų prieš režimą. Nes dabar jau peržengtos visos ribos. Manau, šią savaitę tai ir bus padaryta“, - LŽ sakė G. Kirkilas. Pasak parlamentaro, taip pat bus svarstoma, ar nevertėtų į Ukrainą siųsti ką nors iš Seimo narių. „Palaikome ryšį su ambasada. Jei gausime žinių, kad poreikis yra, tikrai siųsime delegaciją“, - patikino parlamentaras.

Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko Audroniaus Ažubalio, ES reakcija į Ukrainos įvykius buvo akivaizdžiai pavėluota. Didžiosios Europos valstybės nesuprato tam tikro Ukrainos virsmo, neįvertino situacijos rimtumo. Politiko nuomone, dabar Lietuva su kitomis Vidurio Europos valstybėmis, kurios daugiau ar mažiau supranta Ukrainos situaciją, turėtų suformuluoti labai aiškią ES poziciją, kurios išraiška būtų „labai kieta laikysena“. „Kai ES Užsienio reikalų taryboje diskutuojama apie padėtį Centrinės Afrikos Respublikoje, Sudane, tai, aišku, labai svarbu. Tačiau sunku paneigti, kad per mažai dėmesio buvo skirta bręstančiai situacijai Europoje, ES kaimynų valstybėje“, - tvirtino A.Ažubalis. Jo nuomone, Baltijos, Višegrado ir Skandinavijos šalys „nesusivienijo į tam tikrą kumštį, kuris galėjo būti gana veiksmingas įrankis prablaivinant senąsias ES nares“. „Manau, kad dabartinė tragedija duoda pretekstą labai rimtai pasikalbėti viduje apie ES užsienio politikos prioritetus“, - LŽ sakė A. Ažubalis.

Ginklu ramybės neužsitikrins

Sorbonos universiteto profesorei, istorikei Francoise Thom situacija Ukrainoje kelia labai daug nerimo. Ją stebina europiečių ir Vakarų valstybių neryžtingumas šio konflikto akivaizdoje. Esą jų reakcija silpna, nes padėties analizė yra neadekvati. „Baisiausias šioje situacijoje – rusų informacinis ir psichologinis karas. Jie patys rengia tai, kuo kaltina kitus, ir taip paralyžiavo europiečius bei Vakarus apskritai. Manau, kad tai daugiausia nerimo keliantis dalykas. Po Ukrainos įvykių europiečiai turėtų padaryti absoliučiai aiškią išvadą, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo Kremliaus aplinka jaučia tokią alergiją laisvei, kad net neįmanoma įsivaizduoti bendradarbiavimo su jais, - įsitikinusi F.Thom. - Rusijos propaganda Europoje šiandien kalba apie tai, kad Ukrainos klausimą reikia spręsti pagal „didžiąją Europą“ – ES ir V.Putino Eurazijos sąjungos partnerystę. Iš to, ką matome dabar, tai visiškai nerealu, nes akivaizdu, kad Rusija nenori Ukrainos europinimo ir rodo savo tikrąjį požiūrį į Europą.“

Ukrainos valdžia su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi priešakyje, F.Thom nuomone, tiesiog vykdo Maskvos nurodymus. „Nemanau, kad jie veiktų savarankiškai. Tai labai gerai matyti. Užtenka palyginti su Sirijos prezidento Basharo al-Assado atveju, matyti tie patys metodai – Rusija siūlo vykdyti derybas, kol valdžia stiprina pozicijas ir vėliau gali visa jėga atsisukti prieš opoziciją. Tai, galima sakyti, identiška schema“, - aiškino Sorbonos universiteto profesorė.

Tai, kaip bus išspręstas konfliktas Ukrainoje, anot F.Thom, priklausys nuo šios šalies opozicijos ryžtingumo. Netgi jei valdžia išvaikytų Maidaną, ilgai ginklu ramybės neužsitikrins. „Viskas priklauso nuo opozicijos galimybių ir valios. Šiandien tą valią matau, juk žmonės ten žūsta“, - pažymėjo ji. Sankcijos Ukrainos valdžiai esą būtų efektyvi priemonė, siekiant nutraukti smurtą prieš protestuotojus.

Būtina siųsti signalą

Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo patirtis nepalyginti didesnė nei ES. Todėl, pasak politologo Bernaro Ivanovo, šioje situacijoje mūsų valstybė galėtų aktyviau imtis informatorės, konsultantės bei koordinatorės vaidmens inicijuojant sprendimus ES lygmeniu. Būtent tai ir turėtų tapti svarbiausiu mūsų šalies politikų tikslu. „Be jokių abejonių, dėl Ukrainos įvykių turime pareikšti labai aiškią savo valstybės poziciją, įvertinti V.Janukovyčiaus veiksmus ir deklaruoti mūsų, kartu ir ES, vertybes“, - LŽ sakė pašnekovas.

B.Ivanovo teigimu, po to, kas įvyko Kijeve, vien tik komentarų ar pareiškimų nepakanka, reikalingi labai aiškūs ir greiti veiksmai, tarp jų ir sankcijos. „Ukrainos valdžiai turi būti pasiųstas nevienareikšmiškas signalas, kad ji suvoktų savo neteisėtumo pasekmes. Tai, kas įvyko trečiadienio naktį, tos žudynės gula būtent ant V.Janukovyčiaus ir jo aplinkos sąžinės. Kaip valstybės vadovas jis turi už tai atsakyti“, - pabrėžė B. Ivanovas.

Pasak pašnekovo, biurokratinis ES mechanizamas sukasi gana lėtai, o į tokias situacijas kaip Ukrainoje turi būti reaguojama žaibiškai. „Prisimename, kaip ES, galima sakyti, pramiegojo Balkanų karo, Bosnijos ir Hercegovinos, Sarajevo tragedijos epizodus. Deja, ir Ukraina grimzta į chaosą, pats juodžiausias scenarijus pradeda pildytis. Labai nesinorėtų, kad jis plėstųsi. Jei ES nesiryš įvesti sankcijų, parodys visišką neveiksnumą ir nesugebėjimą reaguoti į situaciją“, - teigė B. Ivanovas.

Pareiškimai aptakūs

Pasak politologo Tomo Janeliūno, didžiausia bėda ta, kad net ir labai stengiantis Lietuvos ir visos ES siūlomos pagalbos dabartinė Ukrainos valdžia nelabai pageidauja. „Prašydami paramos opozicionieriai labai aktyviai kreipiasi į ES, kitas organizacijas, tarptautinę bendruomenę. Tačiau oficialioji valdžia jokio tarpininkavimo nenori“, - pažymėjo LŽ pašnekovas. Pasak jo, yra ir kitų būdų, kaip reaguoti į situaciją, daryti poveikį oficialiajai Ukrainos valdžiai. Tai – tarptautinio spaudimo didinimas, tam tikrų sankcijų įvedimas.

„Tačiau kol kas viešumoje skelbiami mūsų politikų pareiškimai labai jau aptakūs, nieko nesakantys, skirti tarsi pažymėti varnelei, kad darbas atliktas. Pasigendu aktyvesnės pozicijos. Atrodo, vis dar tikimasi, kad įmanoma išlaikyti neutralią poziciją tiek opozicijos, tiek V.Janukovyčiaus režimo atžvilgiu. Vis dar baiminamasi agresyvesnių pareiškimų, konkrečių siūlymų, kokias sankcijas galima taikyti Ukrainos valdžiai. Mano nuomone, pasirinktas per daug biurokratinis diplomatinis elgesio modelis“, - sakė T.Janeliūnas.

Kartu politologas priminė, kaip gana operatyviai 2010-ųjų gruodį ES sugebėjo reaguotį į krizę Minske, kilusią po prezidento rinkimų. „Žinoma, padėties su Kijevu gal ir negalima lyginti, bet, kai nori, sankcijas ES gali pritaikyti greitai“, - priminė politologas. Todėl, anot jo, keista, kad Ukrainos atžvilgiu kol kas nepadaryta nieko. Galbūt ES lyderiai vis dar turi iliuzijų, jog konfliktą pavyks išspręsti išlaikant dabartinę valdžią. T.Janeliūnas įsitikinęs, kad tai neįmanoma.

Šalies vadovų reakcijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Tai, kas vyksta Ukrainoje, jau visiškai nebepateisinama, ir netgi, vadinčiau, nusikalstama. Tai taikau abiem pusėms – ir valdžiai, ir daliai opozicijos, kuri agresyviai provokuoja labai agresyvius veiksmus. Jie privedė ne tik prie kraujo praliejimo, bet ir prie žmonių žūties.

Ukraina tikrai priartėjo prie pilietinio karo slenksčio, ir jokia tarptautinė bendrija bei bendruomenė tokių veiksmų negalės palaikyti. Tai, kad ši valdžia ir toliau save kompromituoja, visiškai akivaizdu.

Pasmerkimai abiem pusėms yra neišvengiami. Mes artėjame prie rimtų sankcijų visai Ukrainai. Jeigu nebus sustabdytas kraujo praliejimas ir jėgos panaudojimas, be jokios abejonės, nebus palaikymo nei tokiai valdžiai, nei tokioms jėgoms iš opozicijos.“

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė: „Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius nesustabdydamas smurto prieš Euromaidano dalyvius, sąmoningai ar nesąmoningai toliau save izoliuoja nuo Tautos ir nuo tarptautinės bendruomenės. Todėl norėčiau dar kartą paraginti Aukščiausiosios Rados pirmininką Vladimirą Rybaką imtis iniciatyvos nutraukti jėgos naudojimą prieš protestuotojus, neignoruoti tautos valios ir prisiminti, kad Aukščiausioji Rada, valdantieji ir opozicija, veikia turėdami Ukrainos žmonių mandatą ir atstovauja visos Tautos interesams.“

Premjeras Algirdas Butkevičius: „Ukrainos vadovybė privalo sustabdyti krizės eskalavimą, nutraukti Maidano šturmą ir įsiklausyti į oponentų argumentus. Šalies ateitis priklauso nuo politinių lyderių brandos ir atsakomybės savo tautai. Įvykiai Kijevo centre negali būti pateisinami, smurtas prieš Ukrainos gyventojus turi būti nutrauktas.“

***

Lietuvos vyskupai: „Ukrainos piliečių troškimą gyventi laisvoje valstybėje bandoma numalšinti karine jėga, o į žmonių valią ir siekius neįsiklausoma. Tačiau iš smurto negimsta tiesa. Smurtas neišsprendžia problemų, o tik kėsinasi panardinti visa į baimę ir neapykantą. Meldžiame Viešpatį, kad Ukrainos vadovas priimtų sprendimus, kurie leistų pasukti santaikos link. Gyva skaudaus mūsų šalies kelio į laisvę patirtis leidžia mums dar geriau suprasti Ukrainos žmonių išgyvenamas dramatiškas valandas.

Raginame Ukrainos jėgos struktūrų vadovus padaryti viską, kad tučtuojau nutrūktų kraujo liejimasis. Tik dialogas gali atvesti į taiką. Kreipdamiesi į Lietuvos tikinčiuosius, raginame juos vienytis su Ukrainos krikščionimis ir melsti Ukrainai taikos bei susitaikymo, prisiminti žuvusius ir kenčiančius šv. Mišiose. Te krikščioniškasis solidarumas ir malda lengvina skausmą ir veda taikos link.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"