TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lietuva bus matoma ir Rumunijoje

2013 05 29 8:29
Rumunijos užsienio reikalų ministras T.Corlateanu linki Lietuvai sėkmės pirmininkaujant ES Tarybai. evz.ro nuotrauka

Šiandien į Lietuvą atvyksta Rumunijos užsienio reikalų ministras Titus Corlateanu. Svečias maloniai sutiko atsakyti į LŽ klausimus, ko tikisi iš šio vizito ir kokios yra Lietuvos ir Rumunijos bendradarbiavimo perspektyvos.

- Lietuva ir Rumunija atkūrė diplomatinius santykius dar 1991 metais. Tačiau šalys priklauso skirtingiems Europos regionams. Kuo jos gali būti naudingos ir kaip gali padėti viena kitai?

- Būdamos gana toli viena nuo kitos geografiškai Rumunija ir Lietuva turi bendro, kai imame kalbėti apie istoriją, demokratinį identitetą ir politinę viziją. Po Antrojo pasaulinio karo dėl sovietų dominavimo mūsų tautos patyrė, kas tai yra diktatūra ir centralizuota ekonomika. Komunizmo žlugimas leido mūsų valstybėms "atsidurti teisingoje istorijos pusėje". Mes esame partneriai Europos Sąjungoje, sąjungininkai NATO ir atsakingi demokratinių vertybių skleidėjai regione bei tarptautinėje arenoje.

Ir Rumunija, ir Lietuva yra suinteresuotos, kad jų kaimynės būtų demokratiškos, stabilios ir klestinčios valstybės, turinčios aiškią europinę perspektyvą, taip pat mus vienija abipusės pastangos stiprinti Baltijos jūros, Dunojaus ir Juodosios jūros sinergetikos strategijas remiantis ES.

- Liepos mėnesį Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Ko Rumunija tikisi iš Lietuvos pirmininkavimo?

- Pirmasis Lietuvos pirmininkavimas ES prasidės labai sudėtingu ir kupinu iššūkių metu, nes 2014 metais Bendrijos laukiama svarbūs instituciniai pokyčiai. Kitais metais bus labai įtempta ir ES darbotvarkė - vyks rinkimai į Europos Parlamentą, o antroje metų pusėje bus formuojama nauja Europos Komisija, bus nominuotas jos prezidentas, Europos Tarybos pirmininkas, kiti svarbūs pareigūnai.

Tikimės, kad pirmininkaudama Lietuva stengsis stabilizuoti ekonomiką ir kurti darbo vietas. Lietuva pabrėžia patikimos, augančios ir atviros Europos svarbą, ir mes tam pritariame. Manome, kad šiuo sunkiu Bendrijai laikotarpiu ekonominis augimas yra svarbiausia ES darbotvarkės tema, todėl remsime jūsų pastangas stiprinti ekonominį augimą ir kurti darbo vietas.

Lietuvos darbotvarkėje - ir Bankų sąjungos bei daugiamečio finansinio plano įstatymų paketas, o tai aktualu ir Rumunijai. Manome, jog svarbu padėti pagrindą naujam finansų planui, nes tai yra svarbiausia ekonominio augimo sąlyga. Taip pat tikimės, kad Lietuva imsis ryžtingų veiksmų, kad būtų atkurtas Bendrijos patikimumas, kad ES pasitikėtų ir jos piliečiai, ir visas pasaulis.

Rumunija daug tikisi ir iš lapkritį Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimo. Remdami savo partnerę Lietuvą tikimės, kad jos surengtas forumas taps kertiniu Rytų partnerystės akmeniu. Tikimės, kad Lietuvos pirmininkavimas padės mums prisidėti prie Šengeno zonos ir bendradarbiavimo tokiose mums abiem svarbiose srityse kaip energetinis saugumas bei makroekonominė strategija.

- Vienu metu Bukareštas norėjo, kad kelias "Rail Baltica" per Rumuniją būtų pratęstas iki Juodosios jūros. Ar Rumunijai tai vis dar aktualu?

- Rengdamasis vizitui į Lietuvą, bandžiau įsivaizduoti mūsų šalis, sujungtas keliais ir oro linijomis. Sunku susitaikyti su tuo, kad šioje Europos dalyje vis dar nėra gero susisiekimo, dėl to kenčia verslas ir turistai. Vienas svarbiausių mano vizito tikslų - aptarti mūsų šalių verslo ir gyventojų bendravimo galimybes kuriant patogų transporto tinklą. Tai labai svarbu bendrai rinkai, todėl remiame regiono infrastruktūros plėtros projektus. "Rail Baltica" yra šių projektų dalis, pavyzdys, kaip galima sujungti technines, finansines ir ekonomines pastangas.

- Lietuva turi problemų su lenkų tautine mažuma, Rumunija - su vengrų tautine mažuma. Ko nori Rumunijos vengrai, ir ar Lietuvos ir Rumunijos politikai dalijasi patirtimi, kaip spręsti nacionalinių mažumų problemas?

- Visi Europos piliečiai turi teisę gyventi demokratiškoje, klestinčioje ir stabilioje valstybėje. Mūsų pareiga laikytis kaimynystės ir bendro egzistavimo principų. Būtent tam buvo sukurta ES ir būtent tai ji siekia užtikrinti. Rumunija kaip demokratinė valstybė yra įsipareigojusi plėtoti visų savo nacionalinių mažumų kultūrinį, lingvistinį ir religinį identitetą, ir visos tos mažumos dalyvauja Rumunijos politiniame gyvenime. Mūsų parlamente atstovaujamos visos 20 nacionalinių mažumų, nepriklausomai nuo to, kiek balsų per rinkimus gauna jų atstovai, joms garantuojama bent viena vieta. Rumunijos nacionalinių mažumų politika laikoma geru pavyzdžiu Europoje ir pasaulyje.

Vengrų demokratinė sąjunga nuolatos gauna pakankamai balsų, kad peržengtų 5 proc. barjerą, būtiną patekti į parlamentą. Ji yra svarbi jėga priimant įstatymus ir aktyviai veikia vyriausybės darbą visus 23 metus. Manau, ES šalių vyriausybių pareiga - sudaryti geriausias sąlygas savo piliečiams, nepaisant jų etninės priklausomybės, kad jos galėtų puoselėti savo kultūrą ir tautiškumą. Mes pasisakome už europietiškus savivaldos ir decentralizacijos principus ir jais vadovaujamės atlikdami šalies administracinį pertvarkymą. Noriu pabrėžti, kad europietiški principai kalba apie savivaldą, o ne apie etninę autonomiją.

- Rumunija palaiko Moldovos siekį tapti ES nare. O gal paprasčiau būtų Rumunijai ir Moldovai susijungti, nes anksčiau tai buvo viena valstybė?

- Iš vienos pusės - mes kalbame ta pačia kalba, turime tą pačią kultūrą, tradicijas ir istoriją. Iš kitos pusės - mes siekiame, kad Moldova pasiektų savo strateginį tikslą - integruotųsi į Europą. Dėl to dirbama ir Bukarešte, ir Kišiniove.

Mūsų bendros pastangos - tai stiprybės šaltinis ir įrodymas, kad turime bendrą viziją priklausyti europiečių šeimai. Džiaugiamės, kad per pastaruosius trejus metus Moldova daug pažengė Rytų partnerystės link. Rumunija palaiko kiekvieną Moldovos žingsnį šia kryptimi ir padeda jai kiek galėdama, ypač siekiant asociacijos sutarties, prekybos ir vizų režimo liberalizavimo. Tikimės, kad proeuropietiškos jėgos Kišiniove sugebės įveikti tarpusavio nesutarimus ir prisiims atsakomybę dėl integracijos į ES. Mes tikime, jog Moldovos likimas susijęs su Europa, ir siekiame, kad Moldova turėtų perspektyvą prisidėti prie Bendrijos. Regiu Moldovą, besinaudojančią visais narystės ES pranašumais, ir manau, jog tai stipriausia paskata įgyvendinti reformas, kurias numato Rytų partnerystė.

Lietuva nemažai padarė ir dar padarys palaikydama Moldovą integracijos kelyje, ir esu tikras, kad lapkritį Vilniuje vyksiantis Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas sustiprins Moldovos ir kitų to paties tikslo siekiančių valstybių ryžtą.

Mes esame liudininkai, kiek daug padarė Moldova siekdama šio tikslo, kaip ji nuosekliai ir sunkiai dirba įgyvendindama reformas ir kaip ryžtingai siekia Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių.

- Kaip Rumunijai sekasi įveikti Europą apėmusią krizę ir kokią įtaką krizė daro šalies politiniam gyvenimui?

- Kilusi finansų ir ūkio krizė neaplenkė ir Rumunijos - jos padarinius tebejaučiame, nors mūsų ekonomika jau atsigauna. Dėl griežto taupymo ir plataus masto reformų Rumunija grįžta į nuolatinio augimo kelią, to laukiama ir artimiausiais metais. Mūsų politikų svarbiausias ekonominis uždavinys - siekti šalies konkurencingumo, prekybos diversifikacijos ir užsienio investicijų. Mes remiame savo partnerių pastangas atgaivinti euro zoną. Šiuo metu Rumunijos padėtis geresnė, ir jei krizė euro zonoje užtruks, sugebėsime atsispirti finansiniam šokui, nes stiprus mūsų centrinis bankas pasirūpino "pagalve", mūsų valiuta stabili, o bankai gerai kapitalizuoti. Prieš dvejus metus sudarytas susitarimas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), Pasaulio banku ir Europos Komisija mums suteikė stabilumo, ir mes galime prognozuoti, kokia bus ekonominė aplinka. Rumunija mažina biudžeto deficitą, mes tęsiame struktūrines reformas, mažiname makroekonominį disbalansą, tvarkome viešuosius finansus. Ketiname įgyvendinti ir prevencinę programą.

Šiuo metu deriname taupymo režimą su naujomis greitesnio augimo iniciatyvomis. TVF ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas jau patvirtino, kad tai duoda vaisių. Ekonominė padėtis ėmė gerėti jau praėjusiais metais, mūsų ekonomika paaugo 0,7 proc., o TVF priskyrė Rumuniją prie keturių Rytų Europos šalių, kurių ekonomika augs. Tikimės, kad šiais metais BVP paaugs 2,5 proc., ir mes būsime antri regione. Rumunijai geras ekonomines perspektyvas prognozuoja ir tarptautinės reitingų agentūros "Fitch" bei "Moody's".

Antrajame reformų etape ketiname privatizuoti stambias valstybės valdomas įmones, pasiūlydami jų akcijų solidžioms bendrovėms. Privatūs vadybininkai ateis ir į svarbius viešuosius sektorius. Reformoms turėtų pasitarnauti šalies politinis stabilumas, palankus ekonominis ir investicinis klimatas.

- Nors prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Rumunijos augo net per krizę, ji nėra didelė. Kas trukdo abiejų šalių verslininkams kurti bendrus planus?

- 2012 metais prekybos apyvarta tarp mūsų šalių sudarė mažiau nei 100 mln. eurų, nors potencialas yra gerokai didesnis. Tiek Rumunija, tiek Lietuva neišnaudoja visų galimybių, kurias joms suteikia rinka. Tai viena priežasčių, kodėl aš atvykstu į Lietuvą su verslininkais, kurie nori rasti partnerių jūsų šalyje ir kurti bendrus ateities projektus.

Vilniuje kalbėsiu ir apie tai, kad nėra sklandaus susisiekimo tarp mūsų šalių. Abiejų valstybių verslininkai džiaugtųsi, jei jis atsirastų, labiau imtų plėtotis ir turizmas. Juodoji ir Baltijos jūra, mūsų sostinės ir kaimo vietovės, tradicijos ir rekreacinės galimybės, mūsų kurortai taptų daug patrauklesni, jei juos pasiekti būtų lengviau.

Bene svarbiausia čia kliūtis - inercija ir informacijos apie verslo galimybes trūkumas. Laimei, tie laikai, kai turėjome prekiauti tik remdamiesi Ekonomine savitarpio taryba, - jau praeitis.

- Kokias matote Lietuvos ir Rumunijos bendradarbiavimo perspektyvas?

- Politinėje srityje matau platų abipusį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą ES ir tarptautinėje plotmėje. Mes esame aktyvūs NATO nariai ir turime bendrą tikslą - kurti demokratinę, stabilią

ir klestinčią Rytų Europą. Tikiu, kad mūsų šalys gali padaryti daugiau koordinuodamos savo veiksmus Bendrijoje ir keistis patirtimi įgyvendinant Dunojaus ir Baltijos jūros regionų strategijas.

Didelį potencialą turi mūsų ekonomika, kultūra ir žmonės, o artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai padarys jūsų šalį matomą Rumunijoje. Savo ruožtu lietuviai pamatys, kad galimybės slypi ir už Baltijos jūros regiono ribų. Todėl norėčiau palinkėti Lietuvai sėkmės pirmininkaujant ES.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"